Integruojantis į ES, perdibimo įmonėms aktualu pagal Europos standartus įgyvendinti sanitarijos ir higienos reikalavimus. Tam reikia nemažai lėšų, kurių, deja, daugelis įmonių stokoja. Su ES išsiderėtas pereinamasis laikotarpis iki 2007 m., kad įmonės turėtų daugiau laiko pasirengti ir pertvarkyti gamybą.

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. mėsos perdirbimo įmonių produkcija maisto produktų (be gėrimų) struktūroje sudarė apie 14,3 proc. Per 1998-2003 m. Lietuvoje gerokai sumažėjo gyvulių ir paukščių skerdyklų bei mėsos perdirbimo įmonių. Nemažai įmonių nesugebėjo pašalinti trūkumų, laikytis griežtų saugos bei kokybės reikalavimų visoje maisto produktų gamybos ir realizavimo grandinėje. Todėl jų gamybinė ir finansinė veikla buvo sustabdyta.

ES standartų atitikimas

Šiuo metu pagal pasirengimo lygį ir atitikimą ES standartams mėsos perdirbimo įmonės suskirstytos į tokias grupes:

• atitinkančios ES normas;
• pereinamojo laikotarpio įmonės, kurios ES reikalavimus įgyvendins iki 2007 m.;
• įmonės, kurios iki narystės ES bus visiškai uždarytos.

Lietuvos įmonių pajėgumai

Šalyje 2003 m. sausio 1 d. veikė 410 mėsos įmonių, iš jų: 151 gyvulių ir paukščių skerdykla; 99 fabrikai; 117 mėsos perdirbimo įmonių; 1 žvėrienos perdirbimo įmonė; 2 utilizavimo įmonės; 40 specializuotų šaldytuvų sandėlių. Šiose įmonėse 2003 m. sausio 1 d. dirbo 6 686 darbuotojai.

Šalies mėsos perdirbimo įmonės pajėgios ne tik aprūpinti vidaus rinką mėsos produktais, bet ir daug eksportuoti. Lietuvoje 2000 m. perdirbta 174 tūkst. t, 2001 m. - 150,5 tūkst. t, 2002 m. – 162 tūkst. t mėsos.

Gamybiniai veikiančių įmonių pajėgumai panaudojami ne visiškai, o gaminama produkcija išsivysčiusių šalių rinkose yra konkurencinga tik iš dalies. Nepakankamą konkurencingumo lygį lemia tai, kad Lietuvoje auginamų gyvulių ir paukščių skerdenų kokybė neatitinka ES standartų. Dauguma gyvulių ir paukščių skerdyklų bei perdirbimo įmonių pastatytos, nesilaikant ES veterinarijos reikalavimų, tačiau padėtis keičiasi.

Europos Komisija 2003 m. sausio mėnesį trylikai Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių ir šaldytuvų išdavė sertifikatą, leidžiantį eksportuoti produkciją į ES šalis. Tai UAB “Vilkė”, UAB “Sikasta”, UAB “Mažeikių mėsinė”, UAB “Biovela”, R. Irtmonto įmonė “Rovisa”, ŽŪB “Nematekas”, UAB “Agrovet”, UAB “Sagralita” UAB “Viltlit”, AB “Tauragės maistas”, UAB “Grien terminal”, UAB “V.Paulius and Asociates”, UAB “Klaipėdos šaldytuvų terminalas”. Šiose įmonėse bus galima paskersti apie 20-25 proc. Lietuvoje užauginamų kiaulių ir galvijų.

Mėsos perdirbėjams atsiveria ES rinka, nes atsirado reali galimybė maksimaliai panaudoti eksporto kvotas: jautienai – 2 200 t; kiaulienai – 1 800 t.

Gamybos apimtys

Per 1998-2002 m. paukštienos gamyba padidėjo 29 proc., galvijienos gamyba sumažėjo 45 proc. Ypač sumažėjo mėsos pusgaminių bei mėsos konservų gamyba (atitinkamai 38 ir 99 proc.), nes šių produktų paklausa labai menka.

Mažos ir vidutinės įmonės, investavusios į naujas rūkytų produktų, virtų dešrų, mėsos kulinarijos gaminių linijas, sėkmingai konkuruoja vidaus rinkose ir tampa potencialiomis eksportuotojomis. Stambiosios mėsos perdirbimo įmonės persitvarko pagal ES standartus. Iškilo naujos modernios skerdyklos, atitinkančios ES keliamus higienos reikalavimus.

