Nuo šių metų pradžios savo turto ir pajamų deklaravimu turėtų susirūpinti gerokai daugiau šalies gyventojų negu tai darė iki šiol. Laikas greitai bėga - pagal Gyventojų turto deklaravimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymus turto deklaracijas ir metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2003 metus apskričių mokesčių inspekcijoms gyventojai privalo pateikti iki šių metų gegužės 1 d.

Įstatymų naujovės

Nuo šių metų sausio 1 d. nustojo galioti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Jį pakeitė Gyventojų turto deklaravimo įstatymas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Įstatymas numato ir išimtis, kuomet gyventojas pajamų gali nedeklaruoti, tačiau ūkininkas ir ūkio nariai per mokestinį laikotarpį gavę pajamų (daugiau negu 24 neapmokestinamuosius pajamų dydžius už ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nors jų pajamos ir nėra apmokestinamos.

Priimtas vienkartinio turto deklaravimo įstatymas. Pagal jį turtą turės deklaruoti tie gyventojai, kurie turi jokiuose registruose neįrašyto turto. Turtas, turėtas iki 2003 12 31 d., deklaruojamas tik vieną kartą. Kasmetines turto deklaracijas reikės pateikti tik nedidelei gyventojų daliai – politikams, aukštiems valdininkams ir pan. Taigi vieną kartą per metus pateikę pajamų mokesčio deklaracijas, gyventojai jau nebeturės kreiptis į mokesčių inspekciją, kai įsigis brangų turtą, nebereikės pateikti pažymų apie brangaus turto įsigijimo pajamų deklaravimą, kai gyventojai registruos savo turtą Registro įmonėje (plačiau apie tai – kituose žurnalo numeriuose).

Valstybės teisinė pagalba

LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. VIII-1591) įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d. Pagal šio įstatymo nuostatas asmenys, dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymais saugomų interesų, turi teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Tuo atveju jie privalo deklaruoti turimą turtą ir metines pajamas. Tai jie turi padaryti prieš kreipdamiesi, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba jiems būtų suteikta.

Pateikdami prašymą (pvz., vasarį), jie turi deklaruoti prieš tai ėjusio mėnesio paskutinę dieną (pvz., sausio 31 d.) turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių). Jeigu teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, vėl turi būti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.

Socialinė pagalba

Nuo 2004 metų sausio 1 d. įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, socialinei pašalpai gauti reikia įvertinti šeimos turimą turtą ir gautas pajamas. Gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, ir jų šeimos nariai savo turtą ir pajamas privalo deklaruoti, savivaldybei pareikalavus (apie tai buvo rašyta žurnale „Mano ūkis“ 2003 m. Nr. 12 ir 2004 m. Nr. 1).

Pajamų mokesčio deklaravimas

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalančius gyventojus galima suskirstyti į tris grupes:

pirmoji grupė - gyventojai, privalantys deklaruoti turtą pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Jie privalės pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nežiūrint, kokiai klasei (A ar B*) priskiriamas pajamas jie gavo, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar šios pajamos pagal įstatymą yra apmokestinamos, ar priskirtinos prie neapmokestinamų pajamų (*skirtumas tarp A ir B klasės pajamų yra tas, kad pajamų mokestį nuo A klasės pajamų (iš įmonės ar Lietuvos gyventojo (pvz., ūkininko) gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo įmonių nuosavybėn gautos pajamos; pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą įmonių nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje; sporto veiklos pajamos; atlikėjų veiklos pajamos; palūkanos ir honorarai, ne individualios veiklos nuomos pajamos ir pan. ) išskaičiuoja ir sumoka tas pajamas išmokantys asmenys, o nuo gautų B klasės pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats gyventojas);

antroji grupė - gyventojai, gavę pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasei (individualios veiklos, realizuotos ž.ū. produkcijos ir pan.);

trečioji grupė - gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti teise iš mokestinio laikotarpio pajamų atimti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (MNPD) ar metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (MPNPD) ar/ir gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nurodytas patirtas išlaidas (gyvybės draudimo įmokas; palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti; sumas už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir /ar suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas; pensijų įmokas į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus).

