Paukščių gripas – ūmi, labai užkrečiama liga, kuriai būdinga septicemija (sunkus kraujo užkrėtimas), patinimai, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimai.

Pirmą kartą ši liga aprašyta Italijoje 1880 m. Vėliau paukščiai gripu susirgdavo įvairiose pasaulio šalyse. Liga buvo įvairiai ir vadinama, dažniausiai paukščių maru. 1901 m. buvo nustatyta, kad ją sukelia virusas, o 1971 m. įrodyta, kad paukščių gripo sukėlėjas yra labai panašus į kiaulių, arklių ir žmonių A tipo gripo sukėlėjus. Priklausydamas nuo bendrų epizootinių dėsnių ir nuo to, kad sukėlėjas gali cirkuliuoti tarp naminių ir laukinių (ypač vandens) paukščių, pastaraisiais metais gripas pasireiškė Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, Airijoje, Meksikoje, JAV ir kitur bei padarė didelės žalos paukštininkystei. Pernai gripas diagnozuotas Vietname, Pietų Korėjoje, Honkonge, Olandijoje. Iki 2003 metų balandžio 22 dienos Olandijoje buvo nustatyta 210 ligos židinių, sunaikinta per 13,6 mln. paukščių, mirė veterinarijos gydytojas, tikrinęs paukštynus, kuriuose paukščiai buvo užsikrėtę gripu. Duomenų, kad Lietuvoje kada nors paukščiai yra sirgę gripu, nėra.

Pasaulio sveikatos organizacija, patvirtinusi 5 mirties nuo paukščių gripo atvejus Vietname, baiminasi, kad virusas gali išsigimti, tuomet jį platins ir žmonės.

Nežiūrint Tarptautinių veterinarijos organizacijų pastangų užkirsti ligos sukėlėjo plitimą, nustatomi vis nauji paukščių gripo židiniai. Šiais metais buvo pranešta, kad 19 iš 64 Vietnamo provincijų paskelbta paukščių gripo epidemija, kad į Nacionalinį pediatrijos institutą Hanojuje paguldyti penki 5-13 metų vaikai su šiam susirgimui būdingais požymiais. Sausio 12 dieną Japonijos valdžia paskelbė, kad pirmą kartą po 1925 m. buvusios gripo epidemijos, liga nustatyta ir šios šalies vienoje iš provincijų.

Gripu gali sirgti daugelio rūšių paukščiai, tačiau sukėlėjai tam tikra prasme yra specifiški. Vieni iš jų gali sukelti ligą kalakutams, bet neužsikrečia viščiukai ir atvirkščiai suserga vištos, bet neserga su jomis kartu laikomi kitų rūšių paukščiai.

Kaip plinta sukėlėjas

Ligos sukėlėjo šaltinis - sergantys ir persirgę paukščiai, iš kurių organizmo virusas išsiskiria su išmatomis, išskyromis iš kvėpavimo organų ir kartu su kiaušiniais. Persirgę paukščiai virusus platina dar apie du mėnesius.

Į paukštyną gripo sukėlėjas gali patekti su sirgusių paukščių išskyromis užterštais pašarais, vandeniu, apyvokos daiktais, tara. Virusą gali pernešti žmonės, graužikai, vabzdžiai ir migruojantieji laukiniai paukščiai. Sveiki paukščiai apsikrečia, kai sukėlėjas patenka ant virškinimo, kvėpavimo ar regėjimo organų, kloakos gleivinių arba ant pažeistos odos. Pirmiausiai suserga prieauglis ir silpni suaugę paukščiai, o per 30-40 dienų suserga visi sveiki ir visiškai išsivystę paukščiai.

