Ku­ku­rū­zų, kaip ir ki­tų že­mės ūkio au­ga­lų, si­lo­so pa­ša­ri­nė ver­tė pri­klau­so ne tik nuo op­ti­ma­laus der­liaus nu­ė­mi­mo lai­ko, bet ir nuo bo­ta­ni­nės pa­sė­lio su­dė­ties. Že­mės ūkio au­ga­lai pa­sė­ly­je au­ga kar­tu su lau­ki­niais au­ga­lais – pik­tžo­lė­mis. Kai ku­rios iš jų yra ge­ros pa­ša­ri­nės ver­tės, ir gal­vi­jai jas no­riai ėda. Ta­čiau yra pik­tžo­lių, ku­rių pa­ša­ri­nė ver­tė la­bai men­ka, o kai ku­rios jų rū­šys net­gi nuo­din­gos.

Ku­ku­rū­zų pa­sė­liuo­se vy­rau­ja 14 pik­tžo­lių rū­šių: dar­ži­nė žliū­gė, bal­to­ji ba­lan­da, dir­vi­nė čiu­žu­tė, tri­ker­tė žva­gi­nė, be­kva­pis šun­ra­mu­nis, vi­jok­li­nis pe­lė­virkš­tis, smal­ki­nis tver­ti­kas, gars­tu­kas, pa­pras­ta­sis var­pu­tis, dir­vi­nė pie­nė, do­bi­las, tri­spal­vė naš­lai­tė, pa­pras­ta­sis mo­tie­ju­kas ir vie­na­me­tė mig­lė.

Lie­tu­vos že­mės ūkio uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų tir­ta­me pik­tžo­lė­ta­me ku­ku­rū­zų si­lo­se bu­vo 1 proc., o ku­ku­rū­zų si­lo­se su 10 proc. juo­do­sios kiau­liau­o­gės – 3 proc. sau­sų­jų me­džia­gų ma­žiau ne­gu ne­pik­tžo­lė­ta­me (1 pav.). Nu­sta­ty­ta, kad si­lo­se esan­čios pik­tžo­lės be­veik dvi­gu­bai pa­di­di­no ža­lių pe­le­nų, 9 g/kg ža­lių pro­tei­nų, 3 g/kg ža­lios ląs­te­lie­nos kie­kius. Pik­tžo­lės šiek tiek su­ma­ži­no si­lo­so ener­ge­ti­nę ver­tę (2 pav.). Pik­tžo­lė­to si­lo­so virš­ki­na­mu­mas bu­vo toks pat kaip ir ne­pik­tžo­lė­to si­lo­so, o ku­ku­rū­zų si­lo­so, ku­ria­me bu­vo juo­do­sios kiau­liau­o­gės, virš­ki­na­mu­mas bu­vo 1 proc. ma­žes­nis (2 pav.). Ne­pik­tžo­lė­to ku­ku­rū­zų si­lo­so che­mi­nė su­dė­tis, pa­ša­ri­nė ir ener­ge­ti­nė ver­tė ati­ti­ko la­bai ge­ros ko­ky­bės si­lo­so rei­ka­la­vi­mus.

Tir­ta­me ku­ku­rū­zų pa­sė­ly­je do­mi­na­vu­sios pik­tžo­lės - bal­to­ji ba­lan­da, dir­vi­nė čiu­žu­tė, be­kva­pis šun­ra­mu­nis ir tri­ker­tė žva­gi­nė – ve­ša ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. Be­kva­pis šun­ra­mu­nis iš­au­ga iki 80 cm aukš­čio, dir­vi­nė čiu­žu­tė – iki 50 cm, tri­ker­tė žva­gi­nė – iki 60 cm, o bal­to­ji ba­lan­da – iki 150 cm. Tai aukš­ta­ū­gės ar vi­du­ti­nio aukš­čio pikt­žo­lės. Juo­do­ji kiau­liau­o­gė yra kiek že­mes­nė pik­tžo­lė, už­au­gan­ti iki 40 cm aukš­čio, ta­čiau kad ji ne­pa­tek­tų į si­lo­są, sun­ku iš­veng­ti net­gi pa­di­di­nus ku­ku­rū­zų pjo­vi­mo aukš­tį.

Dir­vi­nę čiu­žu­tę gal­vi­jai ėda, ta­čiau nuo di­de­lių jos kie­kių ga­li ap­si­nuo­dy­ti. Tri­ker­tė žva­gi­nė - mė­gia­mas smul­kių gy­vu­lių pa­ša­ras. Dar vie­na pik­tžo­lė – bal­to­ji ba­lan­da – tin­ka ne tik gal­vi­jų pa­ša­rui ga­min­ti, bet ir žmo­nių mais­tui, o be­kva­pio šun­ra­mu­nio gal­vi­jai be­veik ne­ėda. Juo­do­sios kiau­liau­o­gės la­puo­se ran­da­ma iki 1,1 proc. (sau­so­jo­je me­džia­go­je) gliu­ko­al­ka­loi­dų (so­la­ni­no). Šia pik­tžo­le gy­vu­liai ap­si­nuo­di­ja re­tai, ta­čiau yra ži­no­mi ma­si­niai gal­vi­jų ap­si­nuo­di­ji­mo at­ve­jai už­sie­ny­je ir Lie­tu­vo­je, juos še­riant pa­ša­rais, tu­rin­čiais iki 35 proc. juo­dų­jų kiau­liau­o­gių. Au­ga­lus si­lo­suo­jant, so­la­ni­no kie­kis su­ma­žė­ja, ta­čiau si­lo­sas ga­li iš­lik­ti nuo­din­gas.

