Pabaiga, pradžia 2003 m. Nr. 12

Pašalpa šeimai skiriama, jeigu tėvai (vienintelis iš tėvų) dirba arba nedirba dėl tam tikrų priežasčių (žr. „Mano ūkis“, 2003 m. Nr. 12), o vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba; mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; yra įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje.

Išsituokusiam šeimos nariui, auginančiam vaiką, pašalpa skiriama, jeigu vaikui išlaikyti yra priteisti alimentai arba buvęs sutuoktinis juos moka asmeniškai, bet ne mažesnius kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio sumą vienam vaikui per mėnesį (tai nurodoma prašyme skirti pašalpą). Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme parašyta:

• Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms, socialinė pašalpa skiriama (jei pajamos per mažos), jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.
• Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams), išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo. Socialinė pašalpa šeimai skiriama tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme metu.
• Pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) neskiriama, jeigu bent vienas šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo) yra individualios (personalinės) įmonės savininkas (išskyrus likviduojamų įmonių savininkus) arba turi įsigijęs verslo liudijimą.

Vietos savivaldos institucija, patikrinusi šeimos gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities tyrimo aktą, turi teisę skirti pašalpą ir kitoms, įstatyme įvardintų reikalavimų neatitinkančioms šeimoms.

Kur kreiptis dėl pašalpos

Šeima (ar vienas gyvenantis asmuo – toliau tekste rašoma tik „šeima“) dėl pašalpos kreipiasi į vietos savivaldos instituciją pagal įregistravimo vietą (nuolatinę gyvenamąją vietą). Jeigu sutuoktiniai įregistruoti skirtingose vietovėse, kitoje vietovėje įregistruotas sutuoktinis pateikia tos vietovės vietos savivaldos institucijos pažymą apie tai, kad jam pašalpa nepaskirta ir nemokama.

Šeima, norinti gauti pašalpą, pateikia prašymą - paraišką, kurioje nurodomi šeimos narių vardai ir pavardės, adresas, giminystė, pajamos, turimas turtas. Visų duomenų, surašytų prašyme, teisingumą turimais dokumentais įrodo ir savo parašais patvirtina abu sutuoktiniai ar sugyventiniai, nurodoma, kas bus pašalpos gavėjas.

Vietos savivaldos institucija turi teisę skirti pašalpą ir tuomet, kai prašymą pasirašo tik vienas iš sutuoktinių, nurodęs priežastį, dėl kurios kitas sutuoktinis negali pasirašyti.

Jeigu į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedami, pvz., alimentai, prašyme reikia nurodyti alimentus pervedančio asmens vardą, pavardę arba organizacijos pavadinimą ir pervedančio asmens (organizacijos) atsiskaitomąją sąskaitą.

Prie prašymo skirti pašalpą (priklausomai nuo aplinkybių) pridedami šie dokumentai: šeimos narių asmenybę liudijantys dokumentai - LR piliečio pasas arba laikinas asmens dokumentas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimai; šeimos narių pažymos apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas išmokas, pažymos apie gautą pensiją, stipendiją, pašalpas ir kitas pajamas; suaugusių šeimos narių valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai arba registracijos vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažymos, kad nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; pensininko arba invalido pažymėjimas; valstybinės teritorinės darbo biržos pažyma; mokymosi įstaigų pažymos; pažyma apie turimą (nuomojamą) asmeninį ūkį (nurodomas bendras žemės ūkio naudmenų plotas bei įsigijimo data); pažyma apie nuolatinės slaugos būtinumą. Pažymoje turi būti nurodyti slaugomo asmens ir asmens, kuriam pažyma išduota, vardai ir pavardės; mirties liudijimas; ištuokos liudijimas; įmonės, įstaigos, organizacijos ar teismo antstolio pažyma apie alimentus, pašto perlaidos.

Jeigu alimentai pervedami į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke, pateikiama banko pažyma, kurioje nurodyta pervedančio asmens (organizacijos) atsiskaitomoji sąskaita ir pervestų pinigų sumos.

Dokumentų pateikimo terminai

Pakartotinai kreipiantis su prašymu skirti pašalpą, pažymų, kurios dar galioja (pavyzdžiui, pažymos apie nuolatinės slaugos būtinumą ir kitų), kas 3 mėnesiai pateikti nereikia. Pažyma apie žemės sklypo dydį pateikiama kartą per metus. Dokumentai turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo mėnesio, įskaitant ir tą mėnesį, kurį paduotas prašymas.

Priimant prašymą skirti pašalpą, šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi būti supažindinta (supažindintas) su duomenų apie šeimos sudėties pasikeitimą pateikimo tvarka, dokumentų pateikimo terminais ir atsakomybe už klaidingų duomenų pateikimą.

Kas įskaitoma į pajamas

Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitoma: apskaičiuotas darbo užmokestis (užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką pagal valandinius (dienos) tarifinius atlygius, vienetinius įkainius, pareiginė (tarnybinė) alga, premijos, priedai, priemokos ir kitoks užmokestis už darbą, įskaitomas į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį), užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas; pensijos, vietoj pensijų mokamos kompensacijos; stipendijos (iš jų socialinės), jų priedai ir priemokos; mėnesinės pašalpos; išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama nutraukus darbo sutartį; ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos; pajamos iš asmeninio ūkio. Šeimos, turinčios asmeninį ūkį, didesnį negu 0,3 hektaro, vidutinės pajamos per mėnesį apskaičiuojamos taikant pajamų normą - 40 litų hektarui; vienkartinės ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos, mokamos Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme nustatyta tvarka; pajamos iš nuosavybės teise valdomo turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kitokio) naudojimo (nuomos); gaunami alimentai; dividendai; honorarai; piniginiai laimėjimai; kitos pajamos.

Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma: gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos; vienkartinės išmokos (vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti, tikslinė paramos pašalpa, mokama stichinės nelaimės, ligos ir kitais atvejais, ir kitokios); socialinė pašalpa; dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruočių išlaidomis, taip pat vietoj dienpinigių ir kitų panašių išmokų mokami priedai ir priemokos prie darbo užmokesčio; draudimo sumos (draudimo atlyginimas), gautos iš draudimo įstaigų; gaunami alimentai; delspinigiai, gauti už pavėluotai mokamas išmokas.

Nuo 2004 metų sausio 1 d. įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, socialinei pašalpai gauti bus įvertintas ir šeimos turimas turtas. Pašalpa bus skiriama, jei turimas turtas neviršija Vyriausybės nustatyto normatyvo.

Toks turtas yra: statiniai; privalomos registruoti transporto priemonės; privaloma registruoti žemės ūkio technika; žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių); gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, kurių bendra vertė viršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžių; akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai; meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai, kurių bendra vertė viršija 15 valstybės remiamų pajamų dydžių; piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose; gautos (negrąžintos) paskolos; kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos; per deklaruojamąjį laikotarpį padovanotas kitam asmeniui turtas; per deklaruojamąjį laikotarpį įgytas kitas turtas, kurio bendra vertė viršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (buitinė technika, baldai, drabužiai ir kita).

Vyriausybės nustatyti turto normatyvai yra tokie: t būsto normatyvas yra 50 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam jame gyvenančiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kartu gyvenančiam šeimos nariui; t žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra: namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; didesnio kaip 1 ha ž.ū. paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo – 3,5 ha. Jeigu šeimos (vieno gyvenančio asmens) turimi žemės sklypai yra ne tos pačios paskirties, nustatant žemės sklypo normatyvą, imamas vienos paskirties, didžiausios vertės žemės sklypas.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės mėnesio pajamos

Šeimos vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi mėnesio pajamas.

Kai kreipimosi dėl pašalpos mėnesį bent vieno šeimos nario pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, vidutinėms šeimos pajamoms nustatyti imamos visų šeimos narių kreipimosi mėnesį gautos pajamos.

Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, vietoj pensijų mokamos kompensacijos, stipendijos, mėnesinės pašalpos, ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos mėnesinės pajamos įskaitomos į tų mėnesių pajamas, už kuriuos jos priklausė.

Vienkartinės išmokos (išeitinė pašalpa, premijos, dividendai, vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos ir kitos), taip pat alimentai įskaitomi į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jie išmokėti.

Skiriant pašalpą šeimai, kurios narys gyvena kitoje valstybėje ir turi darbo pajamų, į šeimos pajamas įskaitomos ir šio šeimos nario pajamos. Apskaičiuojant pašalpą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems šeimos nariams, iš bendrų šeimos pajamų sumos atimama kitoje valstybėje gyvenančiam šeimos nariui tenkanti pajamų dalis.

Pašalpa skiriama 3 mėnesiams

Pašalpa šeimai skiriama 3 mėnesiams, pradedant tuo mėnesiu, kurį šeima kreipėsi dėl pašalpos (jeigu kreipimosi metu šeimos nariai turėjo teisę gauti pašalpą).

Išmokėjus paskirtą pašalpą, šeima per 3 mėnesius (jau nuo kito mėnesio) vėl gali kreiptis dėl tolesnio pašalpos skyrimo ir pateikti naujus dokumentus apie šeimos narius ir šeimos pajamas. Tuo atveju pašalpa skiriama nuo kito po pašalpos mokėjimo pabaigos mėnesio.

Jeigu pakartotinai dėl pašalpos kreipiamasi vėliau negu po 3 mėnesių, baigus mokėti prieš tai paskirtąją, pašalpa skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesiu, kurį dėl jos kreiptasi.

Jeigu per laikotarpį, už kurį pašalpa mokama, pasikeičia šeimos sudėtis, tai nuo kito mėnesio, jeigu pašalpa dar priklauso, ji skiriama iš naujo perskaičiavus visų šeimos narių kreipimosi mėnesį gautas pajamas. Už praėjusį mėnesį pašalpa išmokama vietos savivaldos institucijų nustatytu laiku ir tvarka.

Valdininkų pareigos

Jeigu pagal šiuos nuostatus pašalpa šeimai nepriklauso, per 15 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia pašalpai skirti, pateikimo prašymas su visais prie jo pridėtais dokumentais grąžinamas, raštu paaiškinama, kodėl atsisakoma skirti pašalpą.

Jei pašalpa neskiriama

Jeigu asmeniui atsisakoma skirti pašalpą arba jis nesutinka su pašalpos dydžiu arba jam paskirta pašalpa neišmokama, jis gali raštu kreiptis į miesto (rajono) merą (jo pavaduotoją). Miesto (rajono) mero (pavaduotojo) sprendimą asmuo gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Neteisingi duomenys

Nustačius, kad pašalpą šeima naudoja ne pagal paskirtį, savivaldybė už skirtąją pašalpą turi teisę pirkti būtiniausius produktus bei vartojimo prekes (atsižvelgiama į vaikų poreikius). Nustačius, kad šeima pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas ir šeimos narius, pašalpa neskiriama arba nutraukiama, jei jau buvo pradėta ją mokėti.