- Jonas PANAMARIOVAS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS SEKRETORIUS
- Mano ūkis
Išanalizavus 2000-2002 m. statistikos duomenis, matyti, kad šalies ūkio ekonominė situacija kasmet gerėja, o bendro vidaus produkto augimo tempai yra vieni didžiausių Europoje. Neabejotina, prie šių pasiekimų deramai prisidėjo ir Lietuvos žemdirbiai. Tačiau, nežiūrint į tai, tarp kasdienės kritikos sulaukiame ir pareiškimų, jog nepatenkinama padėtis žemės ūkyje, ypač pieno sektoriuje, susiklostė dėl to, kad nėra racionalios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos bei ilgalaikės strategijos.
Oponentams norėtume paaiškinti, kad žemės ūkio strategija patvirtinta dar prieš keletą metų ir kad ji įgyvendinama pagal finansines galimybes. LR Seimas 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, kurioje nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslai, uždaviniai ir kryptys 2000-2006 metams. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1622 patvirtintos Veiksmų plano Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti pagrindinės kryptys. Žemės ūkio mokslo įstaigos parengė 29 šakines programas minėtajai strategijai įgyvendinti.
Parengta ir ilgalaikė strategija. LR Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje yra skyrius ,,Žemės ūkis ir kaimo plėtra”.
Įgyvendinant valstybės politiką bei Vyriausybės programos nuostatas, kuriama stabiliai veikianti teisinė bazė, atitinkanti ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas ir reikalavimus. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (Seimo priimtas 2002 m. birželio 25 d.) įteisinti pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principai. Nuo įstatymo priėmimo rengiami su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Pagal žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintas šio įstatymo įgyvendinimo priemones ministerijos teikimu priimti 8 Vyriausybės nutarimai, išleisti 38 ministro įsakymai.
Kaip matyti, strateginiai dokumentai parengti. Tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimas - ilgalaikis procesas, reikalaujantis ne tik vienerių ar dvejų metų laikotarpio, bet ir daug lėšų. Strategijoje numatyta, kad minimalus lėšų poreikis iš nacionalinio biudžeto ir stojimo į Europos Sąjungą paramos fondų vidutiniškai vieneriems metams yra 1,0–1,2 mlrd. Lt. Pagal derybų su ES rezultatus, tokią paramą (apie 1,2 mlrd. Lt) Lietuvos žemės ūkis gautų 2004 m. Šiuo metu ji yra beveik 3 kartus mažesnė.
Nors iš žemdirbių savivaldos institucijų ir politinių partijų sulaukiame aštrios kritikos, vis dėlto galime konstatuoti, kad žemdirbių pajamos iš parduotos produkcijos, įskaitant tiesioginę valstybės paramą, didėja: 2000 m. vienam dirbančiajam žemės ūkyje teko 5,2 tūkst. Lt pajamų, 2001 m. - 6,8 tūkst., o 2002 m. - 7,3 tūkst. Lt (40,4 proc. daugiau, palyginti su 2000 m.). Pereinant prie ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių, 2000 m. tiesioginių išmokų ir kompensacijų žemdirbiams išmokėta 36 mln., 2001 m. - 87 mln., 2002 m. - 169 mln. Lt, šiemet numatoma išmokėti per 170 mln. Lt.
Nustatytos tiesioginės išmokos už grūdinių augalų, linų, rapsų, bulvių ir daržovių pasėlius, rugių bei grikių pasėlius nenašiose žemėse, intensyviai prižiūrimus verslinius vaismedžių sodus ir uogynus, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamų augalų pasėlius, bulvių augintojams už krakmolo gamybos įmonėms parduotas bulves, už ekologinio žemės ūkio plėtotę, kompensacinės išmokos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Gyvulininkystėje tiesioginės išmokos mokamos pieno ūkiams, už skerdžiamus galvijus, karves žindenes, ėriavedes, bičių šeimas.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią ypač nepalankią situaciją pieno rinkose bei siekiant stabilizuoti pieno supirkimo kainas, teikiama nemaža valstybės parama pieno sektoriui - šiais metais skirta 56 mln. Lt, dar 52 mln. Lt tiesioginėmis išmokomis išmokėta pieno ūkiams.
Kuriama palankaus ir ilgalaikio kreditavimo sistema: žemės ūkio veiklos subjektams, neturintiems pakankamai užstato, garantijas teikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas; kompensuojama 60 proc. (jauniems ūkininkams - 70 proc.) palūkanų už vidutinės trukmės (iki 2 metų) kreditus; kompensuojama dalis draudimo įmokų; teikiama parama nelaimės atveju; sukurta teisinė bazė grūdų, bulvių, daržovių ir vaisių licencijuotų sandėlių (saugyklų) ir sandėliavimo dokumentų sistemai įgyvendinti.
Pagal galimybes teikiama investicinė parama, remiama kooperacija žemės ūkyje.
Sudarant žemdirbiams sąlygas įsigyti akcizu neapmokestintą gazolį ir gaminti pigesnę žemės ūkio produkciją, 2002 m. buvo grąžinta 45,6 mln. Lt akcizo už dyzelinius degalus, šiais metais numatyta grąžinti 57 mln. Lt, iki liepos 1 d. grąžinta 14,6 mln. Lt.