Teisinis pamatas

Juridinį statusą turinti kaimo bendruomenė yra visuomeninė organizacija, sukurta bendriems narių poreikiams tenkinti ir iškeltiems tikslams įgyvendinti. Bendruomenės lėšas sudaro narių mokesčiai, savivaldybės, paramos fondų, privačių asmenų, nevyriausybinių organizacijų ir pačių bendruomenių iš komercinės veiklos gaunamos lėšos. Vertėtų pasvarstyti mokesčių lengvatas, kurios galėtų būti taikomos besikuriančioms bendruomenėms. Bendruomenė gali steigti įmones, samdyti darbuotojus įstatuose numatytai veiklai atlikti.

Sunkumai

Bendruomenių veiklą stabdo netobulas Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuris tiesiogiai nei leidžia, nei draudžia verstis komercine veikla. Kaimo bendruomenėms būtų itin naudinga steigti verslo įmones, įtraukti kuo daugiau darbuotojų į gamybą ar paslaugų teikimą. Dar nėra aiškios ir ES programos „Lyderis plius“ įgyvendinimo koncepcijos Lietuvoje. Bendruomenės susiduria ir su savivaldybių nenoru bendradarbiauti, informacijos apie paramos projektus stoka, pačių narių iniciatyvos trūkumu ir pan.

Bendruomenių asociacija

Kaimo gyvenimo problemos skatina žmones burtis į bendruomenes ir aktyviai keisti savo gyvenimą. Kaimo bendruomenių kūrimosi poreikį iliustruoja statistika: šiuo metu yra įregistruota apie 320 bendruomenių centrų, 250 bendruomenių laikomos aktyviomis, 55 bendruomenės yra Lietuvos Kaimo bendruomenių asociacijos (vienijančios 30 000 žmonių) narės. Asociacija teikia bendruomenėms konsultacijas teisiniais, vadybos, duomenų bazių kūrimo, projektų rengimo ir kitais klausimais. Seminaruose, lyderių mokymo kursuose Lietuvos kaimo bendruomenių asociacija dalijasi žiniomis ir patirtimi, įgyta bendradarbiaujant su Anglijos, Lenkijos, Švedijos bendruomenėmis.

Bendruomenių veikla

Šioje veikloje dalyvauja įvairių sričių specialistai: pedagogai, dvasininkai, ūkininkai. Didžiausias bendruomenės kūrybiškumas atsiskleidžia rengiant bendrą strateginį planą, kuriame numatomi tikslai ir finansiniai ištekliai jiems pasiekti. Strateginis planas pateikiamas savivaldybei. Tai padeda užmegzti bendruomenės ir savivaldybės dialogą, suderinti tarpusavio veiksmus.

Bendruomeninė kaimo veikla reiškiasi per bendras talkas, įvairius renginius - sporto varžybas, koncertus, parodas, susitikimus su žymiais žmonėmis ir pan. Kai kurios bendruomenės kartu su savivaldybe rūpinasi nuvežti moksleivius į toli esančias mokyklas, moko ir mokosi dirbti kompiuteriais, tvarko kultūrinį paveldą (dvarus, kultūros namus), rūpinasi aplinka (sodina medžius, gerina kelius), restauruoja turimas patalpas, kur įkuria bendruomenės centrus, bibliotekas, jaunimo laisvalaikio centrus, pagyvenusių žmonių klubus ar pan. Savo darbo rezultatais žmonės džiaugiasi per įvairias šventes: Užgavėnes, Velykas, minėjimus, žemiečių susitikimus. Norėdami save parodyti ir į kitus pasižiūrėti, kaimo gyventojai į svečius kviečiasi kitas bendruomenes, varžosi su jomis krepšinio aikštelėje, prie vaišių stalo, lenktyniauja dainuodami dainas, rengdami tekstilės, keramikos gaminių, medžio dirbinių parodas, pristatydami savo poetus, šokių kolektyvus. Nevengiama į renginius pakviesti savivaldybės, seniūnijos atstovų, Seimo narių.

Geras yra toks šventės scenarijus, kuris įtraukia visus narius, orientuojasi į skirtingas amžiaus grupes. Prastai, jei salę būsimam renginiui tvarko senyvi žmonės, o jaunimas koją įkelia tuomet, kai jau viskas paruošta. Iš anksto reikia apgalvoti galimus trukdžius, įvertinti ir turimus išteklius. Pavyzdžiui, reikia pasirūpinti, kas po šventės išvežios senus, ligotus žmones, ar šventėje ‘’nesusipeš” skirtingų partijų veikėjai, ar bus ‘’įkandamos” maisto ir gėrimų, kuriais prekiaujama šventėje, kainos, kaip bus apsisaugota nuo vagių, kaip užkirstas kelias muštynėms ir pan.

Sėkminga veikla bus tuomet, jei bendruomenė bendradarbiaus su darbo birža, socialinės rūpybos skyriumi, Bažnyčia ir kitomis bendruomenės teritorijoje veikiančiomis institucijomis. Bendromis jėgomis galima inicijuoti infrastruktūros bei kitus projektus, prašyti savivaldybės lėšų viešųjų darbų programoms (nedarbui mažinti), kompiuteriniam raštingumui kelti, pažliugusiems keliams prie gydymo ir kitų svarbių įstaigų nusausinti.

Daugelio rajonų savivaldybių socialinės rūpybos skyriai neturi galimybių teikti priežiūros paslaugų seniems, vienišiems žmonėms ir invalidams, gyvenantiems atokiose seniūnijose. Pensionatai dažniausiai būna perpildyti, seniems žmonėms tenka metus ir ilgiau laukti eilėje, kol atsiranda laisva vieta globos institucijoje. Ši sritis yra puiki niša bendruomenės veiklai, į pagalbą pasitelkus seniūnijas ir savivaldybes. Pašalpų sistema, nukreipta į skurstančius gyventojus, dažnai būna neveiksminga, pinigai patenka ne tiems asmenims, kuriems jų labiausiai reikia. Patys bendruomenės nariai geriausiai žino, kas labiausiai stokoja paramos.

Savo problemas bendruomenės sprendžia, leisdamos laikraštėlius, kurdamos interneto svetaines. Internetas padeda sukurti bendruomenių tinklą, pagerina tarpusavio komunikaciją, suteikia informaciją apie bendruomenių veiklą skatinančias programas, paramos fondus, rengiamus seminarus, konkursus, konferencijas.