Vis labiau aiškėja, kad Europos Sąjungoje smulkūs ūkininkai susidurs su sunkumais ir bus priversti imtis kitokios veiklos. Žemdirbiai, bendrovės, kooperatyvai skatinami galvoti apie alternatyvias veiklas, kaupti verslo idėjas. Gvildenant šią temą, Lietuvos kaimo bendruomenių atstovų veidai apniunka - joms užsiimti verslu neleidžia netobuli Lietuvos įstatymai. Mūsų šalyje kaimo bendruomenės turi visuomeninių organizacijų statusą, yra pelno nesiekiančios organizacijos. Nors kaimo bendruomenės įsirengia jaukias kavinukes, pirteles, socialinių paslaugų centrus, tačiau už teikiamas paslaugas mokesčio imti negali. Visame pasaulyje kaimo bendruomenės įgyvendina fantastiškus verslo planus, gauna pelną, o Lietuvoje - ne. Apie tai kalbama, diskutuojama jau keleri metai, kovojama, kad būtų išplėstos nevyriausybinių organizacijų komercinės ir kitokios veiklos galimybės, tačiau kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Naujas nevyriausybinių organizacijų įstatymas rengiamas jau 2 metus, bet vis dar nepriimtas.

Petronių bendruomenė įgyvendina Amatų namų viziją

Rengiantis pasinaudoti Lyderio plius (LEADER+) parama ir puoselėjant viltis, kad ateityje bendruomenės galės plėtoti pelningus verslus, jau dabar galima atrasti geros patirties pavyzdžių tarp Lietuvos kaimo bendruomenių. Antai, Petronių bendruomenė (Ukmergės r.) įgyvendina pagal Kaimo bendruomenių partnerystės programą laimėtą projektą „Petronių amatų namų kūrimas”. Jam įgyvendinti kaimo bendruomenė laimėjo 10 000 litų. Žinoma, iki tol bendruomenės nariams teko dalyvauti daugybėje mokymų, aplankyti ne vieną ministeriją, numinti savivaldybės ir mokesčių inspekcijos slenksčius.

Amatų namai steigiami buvusio vaikų darželio patalpose: jas yra privatizavęs vienas bendruomenės iniciatorių, kuris patalpas bendruomenei pagal panaudos sutartį perdavė 20 metų. Pirmieji darbai prasidėjo nuo pačių petroniškių talkų. Amatų namuose pradeda veikti duonos kepykla su kaimiška duonkepe krosnimi, kurioje gerai iškepa ne tik duona, bet ir žąsis, vėdarai, ragaišis. Viena maža patalpa paskirta sūrinei - čia pačios vietinės moterys sūrininkės pasiruošusios mokyti pieno produktų gamybos paslapčių. Amatų kambaryje stovės senovinės audimo staklės, kuriomis močiutės mokys austi. Kaime yra daug mezgėjų, nėrėjų, pynėjų, medžio drožėjų, todėl amatų namai turėtų tapti jų visų sueigos vieta.

Bedirbant kyla vis naujų idėjų, todėl amatų namų plėtrai rengiamasi kurti ir naujų projektų. Manoma, kad iš pradžių vietos gyventojai duonos išsikeps ar sūrį pasigamins savo reikmėms, o ateityje tikimasi galbūt įkurti kooperatyvą. Jau dabar bendruomenės moterys verčiasi iš prekybos sūriais, kuriuos parduoda Ukmergės turguje. Verslo plėtrai reikia ilgalaikės strategijos, tad bendruomenės nariai nėra tikri, kad jų verslo idėjos sėkmė garantuota. Pasak Petronių kaimo bendruomenės vadovės Alvydos Talalienės, amatų namus reikia ne tik sukurti, bet ir išlaikyti.

Švedijos bendruomenių patirtis

Lietuvą pasieksianti Lyderio plius programos parama suteiks galimybę vietos iniciatyvos grupėms įgyvendinti įvairias idėjas, tad pravartu būtų susipažinti su švedų patirtimi. Švedijos pietryčių vietovė Smaland yra buvusi stiklo gamybos produkcijos šerdimi. Lyderio plius programa suteikė naują gyvenimą šiai šimtmečių senumo tradicinei amatų šakai. Švedijos stiklo gaminiai tarptautinėje rinkoje turi pripažinimą, tačiau ir jiems tenka rungtis aštrioje kovoje su konkurentais, gaminančiais pigesnę masinę produkciją.

