Norint pradėti auginti kiaules, pirmiausiai iškyla dilema – statyti nekreikiamą grotelinių grindų ar kreikiamą kiaulidę. Ir vienas, ir kitas laikymo būdas turi savo šalininkų.

Gamybininkai labiausiai vertina grotelinių grindų kiaulides, nes išvengiama sunkaus darbo kraikui ir mėšlui tvarkyti. Mėšlas su kenksmingais mikrobais sukrenta po grindimis, todėl gyvuliai kvėpuoja mažai užterštu oru, o gardai išlieka higieniški. Tačiau visuomeninis žaliųjų judėjimas, kitos organizacijos protestuoja teigdamos, kad taip laikyti kiaulių negalima, nes netenkinamos įgimtos gyvulių reikmės ir toks laikymas neatitinka gyvulių gerovės reikalavimų.

Kreikiama kiaulidė pigesnė. Kraikas – viena svarbiausių gyvulių gerovės sąlygų. Jeigu kreikiamoje penimių kiaulidėje yra 8oC temperatūra, jos šildyti nebereikia. Tačiau toks laikymo būdas turi ir trūkumų. Kreikiant padidėja dulkėtumas, nes kiaulės šiaudus knisa. Be to, vasarą kraikas trukdo gyvuliams atvėsti. Reikalaujama, kad šiaudai būtų sausi, smulkinti ir nesupeliję, o guoliavietė nuolat valoma.

Pastaruoju metu nekreikiamų kiaulidžių šalininkų Lietuvoje daugėja. Tačiau daugumos Vakarų specialistų nuomone, grotelines grindis reikėtų įrengti tik kiaulių vaikščiojimo zonoje, o pačios guoliavietės grindys turi būti vientisos ir net kreikiamos.

Nors Europos Sąjunga (ES) neremia kiaulių augintojų, tačiau vis labiau rūpinasi gyvulių gerove. Naujausia kiaulių apsaugos direktyva (2001/88/EC) dar labiau sugriežtina kiaulių laikymo sąlygas.

Svarbiausios kiaulių laikymo sąlygos

• garde kiaulei turi būti pakankamai vietos
• ilgalaikis triukšmas neturi viršyti 85 decibelų
• minimalus kiaulidės apšviestumas 40 liuksų. Tai svarbu gyvulių prižiūrėtojams. Be to, tinkamai apšviestame tvarte mažėja kiaulių agresyvumas
• serganti kiaulė arba paršelis turi būti perkeliami į atskirą gardą
• kiaulės turi turėti galimybę knisti pakankamą kiekį šiaudų, šieno, pjuvenų, drožlių arba pasterizuotų durpių (šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.)
• jei šeriama normuotai, visos vienos grupės kiaulės turi prieiti prie pašaro vienu metu

Nujunkytų paršavedžių laikymo reikalavimai

• savaitę po sukergimo (apsėklinimo) iki likus savaitei prieš paršiavimąsi kiaulės turi būti laikomos grupiniame garde. Naujoms kiaulidėms šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., o visoms kitoms – nuo 2013 m. sausio 1 d. Reikalavimo nepaisoma, laikant mažiau kaip 10 paršavedžių
• pagrindinei paršavedei turi būti skiriama mažiausiai 2,25 m2 gardo ploto. Šis plotas 10 proc. didinamas (iki 2,48 m2), jeigu laikoma mažiau kaip 6 paršavedės, ir 10 proc. mažinamas (iki 2,03 m2), jei garde yra ne mažiau kaip 40 paršavedžių
• pakaitinei paršavedei turi būti skiriama mažiausiai 1,64 m2. Šis plotas 10 proc. didinamas (iki 1,80 m2), jei garde mažiau kaip 6 paršavedės, ir 10 proc. mažinamas (iki 1,48 m2), jei garde yra ne mažiau kaip 40 paršavedžių
• ištisinių grindų (t.y. be grotelių) plotas vienai pagrindinei paršavedei turi būti 1,3 m2, o pakaitinei – 0,95 m2. Jeigu grindyse yra anga mėšlui nutekėti, jos plotas turi būti ne didesnis kaip 15 proc. ištisinių grindų ploto
• nė viena gardo siena negali būti trumpesnė kaip 2,8 m. Jeigu garde laikoma mažiau kaip 6 paršavedės, kiekvienos sienos mažiausias ilgis 2,4 m
• agresyvios ir sergančios paršavedės laikomos individualiame garde, kurio dydis toks, kad paršavedė galėtų laisvai apsisukti, t.y. kiekviena gardo siena turi būti ne trumpesnė kaip 1,45 m
• jei dalis grindų iš grotelių, plyšelių plotis turi būti ne didesnis kaip 20 mm, o strypelių plotis – ne mažesnis kaip 80 mm

