Žiemą diena beveik du kartus trumpesnė ir apšvietimo intensyvumas 50 kartų mažesnis, lyginant su saulėta vasaros diena. Natūralaus apšvietimo žiemos mėnesiais nepakanka, kad normaliai galėtų augti daržovių daigai bei gėlės. Todėl jas reikia papildomai apšviesti.

Dirbtinis apšvietimas šiltnamiuose naudojamas ne tik tam, kad galėtų vykti augalų fotosintezė, bet ir kad prailgėtų trumpa žiemos diena. Pavasarį papildomas apšvietimas nutraukiamas, kai vidutinė paros tiesioginės saulės radiacijos trukmė agurkams būna daugiau negu 2 val., o pomidorams – 3 valandos.

Papildomam augalų apšvietimui naudojamos įvairios lempos. Daržovių daigams papildomai apšviesti anksčiau buvo labai paplitusios ir dabar tebenaudojamos (dažniausiai daržininkų-mėgėjų) lempos DRLF-400. Dabar jau galima pasirinkti efektyvesnių bei ekonomiškesnių lempų. Tai didžiaslėgės natrio lempos SON-T Agro, SON-T Comfort, HPS, NAV-T, DNaT, metalohalogeninės lempos HPI-T, DRI, HQI-T, DM 4, DRF ir kt. Šios lempos skiriasi ir savo galingumu, ir dydžiu, ir kaina. Kai kurias iš jų galima įsigyti Lietuvoje.

Pasirenkant lempas, reikia atkreipti dėmesį į jų galingumą (nuo to priklauso, kiek jų reikia viename kvadratiniame metre), spektrinę charakteristiką, veikimo trukmę (kuo ji didesnė, tuo lempa ilgiau tarnaus). Parinkus tinkamą lempų tipą, išauginami kokybiškesni daržovių daigai, o tai turi įtakos jų derliaus ankstyvumui bei gausumui. Daržininkams mėgėjams namų sąlygomis parankiausia naudoti liuminescencines lempas (LB,LD). Jos pigesnės, lyginant su kitomis, jas nesudėtinga naudoti. Liuminescencinės lempos kabinamos 10-15 cm virš augalų, apšvietimo galingumas turėtų būti 250-300 W/m2. DRI, DRLF ir kito tipo lempos, kurių galingumas 400 W, kabinamos vieno metro aukštyje virš augalų ir aukščiau. Apšvietimo galingumas, naudojant DRLF-400 lempas, turi būti 120-160 W/m2, o naudojant intensyvesnes - 90-100 W/m2.

Šviesos įtaka augalams yra sudėtinga ir įvairiapusė. Visos šviesos savybės turi įtakos augalų vystymuisi ir organų formavimuisi. Šviesos poveikis priklauso nuo augalo rūšies ir jo ontogenezės etapo. Skirtingiems hibridams šviesos reikia nevienodai. Normaliai augti ir vystytis augalai gali tik tada, kai suderinti ir kiti aplinkos faktoriai: temperatūra, drėgmė ir panašiai.

Augalų augimui didelę reikšmę turi šviesos spektrinė sudėtis, šviesos intensyvumas, dienos ilgumas. Visi spinduliai yra svarbūs augalų gyvenime. Raudonieji spinduliai yra patys aktyviausi fotosintezės procese. Be to, jie pagreitina tarpubamblių augimą, žydėjimo ir dauginimosi procesus.

Mėlynieji spinduliai stimuliuoja baltymų susidarymą, lėtina ilgos dienos augalų augimą, turi didelės įtakos chloroplastų struktūrai. Jiems veikiant, augaluose vyksta gyvybiškai svarbūs procesai, lemiantys jų augimą, vystymąsi, judėjimą ir t. t. Veikiant mėlyniesiems, o taip pat violetiniams spinduliams, augaluose vyksta normali medžiagų apykaita.

Infraraudonieji spinduliai, esant dideliam apšviestumui, gali augalus perkaitinti. Net ir nedidelės trumpųjų UV spindulių dozės neigiamai veikia augalus. Jie sukelia baltymų nukleininių rūgščių denatūraciją, ir augalai žūsta. Tačiau nedidelės ilgųjų UV spindulių dozės stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus, skatina augalų augimą, taip pat, veikiant šiems spinduliams, padidėja vitaminų kiekis daržovėse.

