Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra viena iš svarbiausių ūkininkų pagalbininkių, integruojantis į ES ir prisitaikant prie bendrosios Europos žemės ūkio politikos. Maisto sauga, tausojamoji žemdirbystė, gyvūnų gerovė, aplinkai saugių gamybos technologijų taikymas, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas – tai nauji ūkininkavimo prioritetai, kuriuos mūsų ūkininkai turės suvokti ir įgyvendinti. Apie tai, ar LŽŪKT pasiruošusi atsakyti į visus žemdirbių klausimus, kalbamės su jos direktoriumi Vilmantu TOVENSKU.

Kokie uždaviniai laukia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lietuvai integruojantis į ES?

ES žemės ūkio politika keičiasi iš esmės. Numatoma, kad ateityje gamybos didinimas nebus skatinamas, o didesnis dėmesys bus kreipiamas į spartų reiklių standartų dėl aplinkosaugos, visuomenės, gyvūnų bei augalų ligų prevencijos, gyvulių gerovės ir darbo saugos įgyvendinimą žemės ūkio sektoriuje. Nauja žemės ūkio politika ir suteikia žemdirbiams galimybių, ir įpareigoja.

Konsultavimo tarnybos pagrindinis uždavinys ir yra padėti žemdirbiams pritaikyti gamyboje reikalingus standartus bei pažangią praktiką. O kad galėtume pasiūlyti būtent tai, ko ūkininkams reikia, mūsų specialistai nuolat gilinasi į ES siūlomas programas, analizuoja paramos galimybes pagal kaimo plėtros bei investicines priemones, studijuoja teisės aktus, organizuoja konsultantų kvalifikacijos kėlimą.

Ir pati LŽŪKT, kaip institucija, galės konkurso būdu pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas ir gauti paramą konsultavimo paslaugų teikimui bei ūkininkų mokymui. Turime geros patirties organizuojant mokymus žemdirbiams bei kaimo gyventojams pagal SAPARD programos kryptį „Profesinis mokymas“ (suorganizuoti 114 kursų, juose dalyvavo 2 284 klausytojai), mokymų srityje planuojame dirbti ir toliau, tačiau dalyvauti konsultavimo programose bus naujas uždavinys. Sieksime teikti konsultacijas, kaip pildyti paraiškas struktūrinių fondų investicinei bei pajamų palaikymo kompensacinei paramai gauti, kaip deklaruoti pasėlius, diegti standartus ir kt.

Ar galvojama plėsti Konsultavimo tarnybą?

Įvertinant tai, kiek tarnyba gauna valstybės paramos ir kiek ūkininkai yra pajėgūs susimokėti už paslaugas, manau, kad šiuo metu konsultantų skaičius (jų yra šiek tiek per 200) yra optimalus. Jei konsultacijų poreikis didės, be abejo, mes galėsime plėstis.

Šiais metais atsižvelgę į naujų - Rietavo, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Pagėgių, Elektrėnų - savivaldybių žemdirbių pageidavimus bei jų administracijų prašymus įkūrėme naujų darbo vietų šiose savivaldybėse. Ūkininkams arčiau jų gyvenamosios vietos bus teikiamos konsultacijos, tvarkoma buhalterinė apskaita, organizuojami mokymai.

Rudens pradžioje atlikta klientų apklausa bei mūsų dešimties metų darbo patirtis rodo, kad šiuo metu aktualūs ne kiekybiniai, o kokybiniai pokyčiai. Mūsų veikla bus labiau orientuota padėti žemdirbiams įsisavinti paramą, didesnį dėmesį turėsime skirti dvejybinės buhalterinės apskaitos tvarkymui bei ekonominiam konsultavimui. Atsisakyti gana populiarios paslaugos - apskaitos tvarkymo supaprastinta sistema – mus paskatino pačių ūkininkų siekis tvarkyti apskaitą taip, kad nebūtų kliūčių dalyvauti investicinėse programose. Koncentruodami veiklą aktualiausiems klausimams spręsti, geriau išnaudosime esamus resursus.

