Karvių nevaisingumo problemos yra aktualios visame pasaulyje, visur, kur tik išvystyta pieninė galvijininkystė. Didėjant karvių produktyvumui, jų reprodukcinės savybės mažėja, nes daug medžiagų karvės organizmas panaudoja pienui gaminti. Karvė laikoma nevaisinga, jei jos nepavyksta apvaisinti per 85 dienas po veršiavimosi.

Apvaisinimas – tai spermatozoido patekimas į kiaušinėlio citoplazmą, branduolių susiliejimas ir apvaisinto kiaušinėlio – zigotos susidarymas. Iš zigotos išauga naujas organizmas. Karvių kiaušinėlis išgyvena neilgai. Praėjus 6-10 val. po ovuliacijos, neapvaisinto kiaušinėlio struktūra pakinta, ir jis žūva. Todėl karves kergti arba sėklinti reikia prieš kiaušinėlio išėjimą iš folikulo. Jis apvaisinamas arčiau kiaušidės esančiame kiaušintakio trečdalyje. Susidariusi zigota palaipsniui slenka gimdos link. Į gimdos ragus ji patenka praėjus 4-5 paroms. Kiaušinėlį apvaisina dažniausiai vienas spermatozoidas. Tačiau, kad įvyktų apvaisinimas, reikalingas tam tikras skaičius spermatozoidų, kurie paruošia kiaušinėlį apvaisinimui ir sudaro sąlygas zigotai vystytis.

Nevaisingumo priežastys

Karvių nevaisingumo priežastys siejamos su netinkama karvių mityba, priežiūra ir ligomis. Karvė su pašaru turi gauti tiek maisto medžiagų, kiek sunaudoja pienui gaminti ir savo fiziologiniams poreikiams tenkinti. Karves šeriant nesubalansuotu racionu, ypač stokojant energetinių pašarų, pienui gaminti reikalingos medžiagos imamos iš pačio organizmo. Dėl to sutrinka natūralūs organizmo fiziologiniai procesai ir lytinės funkcijos.

Dėl netinkamo laikymo (drėgnas, tamsus tvartas) sumažėja karvių atsparumas ligoms ir sutrinka reprodukcija. Karves laikant pririštas ir neišleidžiant jų kasdien pasivaikščioti, atsipalaiduoja skeleto raumenys, sumažėja nervų tonusas, sutrinka motorinės vidaus organų funkcijos. Visa tai gali būti karvių lytinių organų ligų priežastis.

Tyrimais nustatyta, kad apie 15 proc. nevaisingų karvių serga ginekologinėmis ligomis. Dėl nesubalansuotos mitybos sutrinka gyvulių medžiagų apykaita, todėl užsilaiko nuovalos, po veršiavimosi lytiniai organai lėčiau atsistato, karvės suserga klinikiniu ar slaptuoju endometritu (gimdos uždegimu) ar kitomis lytinių organų ligomis.

Nevaisingumą sukeliančios ligos

Gimdos uždegimas gana dažna apsiveršiavusių karvių liga. Ją galima nustatyti stebint gyvulį poilsio metu, geriausia apie 4 valandą ryto. Sveikai karvei iš makšties išteka nedaug bespalvių gleivių. Sergančios karvės gleivėse matyti pūlių ar baltų taškelių – fibrino krešuliukų. 