Mažame Bjorkshulto kaimelyje stiklo gamyba nustojo klestėjusi prieš 25 metus, ir 120 žmonių neteko darbo. Tačiau vietos gyventojai, prisiminę savo senąsias tradicijas, ėmėsi veiklos ir gavo Lyderio plius programos paramą senosioms stiklo krosnims atnaujinti. Praėjus trims mėnesiams po projekto patvirtinimo krosnys jau buvo paleistos į darbą. Šalia senojo amato ketinama kurti ir kažką naujo. Projektą parėmė savivaldybė, bankai, verslo kompanijos, organizacijos, o Lyderio plius programa suteikė 64 700 eurų paramą.

Įvairūs Švedijos fondai nėra pajėgūs didelėmis lėšomis paremti verslo projektų, o Lyderio plius programa juos paremia tuomet, jei sukuriama naujų darbo vietų. Minėtame projekte dalyvaujantys žmonės - ilgalaikiai bedarbiai, gyvenę iš pašalpų.

Per dieną stiklo dirbinių parduotuvėje apsilanko iki 100 klientų. Užsienio turistai gali ne tik nusipirkti stiklo dirbinių, bet ir patys jų pasigaminti už tam tikrą mokestį. Turistai mokomi pūsti stiklą, o pasigamintą suvenyrą gali parsivežti namo. Nors senoji atgaivinta amatų šaka suklestėjo tik nuo 2003 m. gegužės mėnesio, jau dabar vietos gyventojai sakosi turintys galimybių eksportuoti stiklo gaminius į kitas šalis.

Kitas projekto įgyvendinimo etapas - trijų dienų mokymo kursai menininkams ir dizaineriams, kurie galės susipažinti su stiklo pūtimo technika, išmokti naudotis specialiais įrankiais. Projekto autoriai sakosi nesiekiantys konkuruoti su stambiais pramonininkais, tačiau žmonės nori imtis masinės produkcijos ir rankų darbo pramonės rinką padaryti labiau gyvybingą.

Projekto dalyviai bei jo vadovas Helkvistas (Hellquist) sielojasi, kad pirkėjai kol kas nejaučia skirtumo tarp penkis eurus kainuojančio stiklo gaminio, padaryto rankomis, ir tiek pat kainuojančio itališko suvenyro, pagaminto pramoniniu būdu. Taigi kol jie to neįžvelgia, renkasi importinę prekę. Tačiau projekto lyderis tikisi, kad amatininkų gaminiai turės paklausą bent jau šioje vietovėje, tik reikės didinti efektyvumą ir gerinti verslo strategiją.

Stiklo gamybos atnaujinimas yra tik vienas iš 65 Lyderio plius programos projektų, vykdomų Smalando vietovėje. Daugelis šių projektų orientuojasi į tradicinę vietos stiklo, vilnos ir aliuminio pramonę. Visiems šiems 65 projektams paremti ES struktūriniai fondai skyrė 3,45 mln. eurų. Tikimasi, kad bus kompensuojama 40 proc. visų projektų išlaidų.

Projekto vadovas mano, kad ateityje vietos partnerystės grupė turės keisti savo statusą ir tapti nepriklausoma nuo Lyderio plius programos. Tikimasi, kad didesnę paramą bus galima gauti iš kitų fondų ir nuo eksperimentinio projekto pereiti prie pastovios veiklos. Reikės daug nuveikti, kad veikla įgautų daugiau komerciškumo, taptų pelningesnė. Bus mėginama padėti mažiems stiklo dirbinių gamintojams kelti darbo efektyvumą bei gaminių konkurencingumą. Kol kas žmonės galvoja tik apie šiandieninę stiklo produkcijos sėkmę, o jau reikia kurti ilgalaikę perspektyvą.

Atsižvelgiant į pramonės reikalavimus, mašinos ir įranga turi būti atnaujintos - šiluminės krosnys, kuriose kaitinamas stiklas, turi atitikti aukštus kokybės standartus. Kol kas stiklo gamybos projekto pasiekimai kuklūs - sukurtos tik penkios nuolatinės darbo vietos, tačiau įdarbinimo galimybes planuojama gerokai išplėsti.

Panašius projektus įgyvendina ir kitos vietos iniciatyvos grupės, tad bendriems jų projektams bus ieškoma kooperavimosi galimybių. Projekte numatyta vietos koledže dėstyti stiklo dizaino disciplinas - tai irgi papildomas pajamų šaltinis. „Jei pavyks įrodyti, kad tokia veikla yra sėkminga, mums atsivers plačios galimybės”, - viliasi projekto lyderis.