Lietuvos žemės ūkyje vyrauja smulkūs iki 10 ha ūkiai (jie sudaro beveik pusę šalies registre įregistruotų ūkių). Didėjant konkurencijai rinkoje, nemažai smulkių ūkių gali bankrutuoti. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, smulkių gamintojų problemos dar labiau paaštrės. Lietuva, pasinaudodama šalies ir ES finansiniais ištekliais, siekia paspartinti restruktūrizavimo procesą.

Smulkių ūkių daugiausia

Smulkų ūkį galima apibrėžti pagal turimą žemės plotą, dirbančiųjų skaičių arba gamybos rezultatą. ES šalyse ūkiai skirstomi į klases pagal Europos dydžio vienetus – EDV (1 EDV – 1 200 eurų). EDV - tai per metus pagamintos produkcijos vertė, atėmus kintamuosius kaštus. Lietuvoje smulkūs ūkiai iki 11 ha priskiriami pačiai žemiausiai klasei – iki 2 EDV.

Statistikos departamento duomenimis, įregistruotų ūkininkų vidutinis ūkio dydis yra 15,2 ha. Tačiau pagal EDV smulkiu laikomas ūkis iki 10 ha. Šie ūkiai skiriami dar į dvi kategorijas: ūkius, kurių pagrindinės pajamos yra iš žemės ūkio veiklos; ūkius, kuriuose žemės ūkio veikla yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Šiai kategorijai priskiriami ir tie smulkūs ūkiai, kurių savininkai pagrindines pajamas gauna iš samdomo darbo (šiai grupei priskirtini nespecializuoti iki 3 ha sodybiniai ūkiai, dar vadinami socialiniais).

Per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio įmonių struktūra Lietuvoje pagal nuosavybės formas nuolat kito. Šiuo metu tai yra ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės (ŽŪB), kitos žemės ūkio veikla užsiimančios įmonės, valstybinių mokslo bei mokymo įstaigų ūkiai, gyventojų sodybiniai ūkiai. Lietuvoje kol kas nėra tikslios žemės ūkio subjektų apskaitos. Apie jų skaičių sprendžiama iš atskirų juos apibūdinančių dydžio parametrų, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio produkcijos, žemės ūkio paskirties žemės savininkų bei naudotojų ir pan.

Žemė naudojama intensyviai

Smulkūs iki 10 ha ūkiai šalyje užima 893,3 tūkst. ha (35 proc.) dirbamos žemės ir pagamina apie 30 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos apimties. Tokie ūkiai žemę naudoja gana intensyviai. Daugiausiai ž.ū. produkcijos vertės žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) hektarui pagamina 10–20 ir 20–50 ha ūkiai, mažiausiai - didesni negu 50 ha. Smulkiuose, nuo 3,1 iki 10 ha, ūkiuose ž.ū. produkcijos 1 ha ŽŪN pagaminama daugiau negu 50 ha ir didesniuose ūkiuose. Smulkūs ūkiai gamina brangesnius produktus – pieną, daržoves, bulves ir pan.

Smulkūs, nespecializuoti iki 3 ha ūkiai gamina produkciją savo šeimos poreikiams ir tik labai nedidelę jos dalį parduoda. Didesni nuo 3,1 iki 10 ha ūkiai, suteikus jiems tam tikrą paramą, turėtų didesnes galimybes gaminti prekinę produkciją rinkai.

Ūkių dydis

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 278,4 tūkst. ūkių, vidutinis jų dydis – 9,1 ha. Didžiausią ūkių skaičių sudaro 3–10 ha ūkiai (46 proc.). Stambių, 100 ir daugiau ha ūkių yra nedaug - bemaž 1 proc., tačiau bendrame žemės ūkio naudmenų plote jų žemė užima beveik 26 proc. Šalies ūkius suskirsčius į tris grupes pagal žemės plotą, t.y. smulkius - iki 10 ha, vidutinius - nuo10 iki 50 ha ir stambius – 50 ir daugiau ha, jų dirbamos žemės dalis pasiskirsto beveik tolygiai – 35 proc., 31,1 proc. ir 33,9 proc. (ES atitinkamai - 16; 32,2 ir 51,8 proc.). Lietuvoje smulkūs ūkiai valdo dvigubai didesnį ž.ū. naudmenų plotą negu ES šalių smulkieji. Analizuojant ūkių dydžio pokyčius, matyti, kad Lietuvoje daugėja ūkių, turinčių 10 ir daugiau ha, tačiau ūkių nuo 3,1 iki 10 ha išlieka gana daug – 128 tūkst.

Pajamos - minimalios

Nauji rinkos santykiai turi įtakos atskirų ūkių plėtrai, ūkio narių užimtumui ir pajamoms. Ūkinės veiklos palyginamoji

efektyvumo analizė, atlikta remiantis ž.ū. respondentinių įmonių duomenimis, rodo, kad visų ūkių grupių pelnas 1 ha ŽŪN 1998–2002 m. mažėjo, tačiau smulkių ūkių grupėje šie pokyčiai buvo didžiausi – 1,8 karto. Subsidijų dalis smulkių ūkių pelne buvo mažiausia. Subsidijų dydis priklausė nuo dirbamos žemės ploto arba gaminamos produkcijos kiekio. Todėl jos dar labiau padidino diferenciaciją tarp smulkių ir stambių ūkių, taip pat tarp ūkininkaujančiųjų mažo našumo ir derlingose žemėse. Ūkių pelno neigiamiems pokyčiams įtakos turėjo mažėjančios produkcijos rinkos kainos. Bendrųjų ūkio pajamų analizė rodo, kad didelę smulkių ūkių pajamų dalį sudaro pensijos (32-35 proc.), atlyginimai ir kitos socialinės išmokos.