Pagrindinės nevaisingumo profilaktikos priemonės

• Subalansuokite užtrūkusių ir šviežiapienių karvių mitybą. Atsižvelkite į ląstelienos, energetinių ir mineralinių medžiagų bei vitaminų poreikį. Ištirkite pašarų maistingumą ir kokybę (ar neužkrėsti mikotoksinais). Užtrūkusias ir melžiamas karves šerkite tik kokybiškais pašarais. Karves girdykite tik geros kokybės geriamuoju vandeniu.
• Sudarykite optimalias laikymo sąlygas karvėms, ypač tvartiniu periodu. Venkite aukštos temperatūros ir didelės oro drėgmės tvarte. Sudarykite tinkamą natūralų ir dirbtinį apšvietimą karvidėje bei veršiavimosi patalpoje. Tvartiniu laikotarpiu išleiskite karves kasdien pasivaikščioti. 
• Prieš pat veršiavimąsi karves perkelkite į atskirą gardą.
• Gerai išvalykite, dezinfekuokite ir pakreikite veršiavimosi vietą po kiekvieno veršiavimosi.
• Praėjus 3-4 savaitėms po veršiavimosi, ginekologiškai ištirkite karves ir, nustačius ligą, nedelsiant gydykite.
• Nesėklinkite sergančių karvių.
• Sėklinimo įrankiai turi būti švarūs ir sterilūs. Sėklinant laikykitės sėklinimo reikalavimų, kad neužkrėstumėte lyties takų. Sėklinant naudokite tik vienkartines movas.
• Likus 21 dienai iki numatomo veršiavimosi, sušvirkškite po oda seleno ir vitamino E tirpalo.
• Įtarę, kad karvės serga medžiagų apykaitos ligomis, nedelsiant ištirkite kraują.
•  

Gimdos uždegimu karvės dažnai suserga užsilaikius nuovaloms. Laikoma, kad nuovalos susilaikė, jei karvėms jos atsiskiria vėliau kaip po šešių valandų po apsiveršiavimo. Taip atsitinka dėl gimdos tonuso sumažėjimo. Gimdos tonusas sumažėja, kai karvės serga medžiagų apykaitos ligomis (trūkstant kalcio ir kitų makro- bei mikroelementų, vitaminų A, E ir kt.), kai gyvuliai nutukę arba sulysę.

Slaptasis lėtinis endometritas gali būti kelių specifinių ligų (bruceliozės, leptospirozės, kompiliobakteriozės, trichomonozės ir galvijų virusinio rinotracheito) pasekmė.

Sveika gimda yra sterili, priešingai negu makštis, kurioje būna daugybė mikroorganizmų. Prisitaikę mikroorganizmai iš normalios makšties mikrofloros ar iš aplinkos kartais gali patekti į gimdą. Tokios sąlygos susidaro, karvei gimdant ar ją kergiant bei sėklinant. Sveika gimda puikiausiai gali pati išsivalyti nuo tokių infekcijų.

Į gimdą dažnai patenka įvairūs mikroorganizmai tuoj po gimdymo, ypač užsilaikius nuovaloms. Tačiau sveikų karvių gimda per kelias paras išsivalo ir būna vėl sterili. Neatsparios infekcijai karvės gali susirgti lėtiniu arba poūmiu gimdos gleivinės uždegimu, kuris turi įtakos vaisingumui.

Karvių gimdos uždegimą dažniausiai sukelia Actinomyces pyogenes arba kartu su Fusobacterium necrophorum ir kitais gramneigiamais anaerobiniais mikroorganizmais. Infekcijos požymiai gali būti labai ryškūs: pūlingos išskyros iš gimdos ir makšties arba ne tokie aiškūs: eksudato dalelės švariose rujos gleivėse. Gali pakisti gimdos konsistencija, tačiau palpuojant per tiesiąją žarną tokius pakitimus sunku nustatyti. Liga diagnozuojama tiksliu gimdos gleivinės citologiniu tyrimu. Sergančioms gimdos uždegimu karvėms aiškūs ligos požymiai matomi retai, jų apetitas ir pieno produkcija dažnai nepakinta. Slaptojo uždegimo metu lytinis ciklas taip pat nepakinta. Kergiant ar sėklinant karvės sunkiai apsivaisina, ruja kartojasi kelis kartus. Pakinta gimdos pH, gleivių klampumas, atsiranda spermatoksinų (spermatozoidus naikinančių medžiagų). Jeigu kiaušinėlis apsivaisina, zigota arba embrionas žūsta, ankstyvoje veršingumo stadijoje karvė išsimeta.

