Beveik kiekvienais metais, kai nuo javų plaukėjimo pradžios iki jų žydėjimo dažnai lyja, pasėliuose išplinta pavojinga liga - fuzariozė. Dažniausiai dėl šios ligos dalis javų varpų lieka tuščios, labai sumažėja grūdų derlius.

Tačiau dar blogiau, kad dėl fusarium grybo kenkimo ant grūdų susidaro nuodingos medžiagos - mikotoksinai, tokie kaip deoksinivalenolis ir zearalenonas. Patekusios į pašarą, šios medžiagos gyvuliams yra daug pavojingesnės negu javams. Fuzariozės mikotoksinai turi įtakos gyvulių hormonų veiklai ir padaro neigiamą poveikį vaisingumui, sutrikdo virškinimo organų veiklą, kraujo gamybos funkciją, taip pat nervų sistemą. Didesnė mikotoksinų koncentracija neigiamai paveikia grūdų maistines savybes. Jie blogina kviečių kepimo, o miežių - salyklines savybes.

Fuzariozės pažeistos kviečių varpos dalimis arba ištisai pasidengia rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Pažeisti grūdai pasidaro nuo baltos iki rausvos spalvos, lengvesni ir minkštesni negu sveiki. Grūdų valymo metu pažeistus grūdus sunku atskirti, nes jų dydis yra beveik toks pat kaip ir sveikųjų. Dalis pažeistų grūdų išoriškai atrodo kaip sveiki, o mikotoksinų ant jų jau gali būti. Pažeisti grūdai gali visai nesudygti arba, jei sudygsta, tai dažniausiai žiemą žūva.

Kas skatina fuzariozės plitimą

Daugelio grūdų derliaus pavyzdžių tyrimų metu nustatyta, kad fuzariozė skirtingais metais plinta labai nevienodai. Išvardinti pagrindiniai faktoriai, turintys įtakos šiai ligai pasireikšti, rodo, kad lemiamą vaidmenį vaidina oro sąlygos kviečių plaukėjimo metu. Tačiau išplitimo mastui didelę įtaką daro ir kiti išvardinti faktoriai. Fuzariozei plisti ypač palankios sąlygos susidaro tada, kada dirvos paviršiuje paliekamos javų ar kukurūzų ražienos bei šiaudai. Tada ligos sukėlėjai lengvai peržiemoja ir pavasarį bei vasarą yra pasiruošę apkrėsti javų pasėlius. Ligos sukėlėjai taip pat gali peržiemoti su grūdais.

Apsaugos priemonių kompleksas

Vien fungicidai nuo fuzariozės ne visuomet gelbsti. Mat tikslų jų purškimo laiką kartais sunku nustatyti. Lietuvoje apsaugai nuo šios javų ligos yra rekomenduojama naudoti strobilurinų kilmės fungicidą juventus 1,0–1,5 l/ha kviečių žydėjimo metu. Tačiau šio preparato naudojimas pasiteisins tik tada, kai žydėjimo metu bus palankios oro sąlygos fuzariozei plisti, tai yra bus šiltas ir drėgnas oras. Jei jau buvo naudotos visos kitos fuzariozę stabdančios priemonės ir kviečių žydėjimo metu pasitaikė sausi orai, brangaus fungicido naudojimas gali būti visai nereikalingas.

Antra labai svarbi apsaugos nuo fuzariozės priemonė yra sėklos beicavimas. Lietuvos žemdirbystės institute atliktų bandymų duomenimis, panaudoti beicai vitavaksas 200 FF, baitanas universalas, maksimas ar fundazolas javų sėklos apsikrėtimą fuzariozės grybais sumažina per 50 procentų. Be to, minėti beicai apsaugo bedygstantį gležną daigą ne tik nuo fuzariozės užkrato, bet ir nuo kitų ligų, ypač pašaknio, sukėlėjų.
Viena efektyviausių ir pigiausių apsaugos priemonių yra sėjomaina ir teisinga augalų rotacija. Fuzariozei plisti mūsų šalyje labai didelę įtaką turėjo tai, kad pastaraisiais metais padidėjo varpinių javų plotai sėjomainose. Dėl to neišvengiamai daugelis ūkių sėja javus po javų. Rapsų, ankštinių javų bei kitų augalų įterpimas į varpinių javų tarpus labai sumažina visų ligų plitimą. Pas mus vis daugiau auginama kukurūzų grūdams bei silosui. Daugelis žemdirbių įsitikino, kad kukurūzai mūsų sąlygomis išaugina gerus grūdų bei siloso masės derlius, tačiau šių augalų liekanos yra labai palankios fuzariozės sukėlėjams veistis. Todėl po kukurūzų sėti bet kokius varpinius javus reikėtų vengti, o jeigu susidariusios aplinkybės verčia tai daryti, reikia nuėmus kukurūzų derlių dirvą suarti taip, kad jos paviršiuje neliktų jokių šių augalų liekanų.

Beplintantis neariamasis dirvos dirbimas, ypač sėjant javus po javų ar po kukurūzų, dar labiau padidina pavojų fuzariozei išplisti. Kai kurie Vakarų šalių ūkininkai, atsėliuodami varpinius javus, kaip švelninančią priemonę naudoja tarpinius augalus. Kuo skubiau po javų derliaus nuėmimo dirva sekliai įdirbama ir pasėjami javų ligas slopinantys tarpiniai augalai: facelijos, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Sudygę šie augalai padengia dirvos paviršių ir saugo ją, kad neperdžiūtų. Tokiu būdu skatinamas dirvos paviršiuje esančių javų augalinių liekanų puvimas bei antagonistinių mikroorganizmų dauginimasis, kai kurie iš šių mikroorganizmų gana veiksmingai naikina ir grybinių javų ligų sukėlėjų pradus.

Jeigu dar tais pačiais metais sėjami žieminiai javai, prieš sėją užaugusi tarpinių augalų masė sekliai įterpiama lėkštiniais ar kitais tam pritaikytais padargais. Jeigu sėjami vasariniai javai, taip pat dirva ruošiama pavasarį, vos tik žemei pradžiūvus. Tada tarpinių augalų masė saugo dirvą nuo erozijos, sumažina nitratų išplovimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Teisingai panaudotos priemonės gali apsaugoti javus ne tik nuo fuzariozės, bet ir nuo daugelio kitų ligų.