Sėklininkystę Lietuvoje reglamentuoja du įstatymai: Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos. Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras, vadovaudamasis minėtais įstatymais, sudaro ir tvarko Lietuvos sąlygoms tinkamiausių auginti augalų veislių sąrašą. Ar keisis nusistovėjusi tvarka Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą?

Išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimai - būtini

Pasak Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro direktoriaus pavaduotojos Sigitos Juciuvienės, tos augalų veislės, kurios šiuo metu įrašytos į Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašą, nuo narystės ES dienos galės būti toliau šalyje auginamos, o jų dauginamoji medžiaga sertifikuojama. Tačiau sėklos augintojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne visoms veislėms, kurios įrašytos į Lietuvos sąlygomis tinkamiausių auginti veislių sąrašą yra atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai (IVS tyrimai). O tam, kad veislė būtų įtraukta į Europos Sąjungos žemės ūkio lauko augalų arba daržovių bendrąjį katalogą, šie tyrimai yra būtini. Bent jau trejus metus niekas neturėtų keistis, nes Lietuva prašo skirti trejų metų adaptacinį laikotarpį, per kurį veislės savininkai turės galimybę atlikti IVS tyrimus. Veislės, kurios neatitiks minėtų reikalavimų, po adaptacinio laikotarpio iš Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių sąrašo bus išbrauktos, jų sėklos negalės būti sertifikuojamos Lietuvoje ar kur kitur, ir tokia veislė automatiškai nepateks į ES žemės ūkio lauko augalų arba daržovių bendrąjį katalogą.

Lietuvos selekcininkų sukurtoms veislėms kol kas dar nėra atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai, nes nėra reikiamos materialinės-techninės bazės (reikia turėti didžiulę kiekvienos rūšies veislių sėklų kolekciją). Devyniose augalų veislių tyrimo stotyse atliekami tik ūkinio vertingumo tyrimai. Prieš trejus metus buvo sudaryta sutartis su Lenkijos augalų veislių tyrimo centru (COBORU), esančiu prie Poznanės, Slupia Wielka miestelyje. 2001-2003 metais IVS tyrimams atlikti Lenkijos augalų veislių tyrimo centrui buvo pateiktos 23 Lietuvos selekcininkų sukurtos žemės ūkio lauko, daržo bei sodo augalų veislės. 2004 m. vien Lietuvos žemdirbystės institutas planuoja atiduoti IVS tyrimams dar 24 veisles; iš viso kitais metais IVS tyrimams bus pateikta 40 lietuviškų veislių. Pasak S.Juciuvienės, pirmosios lietuviškos veislės, kurioms bus atlikti IVS tyrimai ir jos galės būti įtrauktos į Bendrąjį ES veislių katalogą, tikriausiai bus bulvių veislė Goda ir linai Kastyčiai. Beje, viena lietuviška veislė – žieminiai kviečiai Širvinta 1 – netrukus bus įtraukta į Bendrąjį katalogą: tai padarys estai.

Veislėms – teisinė apsauga

Europos Sąjungoje veikia Europos Bendrijos augalų veislių tarnyba (CPVO), kuri vadovaudamasi Europos Tarybos reglamentų nuostatomis, augalų veislėms suteikia teisinę apsaugą. Suteikta apsauga galioja visose 15 ES šalių. Po ES plėtros prisidės dar 10 valstybių teritorijos. Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. tapus ES nare, tos augalų veislės, kurioms suteikta teisinė apsauga Europos Bendrijos augalų veislių tarnyboje, bus teisiškai saugomos ir Lietuvoje. Kitaip tariant, ūkio subjektai už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą tokios veislės dauginamąją medžiagą turės selekcininkui mokėti selekcinį užmokestį. Tai Lietuvoje naujiena (iki šiol dauginamosios medžiagos tiekėjai, kurių Lietuvoje yra šiek tiek per 200, mokėjo tik licencinį užmokestį). Derybose su ES yra išsiderėtas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį selekcinio užmokesčio nereikės mokėti už tų saugomų veislių, kurias ūkio subjektai augins įstojimo į ES metu, savo ūkyje išaugintą dauginamąją medžiagą.

Kitaip sakant, jei saugomų veislių augalai 2004 m. gegužės 1 dieną bus pasėti ūkininko laukuose, selekcinio užmokesčio nereikės mokėti iki 2011 m. gegužės 1 dienos. Pasak S.Juciuvienės, jau prieš žiemkenčių sėją visi besidomintys buvo informuoti, kurios žiemkenčių veislės yra saugomos Europos Bendrijos augalų veislių tarnybos (ir įtrauktos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą). Tai žieminiai kviečiai Aron, Aspirant, Baltimor, Bill, Cardos, Flair, Kris, Pegassos, Residence, Trend; žieminiai rugiai Esprit bei Walet; žieminiai kvietrugiai Fidelio, Lamberto, Lupus; žieminiai miežiai Carola, Ludmilla bei Tilia.

