“Kai neturi linų nuėmimo technikos, esi visiškai priklausomas nuo Dievo malonės. Tai toks augalas, kuriam gamtos sąlygos turi būti itin palankios. Šiaudeliams atsiklojėti reikia lietaus, o jiems nuimti – visiškos giedros”, - apie kooperatinės bendrovės “Žiemgalos linai” rudens darbus sako kooperatyvo įkūrėjas ir AB “Pamūšio linai” perdirbimo fabriko direktorius Valdemaras Ščiupokas.

Pernai dėl sausros linai buvo labai prasti, šiaudeliai netinkami gamybai, nerūšiniai; užpernai dėl lietaus pražuvo net 60 proc. Pakruojo rajono derliaus. Palankus oras ir neseniai įsigytas linų vartytuvas bei ritinių presas leidžia tėvui ir sūnui Valdemarui ir Antanui Ščiupokams planuoti darbus ir taip mažiau priklausyti nuo oro sąlygų. Kooperatinė bendrovė “Žiemgalos linai”, kurios nariai yra abu Ščiupokai, perdirbimo fabriko AB “Pamūšio linai” vadovai, šią techniką nusipirko, paėmę 100 tūkst. Lt kreditą iš Šiaulių banko. “Esame jauna kooperatinė bendrovė, neturime, ko įkeisti, tad be Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) paramos kredito nebūtume galėję gauti”, - tvirtino administracijos vadovas Antanas Ščiupokas. “Pirkome Garliavoje gaminamus vartytuvus “Gamega” ir baltarusiškus presus. Brangesnės vakarietiškos technikos mes dar “neįperkame”, tačiau ir ši technika dirbs ne mažiau kaip 10 metų. Tai tikras išsigelbėjimas kooperatyvui, praktiškai per vieną derliaus nuėmimą atsiperkanti investicija. Su technika derlių galima nuimti triskart sparčiau negu rankomis”, - skaičiavo Antanas. – “Tik vienas kooperatyvo narys – “Lygumų” ž.ū. bendrovė – iki šiol turėjo technikos, visi kiti – ne. Tik susibūrus į kooperatyvą, atsirado galimybė įsigyti technikos su valstybės parama iš Kooperacijos plėtros fondo ir ŽŪPGF garantija vietoje užstato”, - džiaugėsi Ščiupokai.

Paskolų garantijų fondas

Kooperatinę bendrovę “Žiemgalos linai” kartu su ŽŪPGF informacijos skyriaus viršininku Mindaugu Ambrasu aplankėme ne šiaip sau. Norėjome pasižvalgyti, kaip naudojama su garantija įsigyta technika ir kaip laikosi “jaunas”, tik šių metų balandį įsikūręs kooperatyvas. V.Ščiupokas apie ŽŪPGF sakėsi išgirdęs Pakruojo verslo informacijos centro seminare. Tuomet ir pagalvojo, kad reikia kurti kooperatyvą ir pirkti techniką, pasinaudojant ŽŪPGF paslaugomis. Kai su verslo planu kreipėsi į Šiaulių banką paskolos, jam iš karto buvo pasakyta, kad kredito be ŽŪPGF garantijos negalės gauti. Gauti garantiją nebuvo sunku, tereikėjo parašyti dar vieną paraišką. Visi dokumentai buvo surinkti ir sutvarkyti, rengiant verslo planą bankui. Šiaulių bankas kiek užtruko, kol ištyrė visą Lietuvos linininkystės padėtį ir perspektyvą, tik tuomet ryžosi suteikti kreditą. Viskas vyko palyginti greitai, nes kooperatyvas įsikūrė tik šių metų balandį, o dabar nauja technika jau sėkmingai dirba laukuose.