Integracijos procesai sukuria naujų paslaugų poreikį. Stambesniems pieno ūkiams siūlysime naują paslaugą - pieno ūkio sertifikavimo dokumentų parengimą. Tikimės, kad bus susidomėta ir kita nauja paslauga – ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimu. Noriu patikinti, kad visos mūsų teikiamos ir planuojamos teikti paslaugos atitinka šiuo metu galiojančius ES reikalavimus.

Ūkininkams linkiu nepasimesti naujoje sudėtingoje situacijoje ir naudotis konsultantų paslaugomis. Kviečiu išnaudoti žiemos periodą, kai ūkyje darbų mažiau ir galima daugiau laiko skirti mokymuisi, naujoms žinioms kaupti.

ES ryškėja ekologinio ūkininkavimo plėtros tendencijos. Tikriausiai tai pajusime ir Lietuvoje?

Tai nėra jokia staigmena. Jau kelerius metus formuojama ekologinio žemės ūkio plėtros politika, o su ja susietas ekologinių ūkių rėmimas paskatino ir konsultavimo veiklą šioje srityje. Nors mūsų tarnyba nėra pagrindinė institucija, konsultuojanti ekologinio ūkininkavimo klausimais, tačiau ir į mūsų konsultavimo biurus rajonuose kreipiasi žemdirbiai, kuriems suteikiama pirminė informacija: supažindinama su ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, rėmimo tvarka, patariama, kur reikia kreiptis, norint sertifikuoti ūkį. Sertifikuotiems ūkiams yra teikiamos konkrečios paslaugos: sudaromi sėjomainų rotacijų planai, padedama užpildyti ūkinės veiklos žurnalus, patariama augalų apsaugos ir tręšimo, augalų veislių pasirinkimo klausimais, vykdomi parodomieji bandymai ūkiuose ir t.t. Organizuojami seminarai, lauko dienos, ruošiami informaciniai lapeliai. Perteikdami informaciją žemdirbiams bei tobulindami konsultantų kvalifikaciją, bendradarbiaujame su Lietuvos žemės ūkio universiteto, „Ekoagros” specialistais. Didesnis paslaugų poreikis yra Biržuose, Raseiniuose, Šalčininkuose, Švenčionyse, Tauragėje, Varėnoje. Šiuo metu šalyje yra per 23 000 ha ekologinių ūkių žemės naudmenų (apie 1 proc. visų žemės ūkio naudmenų).

Teko dalyvauti ekologinės žemdirbystės bendrijos „Gaja“ konferencijoje, kur pasigirdo balsų, kad ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams reikia atskiros konsultavimo tarnybos. Mūsų Konsultavimo tarnyba, turėdama dešimtmečio veiklos patirtį, žino, koks nelengvas yra kūrimosi periodas. Manau, kad ekologiškai ūkininkaujantiems pirmiausia reikia gerokai padirbėti kooperavimosi srityje ir taip palengvinti ekologinių produktų kelią į rinką.

Ko palinkėtumėte žemdirbiams, prasidedant didelių permainų metams?

Žemdirbiams linkiu neišsigąsti konkurencijos, nes konkurencijos sąlygomis mes jau gyvename visą dešimtmetį. Svarbu sugebėti pasinaudoti ES siūlomomis programomis, rasti būdų investicijoms, nes tai yra galimybė sustiprėti. Be mokslo naujovių diegimo savo ūkyje konkurenciją sunku įsivaizduoti. Todėl dar kartą kviečiu naudotis mūsų Konsultavimo tarnybos paslaugomis. Mes esame labai arti Jūsų, mus puikiai pažįstate jau visą dešimtmetį. Manau, kad dalis sunkiausio darbo – įgyti žemdirbių pasitikėjimą – jau nuveiktas, belieka tik išlaikyti šį pasitikėjimą.