Beje, planuojama, kad nuo selekcinio mokesčio bus atleisti smulkūs augintojai. Žemės ūkio ministerija rengia įsakymą, kuris apibrėš smulkaus ūkio sąvoką. Numatoma, kad smulkiais ūkininkais bus laikomi auginantys iki 30 ha javų ir iki 15 ha bulvių (arba prikuliantys iki 92 tonų javų ir prikasantys iki 185 tonų bulvių).

S.Juciuvienė garantavo, kad iki pavasario sėjos bus paskelbta, kokios vasarinių augalų veislės yra saugomos Europos Bendrijos veislių tarnybos ir įtrauktos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.

Lietuvos selekcininkai į galimybę suteikti savo veislėms teisinę apsaugą Europos Sąjungoje žiūri realiai. Pasak Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojo ir selekcinio centro vadovo dr. Vytauto Ruzgo ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui dr. Onos Bartkaitės, į Europos bendrijos augalų veislių tarnybą apsimokės kreiptis tuomet, jei lietuviška veislė bus planuojama auginti daugiau kaip trijose šalyse, nes už apsaugą reikės mokėti (paraiškos mokestį, kasmetinį mokestį ir t.t.), tad saugoti apsimokės tik pačias vertingiausias veisles, už kurias galima tikėtis gauti pelno per licencinius užmokesčius. Veislė, kurios apsaugai bus galima teikti paraišką, turi būti nauja: pradėta tiekti į rinką Lietuvoje prieš vienerius metus, o užsienyje – prieš ketverius metus; o nuo 2004 m. gegužės 1 d. – tik prieš metus Lietuvoje ir visoje ES teritorijoje bei 4 metus - užsienyje.

Į rinką galima bus tiekti ir nebeicuotą sėklą

Lietuvos sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM sėklų skyriaus vedėjo pavaduotoja Marija Alechnovič „Mano ūkiui“ sakė, kad Lietuvos integracija į ES bus rimtas išbandymas šalies sėklų sektoriui. Lietuvoje bus įteisinta laisva prekyba tų veislių sėklomis, kurios įrašytos į ES Bendrąjį veislių katalogą. Šalies augalų dauginamosios medžiagos tiekėjai nėra pakankamai pasiruošę konkuruoti tarptautinėje rinkoje su stipriomis užsienio sėklininkystės firmomis, nes daugelis jų vis dar augalų dauginamąją medžiagą išaugina ir ruošia pasenusia technika ir įrenginiais. Sertifikuota sėkla dažnai pakuojama rankiniu būdu, tad ji gali neatitikti ES nustatytų kokybės reikalavimų.

Pasak M.Alechnovič, sertifikuojant augalų dauginamąją medžiagą, po 2004 m. gegužės 1 d. iš esmės bus laikomasi tų pačių reikalavimų, kurie galioja ir dabar, todėl esminių pakeitimų šalies ūkininkai nepatirs.

„Noriu atkreipti aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos augintojų dėmesį, kad, sertifikuojant šių augalų sėklą, bus nustatomas sėklų užsikrėtimas ligomis, - pabrėžė M.Alechnovič. - Į rinką galima bus tiekti ir nebeicuotą sėklą. Tiekiant beicuotą sėklą, ant etiketės turės būti nurodytas beico pavadinimas“.

Viena iš naujovių yra tai, kad į šalį galima bus įvežti ir išvežti galutinai nesertifikuotą sėklą. Tai sėkla, išauginta ES narėje arba trečiose šalyse (jeigu yra pripažįstama, kad sertifikavimo procesas atitinka ES reikalavimus) iš sertifikuotos sėklos. Tokia sėkla gaunama iš aprobuotų sėklinių pasėlių, bet jai nėra nustatyti kokybiniai rodikliai (švarumas, daigumas ir kiti). Ant pakuočių turės būti pilkos spalvos etiketė. Įvežus tokią sėklą, ji bus sertifikuojama pagal patvirtintus reikalavimus.

Sėkliniai pasėliai turės būti apsėti sėklomis, kurioms atlikti vegetaciniai bandymai. Nuo 2001 m. Lietuvoje vykdomi javų, daugiamečių žolių (ruošiamasi vykdyti aliejinių bei pluoštinių augalų) vegetaciniai bandymai, kuriuose nustatomas veislės tapatumas ir veislinis grynumas. Iki šiol vegetaciniuose bandymuose buvo tikrinamos tik lietuviškos veislės. Lietuvai įstojus į ES, iš visų veislių sertifikuojamų sėklos siuntų turės būti paimti bandiniai šiems tyrimams atlikti. Sėklos siuntos bus sertifikuojamos tik vegetaciniais bandymais nustačius, kad veislės tapatumas ir veislės grynumas yra išlaikyti. Taip bus užtikrinama, kad galutinį sėklos naudotoją pasiektų kokybiška ir tikrai tos veislės sėkla, kurią jis ir norėjo įsigyti.

Ūkininkai, užsiimantys sėklininkyste, šiuos reikalavimus bei kitą juos sėklininkystės reikalais dominančią informaciją gali rasti VSGT prie ŽŪM internetiniame puslapyje www.vsgt.lt.