Pik­tžo­lės pra­tur­ti­na si­lo­są bal­ty­mais

Vie­na iš pa­grin­di­nių pa­ša­ro su­dė­ti­nių da­lių yra bal­ty­mai. At­li­kus ty­ri­mus nu­sta­ty­ta, kad pik­tžo­lės pra­tur­ti­na ku­ku­rū­zų ža­li­ą­ją ma­sę bal­ty­mais, mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis ir vi­ta­mi­nais. Ver­ti­nant si­lo­są, svar­bu ne tik nu­sta­ty­ti, kiek ir ko­kių mais­to me­džia­gų ja­me yra, bet ir iš­tir­ti tų me­džia­gų ko­ky­bę.

Bal­ty­mų ko­ky­bė – svar­bus si­lo­so ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus

Spręs­ti apie bal­ty­mų ko­ky­bę tik iš che­mi­nės ana­li­zės duo­me­nų, nu­sta­čius ža­lių pro­tei­nų kie­kį, yra ne­tiks­lu. Bal­ty­mų ko­ky­bę nu­le­mia jų skai­dy­mas di­džia­ja­me gal­vi­jų prie­skran­dy­je. Di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai ga­li su­virš­kin­ti 40-80 proc. pa­ša­ro bal­ty­mų, 60-70 proc. ce­liu­lio­zės, 80-95 proc. krak­mo­lo ir tir­pių­jų an­glia­van­de­nių. Jei dėl tam tik­rų prie­žas­čių su­trin­ka šių mik­ro­or­ga­niz­mų veik­la, pa­ša­rai virš­ki­na­mi blo­giau, o di­de­lė jų da­lis di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­pa­si­sa­vi­na­ma ir per­ei­na virš­ki­nimo trak­tu kaip ba­las­ti­nė me­džia­ga. Su­sin­te­tin­ti di­džia­ja­me prie­skran­dy­je va­di­na­mie­ji „mik­ro­bi­niai“ pro­tei­nai be­veik pa­ten­ki­na ne­di­de­lio pie­nin­gu­mo kar­vių bal­ty­mų po­rei­kį. Bal­ty­mų pra­de­da trūk­ti tuo­met, kai kar­vės la­bai pro­duk­ty­vios, o mik­ro­or­ga­niz­mų ga­li­my­bės su­sin­te­tin­ti dau­giau pro­tei­nų di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ri­bo­tos. Bal­ty­mų trū­ku­mą ga­li kom­pen­suo­ti di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­skai­do­mi bal­ty­mai. Jie iš­reiš­kia­mi nau­din­gų pro­tei­nų žar­no­se kie­kiu. Di­dė­jant kar­vės pie­nin­gu­mui, pa­ša­ruo­se pas­ta­rų­jų pro­tei­nų tu­ri bū­ti kuo dau­giau. Nei­gia­mas ku­ku­rū­zų si­lo­so azo­to ba­lan­sas (RNB) ro­do, kad trūks­ta nau­din­gų ža­lių pro­tei­nų. Tai­gi su­da­rant ir ba­lan­suo­jant gal­vi­jų ra­cio­ną, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į di­džia­ja­me prie­skran­dy­je skai­do­mų ir ne­skai­do­mų pro­tei­nų kie­kį.

Jei pik­tžo­lės ne­nu­odin­gos, pik­tžo­lė­tu si­lo­su ga­li­ma šer­ti

Daž­nai pik­tžo­lė­tas si­lo­sas, ver­ti­nant jo mais­tin­gu­mą ir virš­ki­na­mu­mą, ati­tin­ka ge­ros ko­ky­bės si­lo­sui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Pa­tar­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į juo­do­sios kiau­liau­o­gės kie­kį. Pa­vyz­džiui, ku­ku­rū­zų si­lo­sas, ku­ria­me ran­da­ma iki 10 proc. juo­dų­jų kiau­lia­uo­gių, yra bal­ty­min­ges­nis, pa­ly­gin­ti su ne­pik­tžo­lė­tu. Pik­tžo­lės pa­di­di­na net mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų kie­kį si­lo­se. Tai­gi pik­tžo­lė­tą si­lo­są ga­li­ma šer­ti gy­vu­liams, prieš tai įsi­ti­ki­nus, ar nė­ra nuo­din­gų pik­tžo­lių, kiek jų bu­vo 1 m2 bei ko­kia kon­cen­tra­ci­ja si­lo­se.