Mineralinių elementų kiekis obuoliuose turi įtakos jų kokybei. Kai obuoliuose yra daug kalio, jie būna dideli, spalvingi ir skanūs, bet prasčiau laikosi. Kad vaisiai gerai laikytųsi, juose turi būti pakankamai kalcio.

Laikomasi nuomonės, kad 5 mg kalcio/100 g šviežių obuolių užtenka, kad juos galėtume saugiai laikyti kontroliuojamos atmosferos saugyklose. Kai vaisiai laikomi paprastose saugyklose žemoje temperatūroje, jų minkštime kalcio turėtų būti ne mažiau kaip 5,5 mg/100 g. Vaisių išsilaikymui įtakos turi ne tik absoliutus kalcio kiekis, bet ir jo santykis su kitais elementais – azotu, kaliu, fosforu, magniu. Opiausias yra kalio ir kalcio santykis. Kuo daugiau yra kalio ir mažiau kalcio, tuo labiau vaisiai serga fiziologinėmis ligomis ir blogiau laikosi. Tuo tarpu vaisius, kuriuose yra daug kalcio, verta laikyti kontroliuojamos atmosferos saugyklose, nes iš jos išimti jie ilgiau nepernoksta, yra atsparesni mechaniniams poveikiams, transportabilūs.

Kalcio trūkumo pasekmės gali pasireikšti jau sode. Dažniausiai tai būna įvairūs minkštimo sukamštėjimai. Jei kalcio labai trūksta, vaisiai neužauga, sutrūkinėja. Vaisiai, kuriuose mažai kalcio arba didelis K/Ca santykis, anksčiau pasiekia skynimo brandą. Jei juos nuskinsime per vėlai, laikymo nuostoliai bus dar didesni.

Kalcio trūkumas sukelia nemažai fiziologinių ligų. Pagrindinės jų yra poodinė dėmėtligė, minkštimo sukamštėjimas ir sėklalizdžių parudavimas. Poodinė dėmėtligė labai sugadina vaisių išvaizdą, jie tampa netinkami parduoti. Šio susirgimo atveju vaisių paviršiuje atsiranda tamsių įdubimų. Jų vietoje minkštimas išdžiūsta ir sukamštėja. Dažniausiai dėmės atsiranda vaisių viršutinėje dalyje, arčiau taurelės. Kai sąlygos kalciui patekti į vaisius labai nepalankios, ligos požymių gali atsirasti jau sode.

Obelų apsirūpinimą kalciu lemia dirvos agrocheminės savybės, tręšimas, dirvos drėgnumas, veislės ir poskiepiai, vaismedžių derlingumas ir vaisių dydis, genėjimas ir net tokie veiksniai, kaip skrotelių lapų dydis ar sėklų kiekis vaisiuose.

Veiksmingas būdas kalcio kiekiui vaisiuose padidinti – purkšti vaismedžius kalcio trąšomis. Tai ypač veiksminga, jei šio elemento kiekį vaisiuose reikia padidinti nedaug. Kokybiškai nupurškus, kalcis patenka ir į vaisius, ir į augančius ūglius, o tai mažina tarp jų esančią konkurenciją dėl šio elemento.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2001-2003 m. darytais tyrimais nustatyta, kad skirtingais metais vaisiuose kalcio susikaupė nevienodai. Sinap Orlovskij obuoliuose 2002 m. šio elemento buvo apie 220 mg/kg (sausojoje medžiagoje), o 2003 m. – 400 mg/kg. Šampion veislės obuoliuose kalcio kiekio pokyčiai buvo mažesni: nuo 350 mg/kg 2001 m. iki 430 mg/kg 2003 m. Visus trejus metus tyrimai vykdyti toje pačioje vietoje. Nevienodą kalcio kiekį vaisiuose labiausiai lėmė vegetacijos sąlygų ypatybės. Vidutinė oro temperatūra pavasarį ir vasarą tyrimų laikotarpiu buvo aukštesnė negu vidutinė daugiametė.

Vegetacijos laikotarpiu 2001 m. buvo drėgna, 2002 m. – sausa, o 2003 m. kritulių kiekis buvo artimas vidutiniam daugiamečiam. Drėgnesniais metais Sinap Orlovskij vaisiuose kalcio susikaupė daugiau. Kalcis augale juda kartu su vandeniu, ir kuo daugiau vandens augalas išgarina, tuo daugiau kalcio gali būti transportuojama.

Obuolių laikymosi kokybę galima prognozuoti ne tik pagal kalcio kiekį, bet ir pagal jo santykį su kai kuriais kitais elementais, ypač kaliu. Kuo K/Ca santykio reikšmė mažesnė, tuo obuoliai geriau laikosi. Šis santykis Sinap Orlovskij vaisiuose palankesnis buvo drėgnais 2001 m. ir normalaus drėgnumo 2003 m. Šampion obuoliuose ir kalcio kiekis, ir K/Ca santykis buvo pastovesnis. Daugiausia kalcio (430 mg/kg) ir mažiausias K/Ca santykis (10) buvo normalaus drėgnumo 2003 m.

