Kiekvienais metais Varšuvos statybos, mechanizacijos ir elektrifikacijos institute rengiama tarptautinė konferencija gyvulininkystės fermų statybos ir modernizavimo klausimais.

Praėjusį rudenį vykusioje konferencijoje aptarti ne tik ekonomikos, gyvulių laikymo, aplinkosaugos klausimai, bet ir pristatyti Lenkijos kartu su Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba rengiamų gyvulininkystės technologijų standartų fragmentai. Užbaigti standartų nuostatas planuojama iki 2004 m. vidurio.

Svarbiausios nuostatos, garantuojančios gyvulių gerovę, efektyvią gamybą, vienodas konkurencijos sąlygas, saugų maistą, švarią aplinką, išdėstytos Europos Sąjungos (ES) direktyvose. Melžimo bei kai kurios kitos įrangos parametrai aptariami tarptautinėse ISO normose. Svarbiausios direktyvų nuostatos perkeltos ir į Lietuvos įstatymus bei taisykles.

Direktyvoms įgyvendinti kiekviena ES valstybė turi ar turės parengti technologijų standartus, rekomendacijas. Jie padės ūkininkams pasirinkti racionaliausią tvartą bei kitus statinius. Standartai, rekomendacijos taip pat reikalingos projektuotojams, konsultantams, gyvulių gerovės ekspertams, kitiems specialistams. Konferencijoje aptartų melžiamų karvių laikymo technologijų ypatumus bei nuostatas, kurias numatoma pateikti technologijų standartuose, aptarsime išsamiau.

Specialistai pirmenybę teikia besaičio laikymo karvidėms, nes: tlabiau tenkinamos natūralios gyvulių reikmės; tvienas žmogus gali prižiūrėti daugiau gyvulių; tgeresnė melžimo higiena (kol melžykloje pamelžta karvė atsigula, praeina nemažai laiko, per kurį pieno kanalas spenyje užsidaro, užtverdamas kelią mikrobams); tlengvesnis melžėjo darbas.

Lietuvoje, kaip ir Europoje, dažniausiai statomos boksinės bekraikės ar mažai kreikiamos karvidės. Tačiau gilaus kraiko karvidės gyvuliams labiau tinka, ypač jeigu tvartas neapšiltintas. Pagal Lenkijos standarto projektą neapšiltintos karvidės turėtų būti gilios. Boksinė karvidė brangesnė, tačiau mažesnė gyvulių priežiūros kaina.

Gilius tvartus patartina statyti: tkai reikia daug kraikinio mėšlo; tyra pakankamai šiaudų ir nedidelės išlaidos jiems atsivežti bei laikyti.

Pagal gyvulių gerovės reikalavimus giliame tvarte guoliavietės plotas turi būti ne mažesnis kaip 6 m2 karvei. Bokso plotas – apie 3 m2. Todėl boksiniame tvarte telpa daugiau gyvulių. Dar vienas giliosios karvidės trūkumas tas, kad saugant kraikinį mėšlą prarandama apie 40-80 proc. azoto. Skystame mėšle azoto išlieka daugiau.

Boksinėje karvidėje su grotelėmis dengtais mėšlo kanalais kraiko visai nereikia (A). Čia bokso guoliavietėje paklojamas minkštas, šilumą sulaikantis čiužinys. Tokia karvidė brangiausia. Tačiau darbo sąnaudos mažiausios. Vienas žmogus prižiūri 2-3 kartus daugiau karvių negu rišamų gyvulių tvarte.

Boksus pageidautina kreikti. Boksinėje karvidėje su atvirais mėšlo takais (B), priklausomai nuo metų laiko, mėšlo šalinimo įrenginio, vienam boksui pakreikti per parą reikia 0,5-3 kg šiaudų. Gausiau kreikiama žiemą ir kai mėšlo takai valomi traktoriniu buldozeriu. Su didesniu kraiko kiekiu skreperis ne visuomet susitvarko. Kreikiant gausiai, gaunamas tirštas kraikinis mėšlas, kuris laikomas mėšlidėje. Jei kraiko mažai, mėšlas būna pusiau skystas, todėl jį sudėtingiau tvarkyti ir naudoti.

Kraiko reikia nedaug, jei gyvuliai laikomi ant nuožulnių gyvulių nutrypiamų grindų (C). Mėšlas nuo tako du kartus per dieną skreperiu ar traktoriniu buldozeriu išstumiamas į kraikinio mėšlo mėšlidę. Tiesa, guoliavietės kraštą tenka valyti rankiniu įrankiu (kauptuku). Tai vienas pigiausių karvidės variantų.