Pirmoji grupė

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą turtą (ir pajamas) deklaruoja politikai, valstybės tarnautojai, kandidatai į Seimą ir Europos parlamentą, kiti aukšti valstybės pareigūnai bei gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą ar valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Antroji grupė

Pateikti metinę pajamų deklaraciją privalės nuolatiniai Lietuvos gyventojai (kurie fiziniai asmenys laikomi nuolatiniais gyventojais, nustatyta įstatymo 4 str.), per mokestinį laikotarpį gavę B klasės pajamų:

• individualios veiklos pajamų (išskyrus sporto ir atlikėjų individualios veiklos pajamas), įskaitant iš veiklos pagal verslo liudijimą gautas pajamas;
• ūkininkai ir jų partneriai, gavę pajamų iš įregistruotame ūkininko ūkyje vykdytos ž.ū. veiklos, jei tokių pajamų suma kiekvienam iš jų yra didesnė kaip 24 NPD per mokestinį laikotarpį (2003 m. tai sudarė 6 960 Lt);
• pajamų iš realizuotos ž.ū. produkcijos, užaugintos ar užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar LR teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje;
• pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), jeigu tokių pajamų suma per mokestinį laikotarpį yra didesnė kaip 24 pagrindiniai NPD;
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio užsienio valstybėje (t. y. užsienio įmonės ne per jos nuolatinę buveinę Lietuvoje, iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo - ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, iš Lietuvos įmonės - per jos nuolatinę buveinę užsienio valstybėje ar iš nuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę užsienio valstybėje). Deklaraciją privalės pateikti ir tokių pajamų iš Lietuvoje esančių užsienio valstybių ir ambasadų gavę gyventojai;
• loterijų, azartinių lošimų laimėjimų pajamų (nesvarbu, iš kokio šaltinio jos gautos);
• pajamų iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės (individualios įmonės, ūkinės bendrijos) pelno. Deklaraciją pateikti privalės šias pajamas gavęs asmuo: individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys;
• individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo kito gyventojo ar užsienio įmonės nuosavybėn pajamų:
• už Lietuvoje esantį ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos įsigytą nekilnojamąjį daiktą ar/ir teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą;
• už Lietuvoje esantį anksčiau kaip prieš 3 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos įsigytą nekilnojamąjį daiktą ar/ir teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą, kai gauta pajamų suma už tokio daikto (daiktų) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn yra didesnė kaip 10 000 Lt;
• už vertybinių popierių pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu tokios pajamos nėra priskirtos prie neapmokestinamųjų pajamų;
• už vertybinių popierių pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kai gautų pajamų suma yra didesnė kaip 10 000 Lt, o tokios pajamos yra priskirtos prie neapmokestinamųjų pajamų;
• už parduotą teisiškai neregistruojamą turtą (išskyrus iš šaltinio Lietuvoje po 2003 12 11 gautas pajamas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą), kai šio turto pajamų ir jo įsigijimo kainos bei kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas yra didesnis, kaip 24 pagrindinių NPD suma; 
• bet kokios rūšies apmokestinamų pajamų (išskyrus iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, palūkanas ir honorarus, taip pat sportininko ar atlikėjo veiklos pajamas). Pavyzdžiui, deklaraciją turės pateikti turto nuomos pajamų, palūkanų už užsienio banko įstaigoje laikomus indėlius gavęs gyventojas;
• pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (17 str. 1 dalis) neapmokestinamosioms pajamoms priskirtų pajamų, jei jos nenurodytos Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų B klasės pajamų sąraše (sąrašas pateiktas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 priede. Be to, šis sąrašas yra papildytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko (toliau – VMI prie FM) viršininko 2004 m. sausio 20 įsakymu VA-6).

Trečioji grupė

Šiai grupei priklauso tie gyventojai, kurie nepasinaudojo ar pasinaudojo tik iš dalies jiems priklausančiu MNPD ar MPNPD, nes:

• per 2003 m. mokestinį laikotarpį gyventojui pritaikyta mažiau nei 12 NPD (pvz., darbdavys per 2003 m. mokestinį laikotarpį gyventojui pritaikė tik 9 NPD, o pagal įstatymo 20 str. kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę į 12 NPD);
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių gautų pajamų suma yra mažesnė už bendrą taikytiną MNPD ir MPNPD sumą, tačiau yra gauta kitų apmokestinamųjų pajamų;
• gyventojo sutuoktinis su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavo nepakankamai, kad galėtų pasinaudoti teise į jam taikytiną MPNPD (už vaikus);
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra gautos užsienio valstybėje arba yra gautos kitos, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios pajamos, todėl MNPD ir MPNPD per mokestinį laikotarpį iš viso netaikytas.

Šiai grupei taip pat priklauso gyventojai, kurie metų eigoje mokėjo gyvybės draudimo įmokas, palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir /ar suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas bei pensijų įmokas į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus (ši lengvata netaikoma tiems pensinio draudimo sutartį sudariusiems asmenims, kurie įmokas moka ne iš savo lėšų, o iš valstybinio socialinio draudimo įmokų).

Sutuoktinių nuosavybė

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamas gauna už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, už jo nuomą, pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, gautos pajamos už šį turtą laikomos abiejų sutuoktinių. Jas privalo deklaruoti ir mokestį sumokėti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitaip ir jeigu tokios pajamos nėra įtrauktos į nedeklaruojamų pajamų sąrašą.

Tęsinys kitame numeryje