“Solidus ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo šio rudens “derlius”, - rezultatus vardijo M.Ambrasas. Rugpjūtį buvo išduota 700 -oji garantija (per beveik 6 veiklos metus). Per visus fondo veiklos metus bankams suteikta 1 021,22 mln. Lt garantijų ilgalaikėms (investicinėms) ir vidutinės trukmės (apyvartinėms lėšoms) paskoloms. Šiemet žemdirbiams ir kitiems kaimo vietovėse dirbantiems verslininkams jau suteiktos 66 kreditų garantijos už 34,3 mln. Lt. Sparčiai auga tiek žemės ūkio, tiek ir kitų verslų kreditavimas bei naudojimasis fondo garantijomis. Per pirmąjį pusmetį fondas suteikė žemdirbiams daugiau garantijų už kreditus negu per visus praėjusius metus. Fondas aktyviai garantavo už kreditus, padedančius įsisavinti ES teikiamą SAPARD paramą. Tokiems projektams per 8 šių metų mėnesius suteikta 33 garantijos už 27,5 mln. Lt. Didžioji garantuotų kreditų dalis suteikta ž.ū. verslo subjektams, tačiau vis dažniau plėtojama ir netradicinė veikla: grybų, uogų, gėlių, stručių, triušių auginimas. Remiamos ir ne žemės ūkio veiklos įmonės, jei jos įsikūrusios kaime ir įdarbina kaimo gyventojus.

Už fondo prisiimamus įsipareigojimus garantuoja valstybė, todėl kiekvienais metais tvirtinamas garantinių įsipareigojimų limitas. Šiems metams skirtas 215 mln. Lt. limitas. Taigi dar liko nepanaudoti 28,9 mln. Lt, norintiems galimybių yra.

ŽŪPGF siekia tobulinti savo veiklą ir teikti tokius garantinius produktus bankams, kad skatintų juos kuo daugiau kredituoti žemės ūkį ir kitus kaimo verslus, o ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, sudarytų sąlygas gauti bankų kreditus. Pasinaudojus kitų šalių patirtimi, pasitarus su bankų atstovais, parengta nauja garantijų teikimo tvarka, kurią birželio mėnesį patvirtino Vyriausybė (birželio 9 d. nutarimu Nr. 732). Pagal naująją tvarką fondas garantuoja bankams už 70 proc. kliento kredito (iki tol būdavo garantuojama 70 proc. banko patirto nuostolio). Taigi fondo garantija dabar jau tarnauja kaip tikras užstatas. Taip pat labiau remiami jaunieji ūkininkai (iki 40 metų), jiems garantuojama iki 80 proc. kredito sumos. ŽŪPGF, dirbdamas su bankais, populiarina ir patį žemės ūkį, aiškina, kokia parama bus gauta iš ES. Taip bankai skatinami palankiau žiūrėti į šį verslą ir aktyviau jį kredituoti.

Kooperatinė bendrovė

Į “Žiemgalos linus” susibūrė 7 nariai (5 augintojai ir 2 perdirbėjai). Prisijungti yra norinčių ir daugiau, tačiau kooperatyvas labai plėstis neketina. Kooperatyvo įkūrėjai Valdemaras ir Antanas Ščiupokai sako, kad geriau mažiau, bet patikimų narių. Perleidę turėtas fabriko akcijas kooperatyvui, jie pelnė augintojų pasitikėjimą, paskatino žmones burtis draugėn ir patikėti, kad linų verslą Lietuvoje galima išgelbėti. Kooperatyvas jungia stambius augintojus, dvi žemės ūkio bendroves ir tris pavienius ūkininkus. Augintojai yra ir fabriko bendrasavininkiai, todėl gali daryti įtaką jo veiklai. Kooperatyvo narys ir AB “Pamūšio linai” direktorius Valdemaras Ščiupokas sakosi per dvejus fabriko darbo metus supratęs, kad kooperatyvas yra vienintelis kelias abiem pusėms – ir augintojams, ir perdirbėjams. Atskirai vieni be kitų jie nieko negali pasiekti. Neturėdamas pakankamai žaliavos, fabrikas negali dirbti visu pajėgumu, negali pagaminti geros produkcijos, patiria daug nuostolių. Pavieniai augintojai nepajėgūs įsigyti technikos, užauginti kokybiškų linų, nespėja laiku nuimti derliaus ir jį pražudo. Valdemaras įsitikinęs, kad Lietuvai einant į ES, reikia stambių linų augintojų, kitaip nepajėgsime konkuruoti. Mat norint užauginti vienalyti linų pluoštą, reikia auginti ne mažiau kaip 40-50 ha. Tuomet pluoštas užauga vienodos kokybės, jį lengva parduoti, iš jo galima pagaminti ploną audinį, kokio ir nori vakariečiai. Smulkiuose ploteliuose auginamų linų pluoštas skiriasi - tai ilgas, tai trumpas, perdirbti jį sudėtinga ir rezultatas prastas. “Smulkiausias” kooperatyvo linų augintojas Povilas Grigaliūnas iki šiol linais užsėdavo tik 20 ha, tačiau dabar, kai jau gali naudotis kooperatyvo technika, sakosi ketinąs plotą padvigubinti.

