Įpratome, kad žiemą vasarą šviežių porų galime rasti visose didesnėse parduotuvėse. Porus užauginti jau išmokome, norėtumėme juos ir išlaikyti kuo ilgiau. Bet čia ir prasideda visos problemos, daugelio pastangas paversdamos niekais.

Visų pirma, reikia nepamiršti, kad porai – žalumyninė daržovė, todėl ilgai laikyti jie netinkami. Į didesnius prekybos centrus švieži porai atkeliauja iš pietinių kraštų (Olandijos, Prancūzijos, Ispanijos), kur jie kasami tiesiai iš lauko. Meteorologinės šių valstybių sąlygos leidžia porus auginti ištisus metus, sudarant šviežios produkcijos konvejerį. Lietuvoje parankiau porus nukasti rudenį, nes grunte jie gali neperžiemoti.

Porai – ilgos vegetacijos augalai, pakankamai atsparūs šalčiui. Rikiuojant rudens darbus, šias daržoves galima nuimti paskiausiai. Tačiau ilgiau kaip iki spalio pabaigos laukti neverta, nes gali prasidėti nuolatiniai šalčiai – tuomet porai įšąla ir jų iškasti neįmanoma.

Rekomenduotina kasti nerasotus augalus. Ilgiau laikyti skirtus porus reikėtų apdžiovinti ir tik po to krauti į sandėlį. Kelerių metų patirtis rodo, kad ankstyvesnės porų veislės žiemą laikosi geriau: mažiau pūva, mažesni masės nuostoliai.

Dvejus metus Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo daryti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip geriau išlaikyti porus. Porai laikyti skirtingomis sąlygomis. Keturi laikymo variantai:

• buitiniame šaldiklyje – 18°C temperatūroje;
• nešildomame pastate, kur oro temperatūra buvo panaši į lauko ir svyravo nuo -20 iki +6°C, santykinis oro drėgnumas – nuo 80 iki 98 proc.;
• daržovių saugykloje, kur oro temperatūra buvo 2-4°C, o santykinis oro drėgnumas - 95 proc.;
• palyginti šiltoje patalpoje, kur oro temperatūra kito nuo 4 iki 10°C, o santykinis oro drėgnumas svyravo nuo 60 iki 80 proc.

Stengtasi ištirti kuo daugiau porų veislių: 2001 m. augintos septynios, o 2002 metais - devynios porų veislės. Pirmaisiais tyrimo metais porai laikyti keturis mėnesius, o antraisiais - penkis mėnesius.

Rezultatai nebuvo džiuginantys. 100 proc. porų produkcijos garantuotai išsilaiko šaldiklyje. Tačiau toks laikymo būdas brangus ir neparankus dideliam produkcijos kiekiui, o ir porai po tokio laikymo būna nekokybiški. Po užšaldymo atitirpinti jie ištyžta, suglemba, praranda dalį aromatingumo. Tokie porai labiau tinka karštiems patiekalams - sriuboms ar šiupiniams. Nekontroliuojamoje temperatūroje laikyti porai patiria didelius temperatūros svyravimus, artimus lauko sąlygoms, kurie šioms daržovėms yra žalingi. Kol aplinkos temperatūra minusinė, problemų nebūdavo, tačiau atšilus orui lauke, porai pradeda drėkti, pelyti, pūti. Po keturių laikymo mėnesių 2001-2002 m. žiemą prekinės produkcijos išeiga tebuvo 30-48 proc., o 2002-2003 m. žiemą po penkių mėnesių laikymo – 35-46 procentai.Daržovių saugykloje, kur santykinis oro drėgnumas yra didelis, ilgai laikyti porų taip pat neverta. Net ir žemoje (2-4°C) temperatūroje porai drėko, pelijo, tamsėjo žalios lapų viršūnės. Pirmaisiais tyrimų metais įvairių veislių prekinės produkcijos išeiga svyravo nuo 26 iki 57 proc., o antraisiais - nuo 24 iki 38 procentų.Sausoje ir palyginti šiltoje patalpoje viršutiniai porų sluoksniai stipriau apdžiūvo ir mažiau puvo, tačiau masės nuostoliai buvo dideli. Dvejų metų duomenimis prekinės produkcijos išeiga tebuvo 12-37 procentai.

Prie ilgalaikių porų išlaikymo būdų galėtume priskirti jų žiemojimą tiesiog dirvoje. Geriausiai tam tinka vėlyvosios porų veislės, mažiau derlingos ir trumpais stiebais. Palankiomis žiemomis gali peržiemoti ir ankstyvesnių veislių porai. Geriau žiemoja mulčiuoti porai. Pavasarį peržiemojusius augalus reikėtų papildomai patręšti azotu. Tai padidina jų derlių. Iki gegužės vidurio šiuos porus reikia nukasti, nes vėliau, formuojantis žiedstiebiams, jie praranda prekinę ir maistinę vertę.

Akivaizdu, kad kiekviena žiema Lietuvoje vis kitokia ir porų peržiemojimo dirvoje galimybės nevienodos. Pavyzdžiui, 2001-2002 m. žiema buvo mažiau palanki porams žiemoti, o 2002-2003 m. žiemą porų peržiemojo daugiau. Vidutiniškai 20 proc. geresni rezultatai gauti porų tarpueilius padengiant durpėmis. Vėlyvosios veislės žiemojo geriau, pvz., Bandit – 75-85 proc. nemulčiuojant ir 90-100 proc. mulčiuojant. Ankstyvesnių veislių, tokių kaip Jolant, Profina ar Rival, peržiemojusių augalų kiekis dvigubai mažesnis.

Lauke peržiemojusių porų derlius priklauso ne tik nuo potencialių veislės savybių, bet ir nuo žiemojimo sąlygų bei agrotechnikos priemonių pavasarį. Mulčiuojant, purenant tarpueilius, pavasarį papildomai tręšiant, derlius didėja. Pavasarį mulčiuoti augalai derėjo dvigubai gausiau, lyginant su nemulčiuotais. Ankstyvesnių porų derlius rudenį būna gausesnis, nes pavasarį, ruošiant prekinę produkciją, didelė dalis sausų ir ligotų viršutinių stiebo sluoksnių šalinama. Žieminių veislių stiebai trumpesni, mažiau atliekų, todėl derlius, palyginti su rudeniniu, pavasarį dažnai būna gausesnis.

Remiantis ankstesnių metų praktika, galima teigti, kad šviežius porus be didesnių nuostolių galima išlaikyti mėnesį ar du. Norint juos laikyti ilgiau, reikėtų sudaryti sąlygas, stabdančias jų fiziologinius procesus: palaikyti pastovią neigiamą temperatūrą. Kitose šalyse atliktų tyrimų puikūs rezultatai gauti, porus laikant -2 ar -3°C temperatūroje. Po tokio laikymo produkcija turėtų būti lėtai atitirpinama 5°C temperatūroje. Tai įmanoma padaryti tik turint specializuotą šaldymo įrangą. Porų išsilaikymą pagerina ir modifikuotas oras laikymo kameroje.