Vėsaus klimato valstybėse vis populiaresnės tampa giliosios karvidės su atskiru mėšlo taku (D). Tokios karvidės Estijoje vertinamos geriausiai. Karvės guli ant storo kraiko, kuris savaime kaista. Gyvuliams nebaisus joks speigas. Norėdamos paėsti jos užlipa ant nekreikiamo mėšlo tako ir čia palieka apie 50 proc. išmatų. Jeigu guoliavietė išmėžiama 1-2 kartus per metus, tai mėšlo takas valomas du kartus per dieną skreperiu ar buldozeriu. Kartais po mėšlo taku įrengiamas grotelėmis dengtas kanalas mėšlui surinkti, bet tam reikia papildomų investicijų. Guoliavietę reikėtų išmėžti, pasibaigus tvartiniam laikotarpiui, nes giliame kraike veisiasi daug mikroorganizmų.

Kai kreikiamas visas galvijų aptvaras (E), kraiko reikia daugiausiai. Antraip gyvuliai klampos. Be to, gardą reikia mėžti dažnai arba nuolat pakelti ėdžias. Todėl toks variantas naujuose pastatuose nerekomenduotinas.

Lenkijos mokslininkų duomenimis, nenaudojant kraiko, skysto mėšlo rezervuaro talpa turi būti 10 m3 vienam sutartiniam gyvuliui, kurio masė 500 kg, o taikant kraikinę technologiją, mėšlidės pagrindo plotas – 3,5 m2 ir srutų duobės tūris – 2,5 m3 vienam sutartiniam gyvuliui.

Tvartas turi būti kruopščiai suplanuotas, numatant pakankamo dydžio guoliavietes, takus, kelią iki melžyklos. Boksinės 100 vietų karvidės funkcionalaus išplanavimo pavyzdys pateiktas 2 pav.

Boksinės 100 vietų karvidės įranga ir patalpos

• 87 boksai melžiamoms karvėms (5)
• 14 boksų užtrūkusioms karvėms (11)
• aptvarai sergančioms karvėms ir veršiavimuisi (3)
• 12 individualių gardelių veršeliams iki 8 savaičių (9)
• grupiniai aptvarai paaugusiems veršeliams, telyčaitėms ir telyčioms (10)
• 10 vietų melžykla (1)
• priešmelžiminė gyvulių zona (surinkimo aptvaras) (2)
• pieno aušinimo bei laikymo patalpa (4)
• šėrimo takas, atskiriantis melžiamas karves nuo likusių gyvulių (7)
• mėšlo takai (6)
• 2 šėrimo automatai (8)

Priešmelžiminėje zonoje turi tilpti visa grupė melžiamų karvių, vienai karvei skiriant 1,5 m2 ploto. Laukimo laikas ne ilgesnis kaip viena valanda. Speciali gyvulių surinkimo vieta būtina. Tačiau mažuose tvartuose karves galima surinkti take tarp boksų prie pat melžyklos. Šiuo atveju melžimo metu surinkimo zona aptveriama, vienai karvei skiriant 2 m2 grindų ploto. Gilus kraikas surinkimo zonoje nenaudotinas.

Ilgas ir siauras surinkimo aptvaras geriau už trumpą ir platų ar kvadratinį. Melžimo metu durys iš surinkimo aptvaro į melžyklą atidaromos, kad karvės matytų melžyklos vidų. Takas į ją turi būti ne siauresnis kaip 90 cm, su 5-7 proc. pakilimu link melžyklos. Takas nuo sienos atitveriamas turėklais, paliekant 10 cm tarpą. Turėklai įrengiami 90 cm aukštyje. Jeigu take yra 90 laipsnių posūkis, išorinis turėklas išlenkiamas lanku. 180 laipsnių posūkis keičiamas keturiais 45 laipsnių posūkiais.

Įrengiant pieno aušinimo bei laikymo patalpą, reikia laikytis šių reikalavimų:

• užtikrinti, kad į ją nepatektų laukiniai ir naminiai gyvūnai
• išlaikyti pakankamą atstumą nuo taršos šaltinių (tualeto, mėšlidžių)
• durys tarp pieno patalpos ir kitų patalpų turi sandariai užsidaryti
• plovimui, valymui ir dezinfekcijai privalo būti tinkama įranga
• plaunamos sienos, grindys ir lubos
• grindyse įrengtas griovelis nešvariems skysčiams nutekėti
• tinkamas vėdinimas ir apšvietimas
• numatyta apsauga nuo pašalinių žmonių
• įrengta praustuvė rankoms plauti
• chemikalai laikomi atskiroje saugioje vietoje

Kiekviena ES valstybė senbuvė be bendriausių reikalavimų gyvuliams laikyti turi ir aprobuotas rekomendacijas tiems reikalavimams įgyvendinti. Lietuva tokių rekomendacijų kol kas nėra parengusi.