Ko trūksta Lietuvos linų verslui

V.Ščiupokas mato, kaip smarkiai Lietuvos linų ūkis yra atsilikęs nuo Europos šalių, labai trūksta modernios technikos ir augintojams, ir perdirbėjams, dar daug archaiško rankų darbo. O linai – tikrai perspektyvus verslas, juk pieno, cukraus, mėsos, kviečių turime per daug, o linais neaprūpiname net vidaus rinkos. Anot jo, būtų tiesiog nusikalstama tuo nepasinaudoti. Tarpukario Lietuvoje buvo auginama 96 tūkst. ha linų, dabar drąsiai galėtume auginti apie 100 tūkst. ha (šiemet deklaruota 9 981 ha linų pasėlių). Sąlygos, žemės tam labai tinkamos. “Kad gamintume kokybišką liną, turime daug darbų ir labai greitai nuveikti”, - sako Valdemaras. Tarkime, Prancūzijoje, kur linininkystė gerai išplėtota, linų laukai yra laistomi. Taip valdomas šiaudelių atsiklojėjimo procesas, nebereikia priklausyti nuo oro sąlygų. “Su 1 ritininiu presu apdorojame 50 ha linų, o Prancūzijoje 1 presas ir 1 vartytuvas tenka 12-15 ha. Visą linų derlių jie pajėgūs suvežti per 3-4 dienas, bet tam reikia labai daug technikos. Taigi aprūpinę būtiniausia technika augintojus, turėsime modernizuoti, kompiuterizuoti perdirbimo linijas, galvojame ir apie laukų laistymą”, - planuoja V.Ščiupokas. Būdamas pagal išsilavinimą inžinierius energetikas, jis svajoja iš spalių gaminti elektros energiją. Ją gaminant, lieka daug šilumos energijos. Jau pradėta džiovinti malkas, planuose - džiovinti medieną, o bendradarbiaujant su ekologiniais ūkiais, ketinama džiovinti ir vaistažoles. Spaliai labai tinkama medžiaga statybai, tad Valdemaras svajoja sukurti infrastruktūrą (pastatyti šiltus, jaukius namus) jauniems perspektyviems darbuotojams pritraukti. Visiems šiems darbams reikia daug investicijų. Valdemaras Ščiupokas ir ŽŪPGF atstovas Mindaugas Ambrasas čia pat aptaria visas galimybes. Fondas vienam subjektui gali garantuoti ne už vieną, o už kelias paskolas, nustatoma tik tam tikra bendra garantinių įsipareigojimų riba. Svarios paramos tikimasi ir iš Kooperacijos plėtros fondo. “Jei rezultato nesieksi, tai ir nepasieksi”, - įsitikinęs „Žiemgalos linų“ kooperatyvo įkūrėjas V.Ščiupokas.