Patekęs ant gleivinių virusas intensyviai dauginasi ir greitai prasiskverbia į kraują, kuris jį nuneša į parenchiminius organus. Ten jis kaupiasi ir išskiria toksinus, kurie pažeidžia kraujagysles. Dėl to sutrinka kraujo apytaka, atsiranda kraujosruvų, patinimų. Gripu susirgę paukščiai netenka imuniteto infekciniam laringotracheitui, bronchitui, Niukaslio ligai, raupams. Imunobiologiškai gripo virusas nėra aktyvus, nes nesugeba sukelti pakankamo imuninio atsako. Dėl to virusas nevisiškai neutralizuojamas organizme. Tuo ir paaiškinama, kodėl tiek daug susirgusių paukščių nugaišta.

Paukščių gripo požymiai

Liga būna ūmi, poūmė ir lėtinė. Praėjus 3-5 paroms po apsikrėtimo, susirgusios vištos tampa nejudrios, pasišiaušia, stovi užsimerkusios ir nuleidusios galvas, nebededa kiaušinių, paskutinis kiaušinis dažniausiai būna be lukšto. Sergančios vištos nelesa, bet daug geria ir viduriuoja žalsvomis išmatomis. Nosies ertmės užklijuotos tąsiu eksudatu, panašios išskyros teka ir iš snapo.

Kvėpavimas padažnėjęs, su traškesiais, kūno temperatūra pakilusi iki 44oC. Galvos srities gleivinės paraudusios ir išbrinkusios, skiauterės ir pabarzdėlės sutinusios, tamsiai violetinės spalvos, su kraujosruvomis ir nekrozės židinėliais. Kraujosruvų matyti ir neplunksnuotoje kojų odoje.

Dažnai ligos sukėlėjas pažeidžia sergančių paukščių, ypač broilerių, nervų sistemą: sutrinka valingų judesių koordinacija, jie eina ratu, ištinka traukuliai. Prieš gaišimą ypač ryškūs sparnų ir kaklo raumenų traukuliai.

Panašiai serga kalakutai bei vandens paukščiai, tik jiems būna stipresnis galvos sinusų uždegimas. Paukščiai serga 24-48 val., ilgiausiai savaitę. Jų išsaugojimo ir tolesnio produktyvumo prognozė bloga. Ūminiais atvejais gaišta visi užsikrėtę, poūmiais ir lėtiniais atvejais – 5-20 proc. paukščių. Išgyvenę paukščiai būna išsekę, pasveikusios vištos kiaušinius pradeda dėti tik praėjus kelioms savaitėms.

Vaistų nuo ligos nėra

Kadangi liga labai pavojinga, paukščiai negydomi. Jie numarinami ir sunaikinami.

Norint išvengti paukščių gripo, reikia patikimai saugoti šalies ir kiekvieno paukštyno teritoriją, kad sukėlėjas nepatektų iš užsienio ar kitų paukštynų. Inkubavimui skirtus kiaušinius, paukščius ar jų priežiūros ir auginimo priemones, kurios gali pernešti gripo sukėlėją, reikėtų pirkti tik neužkrėstose šalyse ir ūkiuose. Nupirktus paukščius būtina 30 d. laikyti karantine, patartina skirtingo amžiaus grupių paukščius laikyti atskirose patalpose, tarp patalpų turi būti veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus atitinkantis atstumas, kad paukštidžių oras nesimaišytų. Reikia sudaryti sąlygas, kad į lesalų sandėlius ir paukštides nepatektų naminiai ir laukiniai paukščiai, nuolat dezinfekuoti paukštides, jose naikinti graužikus.

Augintojai turi nuolat stebėti paukščių sveikatą, izoliuoti silpnus ir blogai augančius bei negaluojančius paukščius, o apie padėtį savo paukštyne informuoti ūkį prižiūrintį veterinarijos gydytoją. Paukščių gripu serga ne tik paukščiai, bet ir žmonės. Šios ligos profilaktika ir židinių likvidavimu rūpinasi Tarptautinis epizootijų biuras, Pasaulinė sveikatos organizacija, Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos organizacijos, tačiau budrūs turime būti ir kiekvienas iš mūsų.