23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/03
Lietuvos verslininkų rizika pasiteisino su kaupu
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Tarptautinėje parodoje „Agritechnica 2003“ pernai pirmą kartą dalyvavusi vienintelė Lietuvos įmonė UAB „Vyrybalt“ šiemet išplėtė ne tik gamybą, bet ir asortimentą. Bendrovės vadovo Gyčio Vyšniausko žodžiais, ieškoti klientų Europoje paskatino per maža Lietuvos rinka ir gana didelė konkurencija. Drąsus žingsnis išplaukti į tarptautinius vandenis pasiteisino: jau pasirašytos sutartys tiekti Lietuvoje gaminamą produkciją į Izraelį, Vokietiją, Suomiją, Lenkiją.

Tarptautinėse parodose pasirodžiusi Lietuvos bendrovė sulaukė nemažai lankytojų. Minti kelius į Europos rinką UAB „Vyrybalt“ pradėjo praėjusį pavasarį, kai pirmą kartą dalyvavo Olandijoje vykusioje gyvulininkystės parodoje „Viv Europa“. „Užsieniečiai lietuviška produkcija labai domėjosi. Buvo ir tokių, kurie į mūsų paviljoną užsukdavo tik pasveikinti su įstojimu į Europos Sąjungą, - pasakojo G.Vyšniauskas. - Ekspoziciją Olandijos parodoje aplankė verslininkai ir gamintojai iš 27 pasaulio šalių (nuo Čilės iki Pietų Korėjos)“.

Bendrovė jau daugiau kaip metus iš užsienietiškų žaliavų pagal europines technologijas gamina srutų kaupyklas, galvijų guoliaviečių pertvaras, gardus kiaulėms ir žirgams, šaltiems tvartams skirtas užuolaidas ir kitą gyvulininkystės ūkiams reikalingą įrangą. Tai sertifikuota produkcija. „Gaminių sertifikavimo rezultatai pranoko lūkesčius, net nesitikėjome, kad jie bus tokie geri. Tai įrodymas, kad mūsų produkcija yra aukštos kokybės“, - sakė įmonės vadovas. Netrukus UAB „Vyrybalt“ bus suteiktas ir ISO 9001 kokybės sertifikatas.

Panevėžio gamykloje įrengta tokia pat įranga kaip kitose panašios paskirties Vokietijos, Švedijos ar kitų Europos šalių įmonėse. Todėl produkcija, nors ir pagaminta Lietuvoje, yra ne pigi. Bene visos žaliavos perkamos Vakarų šalyse, tik vamzdžiai guoliaviečių pertvaroms importuojami iš Rusijos. Pavasarinėje Lietuvos žemės ūkio universiteto parodoje „Ką pasėsi…“ bus pristatyti ir nauji UAB „Vyrybalt“ produktai – čiužiniai karvėms ir lengvų konstrukcijų tentu dengti statiniai. Pastarieji užsienio šalyse labai populiarūs, nes juose galima laikyti ne tik žemės ūkio techniką. Lengvų konstrukcijų pastoges galima pritaikyti šiaudams sandėliuoti, o Latvijoje jose auginami paukščiai, galvijai ar kiaulės. Tokie laikini statiniai gali būti 8; 12; 15; 18 ir 24 m pločio, nuo 4,5 iki 10 m aukščio, o ilgis, kokio pageidaus užsakovas.

Kad Lietuvos įmonėje pagamintos srutų kaupyklos niekuo nesiskiria nuo vakarietiškų, galima įsitikinti KŽŪB „Grūduva“, kurioje pastatytos dvi metalinės (po 4 100 m3 talpos) srutų kaupyklos. Šioje bendrovėje įdiegtas įmonės specialistų sukurtas visiškai kompiuterizuotas mėšlo šalinimo valdymas. Pasak G.Vyšniausko, šiame ūkyje galima pamatyti mėšlo tvarkymo ateities technologiją. KŽŪB „Grūduva“ vienas iš savininkų Pranas Dailidė tokį mėšlo šalinimo valdymą ir pačią technologiją vertina labai palankiai. „Įranga eksploatuojama nuo praeitų metų spalio. Kol kas jokių problemų neiškilo, įrengimai dirba be jokių gedimų“, - tvirtino P.Dailidė. Bendrovės fermose išbandomi ir naujieji čiužiniai. Sprendžiant iš pirmųjų rezultatų, karvės ant jų gulėti labai mėgsta. Pagal pasirašytą sutartį su viena Vokietijos firma, Lietuvos įmonėje pagaminti čiužiniai bus eksportuojami ir į kitas Rytų Europos bei Skandinavijos šalis. Čiužiniams gaminti naudojamos vietinės ir importinės žaliavos.

Kaupyklos su „Vyrybalt“ ženklu pastatytos šešiuose Lietuvos ūkiuose (iš viso septynios). Tačiau įmonės produkcijos eksporto geografija po dalyvavimo tarptautinėse parodose gerokai išsiplėtė. Pasak G.Vyšniausko, dabar užsienio firmų užsakymų daugiau negu Lietuvos. Beje, Lietuvoje gaminamos nerūdijančio plieno talpos tinka ne tik skystam mėšlui saugoti. Jose gali būti laikomi naftos produktai, geriamasis vanduo, kaupiamos komunalinio ūkio nuotekos.

Siūlydami mėšlo tvarkymo įrangą, Panevėžio įmonės specialistai nesistengia įpiršti vieną įrengimą iš visos mėšlo tvarkymo technologinės grandinės. „Iš kai kurių ūkininkų patirties galima tvirtinti, kad sujungus kelių firmų įrengimus, gaunamas blogas rezultatas. Lietuviai vis dar renkasi pagal kainą, o ne pagal kokybę, todėl, kaip sakoma, šykštus moka du kartus“, - įsitikinęs G.Vyšniauskas. Bendrovės tikslas – kiekvienam konkrečiam ūkiui pasiūlyti labiausiai pritaikytą technologiją ir visus įrengimus.

Atnaujinus gamybos įrangą, dabar didžiausias dėmesys skiriamas bendrovės darbuotojų kvalifikacijai kelti ir gaminamų įrengimų kokybei gerinti. Direktoriaus įsitikinimu, pasisekimas tarptautinėse parodose suteikė nemažai drąsos būsimai konkurencinei kovai su ES gamintojais. „Juk ne šventieji puodus lipdo. Tereikia turėti truputėlį daugiau drąsos, pasitikėti savimi, ir sėkmė aplankys ne vieną Lietuvos gamintoją“, - neabejoja G.Vyšniauskas, pridurdamas, kad prie lietuviškos produkcijos reklamos galėtų prisidėti ir Žemės ūkio ministerija, suteikdama paramą Lietuvos verslininkų ekspozicijos plotams užsienio parodose nuomoti.