Kuilių laikymo reikalavimai

• suaugusio kuilio gardas turi būti ne mažesnis kaip 6 m2 su sausa guoliaviete. Jis įrengiamas taip, kad gyvulys galėtų girdėti, uostyti ir matyti kitas kiaules
• jeigu kiaulės kergiamos kuilio garde, plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2. Naujoms kiaulidėms šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., o visoms kitoms – nuo 2005 m. sausio 1 d.
• kuilį galima laikyti normalaus dydžio garde ir tik kergimo metu pervaryti į didesnį

Paršavedžių su paršeliais laikymo sąlygos

• paršelių iltis ir uodegas trumpinti galima tik išimtinais atvejais ir tik pirmąją savaitę
• paršeliai turi būti atjunkomi 3 savaičių, jeigu po to perkeliami į specialius gardus, o dažniausiai – 4 savaičių

Nujunkytų paršelių grupei priskiriami paršeliai iki 10 savaičių amžiaus. Kelių lizdų paršeliai į vieną gardą perkeliami nujunkymo metu. Pagal aplinkybes bei galimybes vertėtų imtis priemonių gyvulių agresijai išvengti. Jei šios grupės jauniklių gardų grindys padengtos grotelėmis, plyšeliai turi būti ne platesni kaip 14 mm, o strypeliai - ne siauresni kaip 50 mm. 

Jeigu penimių (vyresnių kaip 10 savaičių prieauglio) garduose įrengtos grotelinės grindys, jų plyšeliai turi būti ne platesni kaip 18 mm, o strypeliai – ne siauresni kaip 80 mm.

Aplinkos apsauga

Aplinkos apsaugai skirtos dvi ES direktyvos. Nitratų direktyvos 91/676/EEC tikslas mažinti vandens taršą. Jos reikalavimams įvykdyti Lietuvoje parengtas leidinys „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“. Pagal jame nurodytus reikalavimus ūkiai, kurie turi daugiau kaip 29 paršavedes ar 150-260 penimių, privalės įsirengti mėšlides.

Antroji direktyva - Aplinkos taršos kontrolės direktyva 96/61 EC. Pagal ją ūkiai, kurie turi daugiau kaip 2 000 kiaulių (svoris didesnis kaip 30 kg) arba 750 paršavedžių, turės kontroliuoti ir esant reikalui mažinti oro, vandens ir grunto taršą. Taikyti mažai aplinką teršiančias mašinas, gyvulių reikmes tenkinančią techniką (Best Available Techniques), kuri vertinama pagal įrengimo ir eksploatacijos patogumą, tinkamumą gyvuliams, azoto suboksido (N2O) ir metano (CH4) emisiją, kvapų emisiją, dulkių kėlimą, energijos ir vandens sąnaudas, triukšmingumą, įrengimo ir eksploatacijos kainą. Direktyvos teigimu, iš gilaus kraiko garuoja daugiau amoniako negu taikant kitas kiaulių laikymo sistemas.

Vokietijos mokslininkų pastarųjų metų duomenimis, laikant penimas kiaules ant ištisinių ar dalinių grotelinių grindų, guoliavietėje turi būti 20-25oC, šėrimo, tuštinimosi zonose – 18-22oC temperatūra. Jai sumažėjus, krenta priesvoriai. Laikant ant kraiko (gausiai kreikiant) ar įrengus namelius kiaulėms gulėti, ne tik kad nebereikia pastato šildyti, bet ir kiaulidės sienos, lubos gali būti mažiau apšiltintos. Be to, tokios kiaulidės vėdinamos natūraliai. Gerai vertinamų kiaulidžių schemos pateiktos paveiksluose.

Remiantis Vokietijos mokslininkų tyrimais, darbo sąnaudos šiaudais kreikiamose kiaulidėse ne ką didesnės negu nekreikiamose ir siekia 0,25-0,40 valandų per metus, skaičiuojant kiaulės vietai. Be to, kreikiami tvartai pigesni, nes sienos ir lubos mažiau apšiltintos, nebereikia šildytuvų, ventiliatorių. Kiaulės vieta tokiame tvarte kainuoja 610-860 Lt, o tradicinėse šildomose ir su grotelėmis dengtais mėšlo kanalais kiaulidėse atitinkamai – 980-1 230 Lt, t.y. pastarosios 50 proc. brangesnės.

Metinės eksploatacijos išlaidos kreikiamose kiaulidėse siekia 120-210 Lt, skaičiuojant vienos kiaulės vietai, o tradicinių – atitinkamai 150-195 Lt. Apskaičiuota, kad kreikiamose kiaulidėse sunaudojama tik 10-20 proc. energijos, skaičiuojant nuo tradicinių kiaulidžių sunaudojamo energijos kiekio.