Valstybės parama

Derinant valstybės paramos principus prie ES standartų, tiesioginės išmokos ž.ū. produkcijos gamintojams tapo viena iš pagrindinių pajamų palaikymo formų. Išmokos buvo skiriamos už javų, rapsų, linų pasėlius, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamus augalus, intensyviai prižiūrimus verslinius sodus ir uogynus, karves žindenes. Derinant žemdirbiams teikiamą paramą prie ES, pradėtos mokėti išmokos už paskerstus galvijus ir ėriavedes. Dalis lėšų skirta investicinei paramai, kooperacijos plėtrai skatinti, ekologiniam žemės ūkiui ir bitininkystei remti, paskolų palūkanoms bei nelaimių nuostoliams iš dalies padengti.

Per paskutinįjį dešimtmetį nuolat keitėsi tiesioginės ir netiesioginės valstybės paramos žemės ūkiui kryptys, formos ir mastai. Iki 1997 m. kainų subsidijos buvo pagrindinė rinkos reguliavimo ir žemdirbių pajamų palaikymo priemonė, kuri smulkiam produkcijos gamintojui buvo mažai veiksminga. Valstybės investicinė parama buvo orientuota infrastruktūrai, techniniam ir intelektualiniam potencialui plėtoti. Investicijos į naują techniką ir technologijas buvo vykdomos per tikslines investicijų programas. Iš Kaimo rėmimo fondo buvo kompensuojama 25–50 proc. projekto įgyvendinimo išlaidų, kita dalis finansuojama nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Todėl šia parama galėjo pasinaudoti tik stambūs, pelningai ūkininkaujantys ūkiai. Subsidijos 1998–1999 m. daugiausiai buvo nukreiptos pieno ūkiui remti, vėliau – dyzeliniams degalams kompensuoti.

Specialioji paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programa (SAPARD) numatė lėšų kryptis, prieinamas ir smulkiems ūkiams. Paramos kryptis ,,Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas“ remia netradicinių žemės ūkio produktų gamybą, kaimo turizmo ir poilsio paslaugų plėtrą bei kitą veiklą, kuri didina kaimo pajamas. Tačiau įsisavinant SAPARD paramą, paaiškėjo, kad žemės ūkio subjektai nepajėgūs finansuoti investicinius projektus. Dėl menko finansinio potencialo smulkiems ūkiams ir ateityje bus sunku įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas.

Struktūrinė ES parama

Struktūrinė (investicinė) parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2004–2006 m. sudaro 1 593,6 mln. Lt, tiesioginės išmokos – 1 910,5 mln. Lt. Pagrindinės finansinės paramos kryptys ūkių ekonomikai stiprinti yra: investicijos į žemės ūkio valdas; jauniems ūkininkams įsikurti; alternatyviai veiklai bei amatams; paramai pusiau natūriniams ūkiams; patirties įsigijimui ir mokymui; techninei paramai. Nemaža parama numatoma ūkininkaujantiems mažiau palankiose žemės ūkiui vietovėse. Atsižvelgdama į tai, kad šalyse kandidatėse didelę dalį sudaro smulkūs ūkiai, kuriems ypač sunku tapti rinkos dalyviais, ES numatė palaikyti pajamas atsisakiusiems prekinės gamybos ir smulkiems ūkiams, norintiems tapti konkurencingais. Dalis paramos priemonių yra skirtos tam, kad paskatintų smulkų gamintoją atsisakyti neefektyvios žemės ūkio veiklos. Vyresnio amžiaus ūkininkams numatyta ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programa. Taip siekiama gerinti ūkių ir ūkininkų amžiaus struktūrą, sudaryti palankias sąlygas pakeisti žemės paskirtį, jei ūkininkavimas joje neužtikrina ekonominio gyvybingumo. Ūkininkams, anksčiau pasitraukiantiems iš prekinės veiklos, bus mokamos kompensacijos (jas sudarys tam tikro dydžio pensinė išmoka ir išmoka už kitam asmeniui perduotą žemę). Smulkaus pieno ūkio pensinio amžiaus sulaukusiems savininkams kompensacinė išmoka bus siejama su gautu pelnu iš pieno gamybos. Šios programos dalyviai galės būti vyrai nuo 55 iki 62,5 metų ir moterys nuo 55 iki 60 metų amžiaus, kurie ne mažiau kaip 10 m. vertėsi žemės ūkio veikla. Ūkiai, turintys menkos vertės žemę, galės pasinaudoti parama už žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku. Ši programa būtų alternatyva žemės ūkio produkcijai gaminti ir sumažintų kaimo žmogaus priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos. Ateityje tai būtų papildomų pajamų šaltinis.

Parama įsikurti bus skiriama tik tiems jauniems ūkininkams, kurie valdo ne mažiau kaip 15 ha žemės (specializuoti ūkiai gali būti ir mažesni), tad smulkūs ūkiai šia parama pasinaudoti negalės. Pasinaudoti „Investicijų į žemės ūkio valdas“ parama smulkieji ūkiai taip pat turės sunkumų, nes ūkiui reikės turėti dalį privačių (nuosavų) lėšų, o pasinaudoti bankų paslaugomis sunku, nes nėra užstato.

Tęsinys kitame numeryje