Nuo apšvietimo spektrinės sudėties priklauso fotosintezės intensyvumas. Nustatyta, kad fotosintezės energetinis efektyvumas raudonųjų spindulių diapazone 1,5 karto didesnis, lyginant su mėlynaisiais spinduliais. Žaliųjų-geltonųjų spindulių efektyvumas fotosintezėje 10 proc. mažesnis negu raudonųjų. Minimalus šviesos intensyvumas, kuriam esant gali vykti fotosintezė, skirtingas įvairioms augalų grupėms.

Individualus kiekvienos lempos pritaikymas priklauso nuo augalo specifiškumo. Spektrinė lempų sudėtis turi atitikti konkrečių augalų poreikius. Šviesos šaltinių įvertinimas turi būti paremtas lempų spektro įtaka fotosintezei, augalo augimo ir formavimo procesams. Kadangi sukurti lempas augalams su universalia ir optimalia spinduliavimo spektrine sudėtimi kol kas yra sudėtinga, todėl verta kurti lempas su spinduliavimo spektru, duodančiu didžiausią fotosintezės našumą.

Labiausiai augalų lapai sugeria spindulius, kurių spektre vyrauja oranžiniai-raudonieji bei mėlyni-violetiniai spinduliai (iki 80-95 proc.), mažiau – žalius-geltonus spindulius (iki 60-75 proc.). Tad augalams papildomai apšviesti efektyvesnės ir labiau tinkamos yra tos lempos, kurių spektre vyrauja minėti spinduliai. Lempų DRLF spektre vyrauja geltonieji ir žalieji spinduliai, tad fotosintezės efektyvumo atžvilgiu jos nėra tinkamiausios. Aukšto slėgio natrio lempos SON-T Agro savo spektre turi daugiau raudonųjų spindulių ir apie 30 proc. mėlynųjų. Tai garantuoja gerą lapų ir stiebo augimą.

Metalo halogeninės lempos tinkamos daržovėms ir gėlėms auginti. Jas naudojant, augalai auga platūs, tankūs. Bandymų duomenimis, agurkų ir pomidorų daigai, švitinami SON-T Agro bei SON-T Comfort lempomis, vystosi greičiau, tačiau būna ištįsę. HPI-T lempomis švitinami agurkų ir pomidorų daigai būna kompaktiški, žemi. Kai svarbu, kad augalai greitai augtų ir pradėtų žydėti, naudojamos oranžinių-raudonųjų spindulių lempos. Kai norima gauti kuo didesnę augalo vegetatyvinę masę (ridikėliai, salotos), reikėtų naudoti lempas, turtingas visų spindulių, ypač mėlynųjų-violetinių.

Augalams augti yra svarbus ir apšvietimo intensyvumas. Optimalus šviesos intensyvumas įvairiems augalams yra skirtingas. Taip pat skirtingomis vystymosi fazėmis (daigų augimo, žydėjimo) augalams reikia skirtingo apšvietimo intensyvumo. Augalų normaliam augimui ir vystymuisi fiziologinės radiacijos intensyvumas turėtų būti 10-15 tūkst. lx. Agurkų daigams apšvietimas turėtų būti 5-6 tūkst. lx (25-30 Wm-2 FAR), pomidorų daigams - 6-7 tūkst. lx (35-40 Wm-2 FAR).

Svarbu atsižvelgti ir į tai, koks yra augalų šviesos poreikis. Pavyzdžiui, rožės, pomidorai, agurkai, saldžiosios paprikos, chrizantemos yra augalai, kuriems reikia labai stipraus ar stipraus apšvietimo. Vidutinio apšvietimo reikia ciklamenams, kalankėms, difenbachijoms.

Augalams svarbu ir dienos ilgumas. Kai kurie augalai yra jautrūs dienos ilgumui ir į kitą vystymosi tarpsnį pereina tik jam pasikeitus. Auginant daržoves žiemos ar ankstyvojo pavasario periodu, svarbu žinoti, ar tai trumpos, ar ilgos dienos augalas. Atsižvelgiant į tai, jiems reikia nevienodo šviesos periodo per parą. Tad neužtenka pasirinkti vien tik lempų rūšį. Turi būti parinktas ir tinkamas apšvietimo periodas. Šviesos periodas ilgos dienos augalams turi trukti 15-17 val. per parą. Trumpos dienos augalams reikia 10-13 val. šviesos periodo per parą. Optimalus šviesos periodas augalams per parą yra 16 val., o minimalus – 8-10 val.

Esant nepakankamam apšvietimo intensyvumui, daržovių daigai tįsta, silpnai auga, būna blogos kokybės. Kai esti netinkamas šviesos spektras, augalai neformuoja žiedyno - tai labai svarbu auginant gėles.