23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/10
Viename lauke – skirtingų firmų technika
  • Daina Stanišauskienė
  • Mano ūkis

Idėja parodyti skirtingų firmų priešsėjinio žemės dirbimo ir sėjos techniką viename lauke kilo Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkams. Geranoriškai šią idėją priėmė ŽŪB „Bernatoniai“ vadovybė. Tad prasidėjus žiemkenčių sėjai, tie, kuriems rūpi naujovės, Kauno r. surengtoje lauko dienoje galėjo įvertinti ir palyginti ne tik skirtingų firmų, bet ir skirtingų konstrukcijų bearimės žemdirbystės techniką. Čia buvo pademonstruotas seklaus purenimo agregatas Väderstad Carrier, skutikas Horsch, universali pneumatinė sėjamoji John Deere 750A, kombinuota sėjamoji Väderstad Rapid Super XL su trąšų įterpimo įranga ir dvi sėjamosios Horsh, kurių viena su granuliuotų trąšų bunkeriu, kita – su specialia, traktoriaus priekyje sumontuota skystų trąšų talpa. Nors tai ne visa technikos, kurią galima įsigyti Lietuvoje, įvairovė, tačiau, pasak renginio organizatorių, į vieną lauką suvežtos mašinos daugiau ar mažiau atitinka Lietuvoje paplitusią techniką.

Pristatytosios sėjamosios atlieka tą patį, bet viena nuo kitos skiriasi, nes kiekvienam ūkiui, kiekvienam laukui reikia skirtingų mašinų, o kiekvienai žemei įdirbti reikia savo recepto. „Jei sausesnėje, kietesnėje dirvoje gerai sės John Deere sėjamoji, tai puresnė lengvesnė žemė labiau tiks Horsch mašinoms. Väderstad sėjamosios mūsų šalies ūkiams tinka bene labiausiai, nes Švedija ir Lietuva yra toje pačioje klimato zonoje. Tačiau mašinų pasirinkimą nulemia daug veiksnių, todėl pirkti brangią techniką, pasiskaičius reklaminių straipsnių ar pasikliauti tik firmų atstovais, neprotinga, - susirinkusiems žemdirbiams aiškino ŽŪII mokslininkas dr. Algirdas Bakasėnas. – O ir įsigijusieji gerų mašinų dažnai laukiamo efekto negauna“. Kaip pagrindinę bearimės žemdirbystės nesėkmės priežastį jis įvardijo piktžolėtus, nelygius laukus ir nesutvarkytus, netolygiai paskleistus šiaudus. Visiškai įdiegti šią technologiją reikia ne vienerių ir ne dvejų metų, tad rezultatų tenka palaukti.

Europoje išplitusią tausojamąją žemdirbystės technologiją, kuri įdiegta ne viename ir mūsų šalies ūkyje, lietuviai interpretuoja ir supranta įvairiai. „Vieni mano, kad tai tiesioginė sėja į ražieną, kiti galvoja dar kitaip. Tačiau, be abejonės, tai ateities žemdirbystės sistema, kurios tikslas mažinti poveikį žemei, gamtai, gauti didelį derlių su kuo mažesnėmis išlaidomis ir išsaugoti žemės produktyvumą ateities kartoms. Bearimė žemdirbystės technologija gali būti dvejopa: sėjama tiesiai į ražieną arba į prieš sėją minimaliai paruoštą dirvą. Pastaroji bearimės žemdirbystės technologija ir turėtų būti pritaikyta mūsų ūkiuose “, - pabrėžė mokslininkas. Pasak bearimės žemdirbystės specialistų, ražienines sėjamąsias verta pirkti tik tuomet, jei vienam metrui jos darbinio pločio per sezoną teks ne mažiau kaip 100 ha.

Bernatoniuose trys skirtingos sėjamosios žiemkenčius sėjo į skirtingai paruoštas ražienas. Viename lauke šiaudai buvo tolygiai paskleisti, kitame – po pjūties surinkti. Kiekvienas iš laukų buvo įdirbtas Horsch skutiku ir Väderstad Carrier purentuvu. Po to, skirtingais padargais įdirbtose lauko dalyse grūdus terpė skirtingos sėjamosios. Negirdami vienų ir nepeikdami kitų, renginio organizatoriai ir firmų atstovai aiškino mašinų konstrukcijas, technika dirbo, o į renginį atvykę ūkininkai galėjo lyginti, vertinti ir rinktis.