Stambiausi mėsos ir jos produktų gamintojai Lietuvoje yra UAB “Biovela” (2002 m. produkcijos parduota už 74,3 mln. Lt), UAB “Samsonas” (už 62,2 mln. Lt), AB “Krekenavos agrofirma” (už 53,9 mln. Lt).

Iš jų pelningiausiai dirba AB “Krekenavos agrofirma”, jos pardavimų pelningumas 2001 m. sudarė 8,11 proc. Ši įmonė 2002 m. gavo 4,4 mln. Lt pelno. Pelningai 2002 m. dirbo ir UAB ”Samsonas” (apie 2,6 mln. Lt pelno). Daugumos mėsos perdirbimo įmonių pardavimų pelningumas 2002 m. sudarė 1-2 proc. Tai lėmė mažas gamybinių pajėgumų apkrovimas (vidutiniškai 30-40 proc.), pasenusios gamybos technologijos. Mažas mėsos perdirbimo įmonių pardavimų pelningumas neleidžia didinti gyvulių supirkimo kainų (žaliava sudaro 70-80 proc. galvijienos ir kiaulienos gamybos savikainos).

Produktų kainų negalima didinti, nes tai pakeltų šių produktų mažmenines kainas, o tai neigiamai atsilieptų jautienos, kiaulienos produktų realizacijai, nes gyventojų perkamoji galia menka. Kita vertus, didėtų pigių mėsos produktų importas iš užsienio šalių.

Augintojų pajamos mažėja

Mažėjant galvijų ir kiaulių supirkimo kainoms, sumažėjo gyvulių augintojų pajamos. Nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. birželio 1 d. galvijų supirkimo kainos nukrito 24 proc., t.y. nuo 2 495 Lt/t iki 1 900 Lt/t, kiaulių - 11 proc., t. y. nuo 3 527 Lt/t iki 3 150 Lt/t. Perdirbėjams susidaro galimybė gauti didesnes pajamas, didėja mėsos pramonės įmonių pelningumas. Tuo tarpu augintojai nesuinteresuoti atstatyti ir plėsti gyvulių bandos, nes jiems tai finansiškai neapsimoka. Gyvulių supirkimo kaina nedengia net jų auginimo savikainos. Taigi pramonės įmonės ateityje turės vis daugiau naudoti importinės žaliavos. Ši, esant ribotai pasiūlai, ims brangti.

Galvijienos kainos

Galvijienos didmeninės kainos Lietuvoje 2003 m. birželį, palyginti su 2002 m. pabaiga, sumažėjo nuo 5,58 Lt/kg iki 5,09 Lt/kg, t.y. 9 proc. Šių metų birželį, palyginti su geguže (per mėnesį laiko), galvijienos kainos nukrito 14 proc. Tai lėmė didelė galvijienos pasiūla ir mažėjanti paklausa, nes vidaus rinkoje vis daugiau suvartojama kiaulienos ir paukštienos.

Kiaulienos kainos

Kiaulienos didmeninės kainos 2003 m. birželio mėnesį, palyginti su praeitų metų pabaiga, nukrito 3 proc., o palyginti su šių metų gegužės mėnesiu - 11 proc. Kiaulienos didmeninių kainų kritimą Lietuvos vidaus rinkoje lėmė pigios kiaulienos importas iš užsienio šalių, nes prekybos centrai labiau suinteresuoti rinktis pigesnę importinę kiaulieną.

Iki šiol tebėra silpna įmonių produkcijos specializacija, nes tradiciškai Lietuvoje vyrauja universali įvairių mėsos produktų gamyba. Jei gamyboje būtų suvartojami visi gyvulių produktai, įmonės gaminių asortimentas turėtų būti apie 100 pavadinimų.

Diegiama vidaus savikontrolės sistema

Gyvulių ir paukščių skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse palaipsniui įdiegiama vidaus savikontrolės sistema, parengta pagal rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) koncepciją. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2003 m. sausio 1 d. duomenimis, RVASVT sistema jau yra įdiegta 18 gyvulių skerdyklų, 220 mėsos fabrikų, 2 mėsos išpjaustymo, 17 mėsos perdirbimo ir 1 žvėrienos įmonėje.

RVASVT įdiegimas rodo naują mėsos perdirbėjų požiūrį į veterinarijos ir higienos reikalavimus, padeda mėsos perdirbimo pramonei sparčiau prisitaikyti prie ES reikalavimų. Įdiegus šią sistemą, griežtėja apsaugos nuo įvairių teršalų reikalavimai, tinkamai turi būti dezinfekuojamos patalpos, tvarkomos atliekos.