Vyriausybė pritarė PVM įstatymo pakeitimų projektui ir teiks juos Seimui. Jam pritarus, įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės 1 d., o kai kurios nuostatos būtų taikomos jau nuo 2004 m. sausio 1 d.

Vyriausybės spaudos tarnyba pažymi, kad, įsigaliojus pakeitimams, Lietuvos PVM mokėtojai bendroje ES rinkoje veiks lygiomis sąlygomis su tos rinkos senbuviais, nes įstatymas bus visiškai suderintas su ES direktyvomis. Įstatymo pakeitimai esminės įtakos neturės tik šalies viduje veikiančių ir sandorių su ES valstybėmis nevykdančių PVM mokėtojų veiklai. Mažai pokyčių laukia ir tų, kurie importuoja ar eksportuoja iš (ar) į trečiąsias valstybes (Rusiją, JAV ir kt.).

Lengvatų netenkančios sritys turėjo laiko prisitaikyti prie būsimų sąlygų, nes dar 2002 m., priimant naująją PVM įstatymo redakciją, buvo įtvirtinta, kad laikinos lengvatos baigs galioti 2004 m. pradžioje.

Pagrindinis PVM tarifas išliks 18 proc. Tačiau nauja PVM objekto kategorija taps prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės. Gabenant prekes ES viduje iš vienos valstybės narės į kitą, jos bus apmokestinamos ne kaip importas ar eksportas, o kaip tam tikra speciali kategorija - prekių tiekimas ES viduje ir prekių įsigijimas ES viduje. Todėl dabartiniai tokių prekių iš ES importuotojai pajus naudos, nes sutaupys apyvartinių lėšų, dabar naudojamų importo PVM sumokėti.

Įsigaliojus PVM įstatymo pakeitimams, nereikės patirti net ir laikinų išlaidų, mokant mokestį į biudžetą, nereikės gaišti laiko formalumams, norint PVM susigrąžinti, - mokestis bus deklaruojamas PVM deklaracijoje ir tuoj pat atskaitomas (jeigu prekių pirkėjas turi teisę į PVM atskaitą). Dabartiniai eksportuotojai į ES valstybes dažniausiai ir toliau galės taikyti 0 procentų PVM tarifą, tačiau tam jų pirkėjas turės būti kitos valstybės narės PVM mokėtojas, o pačios prekės - išgabentos iš Lietuvos.

Įstatymo projekte numatyta ir visose ES valstybėse taikoma nuotolinės prekybos apmokestinimo tvarka. Projekte siūloma nustatyti 125 tūkst. Lt ribą, kurią viršijęs užsienio apmokestinamasis asmuo privalėtų registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje, jeigu jis Lietuvos gyventojams ar juridiniams asmenims, kurie nėra PVM mokėtojai, parduoda prekes iš kitos ES valstybės. Ši tvarka taikoma prekybai pagal katalogus, užsakymams paštu ir panašiai veiklai. PVM mokėtojais privalės registruotis ir mokėti PVM už kitoje valstybėje įsigytas prekes taip pat ir ekonominės veiklos nevykdantys asmenys (biudžetinės, viešosios įstaigos ir kt.), jeigu tokių pirkinių vertė per metus viršys 35 tūkst. Lt. Taip bus užtikrinama, kad šios institucijos nesiektų įsigyti prekių tik iš tos valstybės narės, kur mažiausias PVM tarifas. Tuo tarpu fiziniams asmenims nustatoma prievolė deklaruoti ir mokėti į biudžetą PVM tik už kitoje valstybėje įsigytas naujas transporto priemones, kaip numatyta atitinkamoje ES Tarybos direktyvoje.

Atsisakoma dabar galiojančių nuostatų

PVM įstatymo projekte atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad asmuo negali būti registruojamas PVM mokėtoju, jeigu jis nepateikia garantijos dokumento. Atsižvelgiant į ES reikalavimus, projekte siūloma nustatyti, kad jei asmuo vykdo ekonominę veiklą, jis turi teisę būti įregistruotas PVM mokėtoju.

Lengvatos

ES vyrauja griežtas požiūris į PVM lengvatas, t. y. jų taikymo sritis yra harmonizuota, todėl projekte siūlomos tik tokios išlygos, kurios atitinka ES teisės aktų nuostatas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio kooperatyvų veiklai, projekte siūloma nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą toms bendrovėms, kurios teikia paslaugas savo nariams. Tokį pat 5 proc. tarifą siūloma palikti ir toms prekėms bei paslaugoms, kurioms jis taikomas ir šiuo metu, - knygoms, laikraščiams, žurnalams, viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, vaistams, keleivių vežimo paslaugoms, šviežiai atšaldytai mėsai, valgomiems subproduktams.

Siūloma ir toliau taikyti 9 proc. PVM tarifą socialinio būsto statybai ir renovacijai bei apšiltinimui. Pasak Finansų ministerijos specialistų, su PVM taikymu susijusios nuostatos yra griežtai reglamentuotos ES mastu, nes šis mokestis turi esminės įtakos, kuriant vidaus rinką be sienų. Iki narystės Lietuva dar galėjo savo rinkoje taikyti vienokias ar kitokias išlygas, tačiau tai buvo laikinos priemonės, todėl pataisytame įstatymo projekte jų lieka tik tiek, kiek leidžia ES direktyvos.