Tirtas kalcio trąšų poveikis poodinės dėmėtligės pažeidimams. Birželio – rugsėjo mėnesiais obelys buvo purškiamos kalcio salietros, skystų eksperimentinių kalcio trąšų (AB „Achema“), kalcio vuksalio ir kalcio chlorido tirpalais. Kontroliniame variante vaismedžiai nebuvo purškiami; mažiausiai purkšta - dukart kalcio chloridu, kituose variantuose – 7 kartus (po 5 kartus kalcio salietra, eksperimentinėmis kalcio trąšomis, kalcio vuksaliu ir po 2 kartus kalcio chloridu).

2001 m. laikymo pabaigoje (vasario - kovo mėn.) visuose tyrimo variantuose poodinė dėmėtligė obuolius buvo pažeidusi negausiai: Sinap Orlovskij – 0,5-2,3 proc., Šampion – iki 1,1 proc. Statistiškai patikimo kalcio trąšų poveikio poodinės dėmėtligės pažeidimų sumažėjimui nenustatyta.

Sausringų 2002 metų derliaus obuolius poodinė dėmėtligė pažeidė labiau. Kontroliniame variante Sinap Orlovskij dėmėtų vaisių buvo 35,7 proc., Šampion – 5,3 procentų. 7 kartus vaismedžius nupurškus kalcio trąšomis, obuoliai poodine dėmėtlige sirgo mažiau: Sinap Orlovskij pažeistų vaisių buvo 13-20 proc., Šampion – 1,6-2,5 procentų. Dukart prieš skynimą kalcio chloridu nupurkštų vaismedžių obuoliai sirgo panašiai, kaip kontroliniame variante. Statistiškai patikimo tirtų trąšų poveikio skirtumų nenustatyta.

Atlikti tyrimai parodė, kad Šampion veislės obuoliai yra atsparesni poodinei dėmėtligei negu Sinap Orlovskij. Net ir po palankių ligai plisti metų pažeistų Šampion vaisių buvo nedaug. Kalcio kiekis Šampion vaisiuose buvo didesnis, o K/Ca santykis daugeliu atvejų mažesnis negu Sinap Orlovskij. Purkšti gausiai derančius šios veislės obelų sodus gali būti neekonomiška (labiausiai poodinė dėmėtligė pažeidžia jaunų ar negausiai derančių vaismedžių obuolius). Tuo tarpu Sinap Orlovskij veislės obuoliams kalcio trąšos turėjo gana ryškų poveikį. Pagal didelį kalcio kiekį ir mažą K/Ca santykį abiejų tirtų veislių obuoliuose galima tikėtis, kad 2003 m. derliaus kokybė laikymo pabaigoje bus gera.

Jautrių poodinei dėmėtligei obelų veislių sodus kalcio trąšomis reikėtų pradėti purkšti apie birželio vidurį, kai vaisių užuomazgos būna graikiško riešuto dydžio ar net šiek tiek mažesnės. Pirmiesiems purškimams nereikėtų naudoti kalcio chlorido, nes ši trąša gali apdeginti jaunus lapus. Kalcio salietros arba jos pagrindu pagamintų trąšų siūloma išpurkšti apie 3 kg/ha. Vėlesnių purškimų metu trąšų norma palaipsniui padidinama iki 7-8 kg/ha (kalcio salietros arba kalcio chlorido). Vandens norma - 500-1 000 l/ha. Naudojant kalcio chloridą, reikia atsižvelgti į jo hidratacijos laipsnį. Rekomenduojama trąšų norma paprastai nurodoma bevandeniu kalcio chloridu. Purškimai kalcio trąšomis dažniausiai suderinami su fungicidų panaudojimu. Vėliau skinamų veislių sodus paskutinįjį kartą gali tekti nupurkšti atskirai, nes fungicidai jau nebenaudojami.

Geriausia purkšti vakare arba ryte, kai oro temperatūra 10-15°C ir nėra vėjo. Kai labai šilta arba pučia stiprokas vėjas, išpurkštas tirpalas greitai nudžiūsta, trąšos susikristalizuoja, todėl blogiau veikia. Rudenėjant galima purkšti ir dienos metu. Rytais rudenį vaismedžiai gali būti gausiai padengti rasa, todėl purškiamas skiedinys nuo jų varvės, trąšų vaisiai įsisavins mažiau. Negalima sodų purkšti, kai labai saulėta ir karšta, nes trąšų ir pesticidų skiediniu padengti lapai ir vaisiai gali “apdegti”. Dėl panašaus kalcio trąšų poveikio, reikėtų pasirinkti pigesnes trąšas arba tokias, kurias patogiau naudoti.