Lietuvai įstojus į ES, prekiniai ūkiai turės tirti žemę ir produkcijos kokybę, visi žemės ūkio subjektai privalės tvarkyti naudotų trąšų apskaitą, fiksuoti dirvožemyje esamą maisto medžiagų kiekį. Padaugės darbo ir Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centrui.

Centro darbų apimtis plati - atliekami dirvožemio agrocheminiai tyrimai, tiriama šiltnamių žemė, durpių substratai, organinės ir mineralinės trąšos, kalkinės medžiagos, pesticidai, augalai ir pašarai, maisto produktai, vandens kokybė, nutekamieji vandenys, pramonės atliekos ir kiti. Ūkininkams ruošiami žemėlapiai, kuriuose nurodomi tikslūs maisto medžiagų kiekiai viename ar kitame lauke, rengiami kalkinimo projektai, tręšimo planai. Daug užsakymų gaunama iš ekologinių ūkių, kuriuose detaliai tiriamas dirvožemio ariamasis sluoksnis. Pernai dirvožemio agrocheminiai tyrimai atlikti 85 tūkst. ha plote, 450 tūkst. dirvožemio mėginių ištirtas rūgštumas, fosforo ir kalio kiekis. Atlikta 10 tūkst. sunkiųjų metalų analizių, apie 5,6 tūkst. nuotekų, 1,3 tūkst. trąšų, 566 – pesticidų mėginių tyrimų.

Kaip sakė Agrocheminių tyrimų centro direktorius habil. dr. Gediminas Staugaitis, ištirti savo ūkio žemę ūkininkams verta dėl kelių priežasčių. Pirma, galima nustatyti žemės ir atskirų sklypų vertę, išsiaiškinti, kokiems augalams auginti ji tinkama, parinkti žemės gerinimo priemones.

Antra, įmanoma tiksliai apskaičiuoti trąšų kiekį. Vienu atveju augalams gali tekti trąšų kiekį didinti, kitu - mažinti, atskirais metais gali ir visai neprireikti tręšti. Vienu atveju trąšos vienam hektarui gali kainuoti 300-400 litų, kitu – 1 200 litų ir net daugiau. Subalansuotas tręšimas ne tik taupo žemdirbio lėšas, bet ir leidžia išauginti kokybišką produkciją.

Žemdirbiui svarbiausia ištirti, koks yra dirvos ariamojo sluoksnio rūgštumas, judriojo fosforo ir kalio kiekis. Ne mažiau svarbu yra žinoti, kiek dirvoje yra humuso bei mikroelementų – mangano, cinko, vario, molibdeno, boro. Jei planuojama gauti didesnį derlių, pvz., 5-6 t/ha javų grūdų, 40-45 t/ha bulvių, 2,5-3 t/ha rapsų sėklų ar 50-70 t/ha cukrinių runkelių šakniavaisių, reikėtų pavasarį nustatyti mineralinio azoto kiekį, kai kuriuose laukuose verta ištirti judriojo magnio ir sieros kiekius. Siera ypač svarbi rapsams bei daugeliui daržovių, taip pat bulvėms. Jei planuojama gauti dar didesnį derlių, reikėtų augalų vegetacijos metu atlikti augalų cheminės sudėties analizes, daugiau dėmesio skirti fizikinėms dirvos savybėms bei priemonėms joms pagerinti.

Pasak G.Staugaičio, daugeliui ūkininkų svarbu lauke nustatyti ribas tarp nevienodos kokybės dirvų. Šiuo atveju geriausia yra kviestis centro specialistus, kurie ne tik teisingai paims žemės ėminius, bet ir sudarys laukų su panašiomis savybėmis planus. Veisiamiems žemaūgiams sodams labai svarbu atlikti gilesnių dirvožemio sluoksnių agrochemines analizes, o vasarą - vaismedžių lapų analizes.

G.Staugaičio nuomone, reikia žinoti dirvožemyje vykstančius procesus ne tik ūkio, bet ir valstybės mastu. Kaip keičiasi maisto medžiagų kiekiai, organinė dirvožemio medžiaga – humusas, ar kaupiasi dirvoje sunkieji metalai bei pesticidų likučiai.

Agrocheminių tyrimų centro direktorius šiuo metu įžvelgia dvi problemas, trukdančias palaikyti žemės derlingumą. Pirma, sparčiai rūgštėja Vakarų ir Rytų Lietuvos dirvos, nes kalkinimo darbai nebevyksta nuo 1997 metų. Šiandien jau nebegalima remtis 10-15 metų senumo dirvos rūgštumo žemėlapiais, nes dirvos rūgštumas grįžta į pradinį lygį. Kinta ir žemės vertė, kai kur ji pasikeitusi net 6-12 balų. Keistai, pasak G.Staugaičio, atrodo investavimas į sėklas, trąšas, techniką, kai neinvestuojama į dirvų kalkinimą - visas triūsas eina niekais.

Antra problema - dirvožemyje mažėja humuso. Ši problema atsirado dėl mėšlo stokos. Be to, daug kur nesilaikoma sėjomainos, javai auginami tame pačiame lauke kelerius metus iš eilės. Specializacija pakeitė požiūrį į gamybą. Jei esi daržininkas, tai gyvulių neaugini. Tai reiškia, kad ir mėšlo neturi, o būtent daržų dirvose, kur intensyviausiai dirbama žemė, humuso mažėja sparčiausiai. Daugiau dėmesio reikia skirti sėjomainai, sideraliniams augalams.

„Mūsų įstaigos darbas labai susijęs su viso žemės ūkio būkle. Jei ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės Lietuvoje stiprės, tai ir mums darbo daugės. Norėtųsi, kad požiūris į dirvožemio agrocheminius tyrimus būtų kaip medicinoje, - šypteli G. Staugaitis. – Ten juk niekas neabejoja laboratorinių tyrimų svarba ir būtinumu“.

Daugiau informacijos apie LŽI Agrocheminių tyrimų centre
atliekamus tyrimus ir įkainius galima rasti
internete: www.agrolab.lt