Įtarę, kad karvė susirgo, kvieskite ūkį aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, kuris ištirs gyvulį ir paskirs gydymą. Prieš pradedant gydyti sergančią karvę antimikrobiniais preparatais, būtina įvertinti gyvulio mikrofloros atsparumą jiems. Karvėms gydyti rekomenduojama taikyti antimikrobinę terapiją, gydymą antibiotikais (penicilinais ar cefalosporinais). Šių veikliųjų medžiagų yra preparatuose, skirtuose endometritu sergančioms karvėms gydyti: Clamoxyl metritis, Metricure, Ubrocelan ir kt. Gimdos susitraukimams stimuliuoti ir eksudatui iš gimdos pašalinti naudojamas prostoglandinas arba jo analogai (pvz., Dinolytic, Estron ar kt.). Be to, būtina padidinti organizmo apsaugines funkcijas ir gimdos regeneraciją. Tam tikslui karvei su koncentruotais pašarais duodama mineralinių vitamininių papildų su padidintu kalcio, seleno, jodo, vitaminų A, D ir E kiekiu po 200-350 gramų per dieną.

Jeigu rujos metu bespalvėse gleivėse, tekančiose iš makšties, matyti baltų taškučių ar net pūlių, tokios karvės šįkart nesėklinkite, o į gimdą suleiskite antimikrobinių preparatų (Clamoxyl metritis, Metricure, Ubrocelan ir kt.). Jeigu bespalvės gleivės sukelia tik įtarimą, kad karvė serga, tai likus 1-3 val. iki sėklinimo arba 12-24 val. po jo į gimdą suleiskite antibiotikų vandeninio tirpalo.

Netikslinga sėklinti karves per pirmąją rują po apsiveršiavimo, nes sveikos karvės gimda visiškai atsistato per 3-4 savaites. Jei susilaiko nuovalos, gimda atsistato lėčiau, bet karvė jau pirmą mėnesį po apsiveršiavimo rujoja. Sėklinant tokias karves, organizme pasigamina specifinių medžiagų, kurios sunaikina spermatozoidus. Dėl to tokios karvės, net sėklinant per antrąją rują, sunkiai apsivaisina.

Kita nevaisingumo priežastis yra kiaušidžių cistos. Šia liga dažniau serga jaunos, labai produktyvios karvės. Kiaušidžių cistos priklauso nuo paveldimumo, jų atsiranda, sutrikus medžiagų apykaitai (stokojant vitaminų A ir E, seleno; dėl kalcio pertekliaus papilduose), esant estrogenų pertekliui pašaruose, po sunkaus veršiavimosi, nuovalų užsilaikymo, gimdos ir tešmens uždegimo. Liga nustatoma atlikus rektalinį tyrimą arba tiriant ultragarsu. Kad nevaisingumą sukelia kiaušidžių folikulinės cistos, galima įtarti pagal dažną (kas 3-10 dienų) karvės rujojimą, sumažėjusį produktyvumą ir pakitusį pieno skonį. Diagnozavus šią ligą, pirmiausia reikia pašalinti priežastis, sukėlusias cistų atsiradimą, pagerinti šėrimą ir laikymo sąlygas, ypač tvartiniu laikotarpiu. Gydymui skiriami preparatai Surfagonas, Fertagyl, Cistorelinas, Deferelinas. Kiaušidžių folikulinių cistų nerekomenduojama išspausti.

Jeigu karvės visiškai nerujoja, galima įtarti, kad jų kiaušidėse yra liuteininės cistos. Šios cistos diagnozuojamos, tiriant rektaliai, ultragarsu arba nustatant progesterono kiekį kraujo serume bei piene. Gydymui skiriami preparatai Dinolytic, Oestrofan, Superfanas, Estron, Enzaprost 25, PGF VEYX® forte.