Agregatų tobulinimas jau pasiekė tokį lygį, jog bet kokios naujovės pasirodymas rinkoje vartotojus stebina neilgai – tuojau pat sukuriama arba nukopijuojama kažkas panašaus, tik su tam tikrais pokyčiais ar dar didesniais patobulinimais. Akivaizdus pavyzdys – bepakopės traktoriaus transmisijos sukūrimas. Vos tik rinkoje pasirodė Fendt Vario technologija, panašią suskubo kurti ir „Case IH“ (CVX), „Deutz-Fahr“ (TTV) bei „John Deere“ (AutoPowr).

Hidraulinių sankabų (hidraulinių movų) naudojimas mobilios bei stacionarios technikos transmisijoje jau seniai niekam nebe naujiena. Hidraulinė sankaba (hidraulinė mova) – tai pati paprasčiausia hidrodinaminė perdava, sudaryta iš dviejų darbinių dalių – siurbliaračio ir turbinračio. Pats hidraulinių sankabų veikimo principas pritaikytas dar 1905 metais, o išradimo autorius – vokietis Hermanas Fiotingeris (Hermann Föttinger), kurio vardu Vokietijoje dabar pavadintas vienas iš technikos mokslų institutų. Pastebėta, kad besisukantys ir inertiški skysčio srautai dėl kinetinės energijos gali sujungti du artimus, tačiau nesiliečiančius apvalius gaubtus – siurbliaratį (varantysis) ir turbinratį (varomasis), kurių vidiniuose paviršiuose iš sukimosi centro link išorės išsidėsčiusios mentelės.

Palyginti paprasta konstrukcija, patikimas veikimo principas bei pigus eksploatavimas bene labiausiai lėmė greitą tokių perdavų išpopuliarėjimą visame pasaulyje. Tai pats tinkamiausias sukimo momento perdavimo mechanizmas, pasižymintis tokiomis savybėmis, kurių neturi paprastos frikcinės sankabos: darbinės dalys sukasi nepriklausomai viena nuo kitos, švelni varomosios dalies darbo pradžia, tylus funkcionavimas, didelis elastingumas, slopinantis aukšto dažnio sukamuosius švytavimus (daugelis frikcinių sankabų dėl šios priežasties gaminamos su dempferinėmis spyruoklėmis). Be to, variklis, esant kintamai traukos jėgai, tolygiau apkraunamas. Keista, tačiau net ir dabar, kuomet šių mechanizmų paklausa yra milžiniška, didžiausias yra tik vienas hidraulinių movų gamintojas - Vokietijos firma „Voith“.

Priklausomai nuo paskirties, hidraulinės movos gali būti pastovaus ir kintamo užpildymo. Pastarosios yra išjungiamos, išleidžiant iš jų alyvą. Tam tikslui papildomai reikia alyvos siurblio ir vožtuvų bloko. Pastovaus užpildymo hidraulinės movos esti nuolatos įjungto tipo ir dažnai komponuojamos kartu su frikcinėmis sankabomis, atjungiančiomis variklį nuo transmisijos, dėl ko nebereikia sudėtingų darbinio skysčio pripildymo ir išleidimo įtaisų.

Hidraulinių movų Voith modeliai, priklausomai nuo darbinio skysčio tipo, konstrukcijos, pagaminimo medžiagos ir kitų parametrų, žymimi tam tikromis raidėmis: T – hidraulinė sankaba su vienu darbinio skysčio cirkuliacijos ratu; DT – hidraulinė sankaba su dvigubu darbinio skysčio cirkuliacijos ratu; U – hidraulinės sankabos pagaminimo medžiaga iš geležies lydinių; V – hidraulinė sankaba su lėtinančiąja kamera; VV – hidraulinė sankaba su padidinta lėtinančiąja kamera; F – hidraulinė sankaba, kurios lėtinančioji kamera turi išcentrinius vožtuvus (movai esant ramioje būsenoje, jie atviri); Y – hidraulinė sankaba, kurios lėtinančioji kamera yra su dinaminiu grįžtamuoju užpildymu; W – darbinis hidraulinės sankabos skystis gali būti vanduo; S – hidraulinės sankabos korpusas – žiedinė kamera; N – hidraulinės sankabos konstrukcija su tvirtinimo flanšu; TD – hidraulinė sankaba, dyzeliniuose varikliuose montuojama prie smagračio; X – specialus konstrukcinis išpildymas; Z – specialus hidrodinaminis išpildymas; P – kintamo užpildymo (maitinamosios) hidraulinės sankabos; K – specialiai didelės galios konvejeriams pritaikytos maitinamosios hidraulinės sankabos; L – maitinamosios hidraulinės sankabos su savo atskiru stacionariu korpusu (būtinas lankstus sujungimas); RI – hidraulinės sankabos su originaliu Voith skriemuliu. Kiekvienas iš šių modelių turi savo pritaikymo sritį, atsižvelgiant į darbo specifiką.

Hidraulinės sankabos gali dirbti traukos arba stabdymo režimu. Pirmasis – tai pagrindinis ir labiausiai naudotinas režimas, kurio metu mova atlieka savo „prigimtinę“ funkciją, t.y. sukimo momentas nuo siurbliaračio perduodamas turbinračiui. Antruoju atveju galia tiekiama ir varančiajam, ir varomajam sankabos velenams. Transmisijose dažnai hidraulinė mova dirba stabdymo režimu, esant sustabdytam turbinračiui arba siurbliaračiui. Toks mechanizmas dar vadinamas retarderiu (angl. retardation – sustabdymas, atsilikimas). Kuo didesnio skersmens hidraulinė sankaba, tuo didesnį sukimo momentą ji gali perduoti.

Dar viena sritis, kurioje paplitusios hidraulinės sankabos – tai vidaus degimo variklių (VDV) aušinimo sistema. Voith hidraulinės sankabos montuojamos į Same, Fendt, Valtra, Deutz-Fahr, Scania, Volvo, Man, Daf, Neoplan bei kitų traktorių, sunkvežimių bei autobusų transmisijas, karo ir civilinės paskirties laivus - lėktuvnešius, eskadrinius minininkus, kreiserius, fregatas, linkorus, keleivinius keltus, žvejybinius tralerius, greitaeigius traukinius, krovininius šilumvežius, karinę techniką - tankus, savaeigius artilerijos pabūklus, šarvuočius, šarvuotus transporterius bei kitas mašinas. Taip pat verta paminėti, kad beveik 74 proc. viso pasaulio kalnakasybos pramonėje dirbanti technika (iškasenų kėlimo elevatorių, uolinių frezų, tunelinių vilkikų, požeminių elektros generatorių ir kitų mechanizmų pavaros) yra su Voith hidraulinėmis movomis.