Pelėsinių grybelių išskiriami toksinai, patekę į gyvulių pašarus, žmonių maistą, gali sukelti alergiją, vėžį bei kitas ligas.

Švedijos vyriausybės remiamo projekto „Tausojančiosios žemdirbystės ir pramonės plėtra Baltijos šalyse“ organizatoriai – Švedijos žemės ūkio inžinerijos ir aplinkosaugos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – surengė seminarą apie grūdų kokybę ir jų saugojimą. Po renginio ūkininkai ir konsultantai apsilankė Romos ir Raimondo Masevičių 550 ha ploto augalininkystės ūkyje, kuriame pastatyta švediška grūdų džiovykla Tornum.

Kaip vieną iš pagrindinių blogos grūdų kokybės priežasčių Švedijos žemės ūkio inžinerijos ir aplinkosaugos instituto mokslinių tyrimų vadovas Nilsas Jonsonas (Nils Jonsson) nurodė pelėsinių grybelių išskiriamus toksinus. Šios kenksmingos medžiagos, patekusios į gyvulių pašarus, žmonių maistą, gali sukelti alergiją, vėžį bei kitas ligas. Remiantis Švedijos mokslininkų tyrimų duomenimis, dažniausiai sandėliuojamuose grūduose randamas ochratoksinas A. „Tačiau džiovintuose karštu oru grūduose šios medžiagos aptinkama kur kas rečiau negu džiovintuose aktyviąja ventiliacija. Taip pat nustatyta, kad ochratoksino pasigamina daugiau tuomet, kai kuliami drėgni pašariniai grūdai“, - aiškino mokslininkas. Pagal ES direktyvą 472/2002 grūduose leistina ochratoksino A koncentracija 5 µg/kg, iš jų pagamintuose maisto produktuose jo negali būti daugiau kaip 3 µg/kg, o kūdikių maiste – iki 0,2 µg/kg.

Kad grūdai būtų kokybiški, visų pirma, javus reikia kulti tinkamu laiku. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkas Kazimieras Vytautas Steponaitis pabrėžė, kad vien tinkamai nuimti derlių nepakanka. „Drėgnus grūdus būtina džiovinti, o po to tinkamai saugoti. Supiltų į saugyklas grūdų drėgnis neturi viršyti 14 proc.“, - tvirtino jis.

Renkantis grūdų džiovyklas, būtina įvertinti turimo kombaino našumą. K.V.Steponaičio nuomone, džiovinimo įrenginius verta įsigyti, auginant per 500 ha grūdinių augalų. Kad grūdų savikaina labai stipriai neišaugtų, jis rekomendavo įsigyti dujomis kūrenamas džiovyklas. „Ar greitai ir gerai grūdai bus išdžiovinti, labai priklauso nuo įvairių priemaišų. Todėl daug išlošite, jei prieš džiovindami grūdus juos išvalysite“, - susirinkusiems ūkininkams patarinėjo mokslininkas.

Seminare buvo pristatyta dviejų Švedijos kompanijų „Akron-maskiner“ ir „Tornum“ grūdų džiovinimo bei saugojimo įranga. Pastarosios firmos 6 t/val. našumo džiovykla įrengta Masevičių ūkyje (Šakių r.). Pasak bendrovės BFSC, atstovaujančios kompaniją „Tornum“, prekybos vadovo Gedimino Leščinsko, Baltijos šalyse pastatyta 40 šios firmos džiovyklų ir saugyklų. Lietuvoje, deja, tik dvi. Jo nuomone, dėl palyginti sausų vasarų grūdai nebuvo per daug drėgni, todėl ir būtiny-bės investuoti į džiovinimo įrangą ūkininkai nematė. Tačiau pastaruoju metu norinčiųjų įsigyti džiovyklų padaugėjo. „Kitais metais šalyje bus įrengtos dar aštuonios Tornum grūdų džiovyklos ir saugyklos“, – teigė G.Leščinskas, pridurdamas, kad Švedijos įmonė gamina ne tik mažas, bet ir labai našias 50 t/val. grūdų džiovyklas, skirtas grūdų pramonės įmonėms.

Šakių r. ūkininkas Raimondas Masevičius tvirtino, kad įsigijęs džiovinimo įrangą, neprašovė pro šalį. „Matyt nujaučiau, kad metai bus drėgni. Kai kurių ūkininkų derlius tą vasarą liko laukuose, o mano išdžiovinti grūdai buvo aukščiausios klasės, tad už juos perdirbėjai sumokėjo gerą kainą“, - sėkmingą investiciją prisiminė R.Masevičius. Pasak jo, džiovyklos pasirinkimą lėmė vienintelis veiksnys – elektros energijos poreikis. Tokio našumo džiovyklai reikia 12 kW energijos įvado. Ūkininko nuomone, geriausia džiovinti 16 proc. drėgnio grūdus. Svarbu ir džiovinimo laikas. R.Masevičius džiovyklą įjungdavo tik tuomet, kai oras įšilęs. Taip sumažinamos energijos sąnaudos ir grūdų savikaina.

Paskutiniuosiuose besibaigiančio projekto renginiuose bus aptarta taip pat labai aktuali nuotekų tvarkymo tema ir galimybės gaminti biodujas iš mėšlo ir kitų ūkio atliekų.