- Algimantas BANDARAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA
- Mano ūkis
Artėja rudeninis vaismedžių sodinimas. Jau dabar reikėtų apgalvoti, kur įsigysime sodinukų, kokį žemės plotą skirsime sodui. Sodą sodiname kartą per 15-20 metų, todėl visi darbai turi būti kruopščiai suplanuoti.
Pirmiausiai, prieš pirkdami medelius įsitikinkite, ar medelių pardavėjai turi sodinamosios medžiagos kokybės dokumentus. Antra, visuomet perkamus sodinukus reikia labai atidžiai apžiūrėti. Visi vaismedžiai turi turėti aiškią viršūnę. Dvimečiai medeliai privalo turėti ne mažiau kaip keturias, tinkamu (kuo horizontalesniu) kampu augančias, proporcingai aplink kamieną išsidėsčiusias, ne trumpesnes kaip 25-30 cm šakas. Stiebo skersmuo matuojamas 30 cm aukštyje nuo šaknų. Priklausomai nuo poskiepio augumo, obelų ir kriaušių turi būti 1,5-1,8 cm, kaulavaisių - 1,2-1,4 cm. Sėklavaisių kamienėlio aukštis iki pirmųjų šakų turi būti 60-80 cm, kaulavaisių - apie 50 cm. Šaknys turi būti proporcingos medelio antžeminei daliai – 25-30 cm ilgio. I rūšies medelių aukštis – 1,2-1,8 cm. Pirkdami medelius turime pažiūrėti, kokiame aukštyje jie skiepyti. Išauginti su vegetatyviškai dauginamais poskiepiais turėtų būti skiepyti ne mažiau kaip 10 cm nuo žemės paviršiaus.
Realizuojami sodinukai (jeigu jie neauginami su uždara šaknų sistema, t.y. konteineriuose) turi būti nubrauktais lapais (1-2 savaitės prieš iškasimą). Šviežios žaizdelės lapkočio vietoje reiškia, kad lapai buvo pašalinti per vėlai. Iš karto po lapų pašalinimo sodinukai privalo būti nupurkšti reikiamomis cheminėmis apsaugos priemonėmis. Medeliai turi būti sveiki, nepažeisti mechaniškai, subrendę. Kai šakų galuose ir viršūnėje jau yra susiformavęs pumpuras, reiškia, kad medeliai jau baigė augti ir yra pasiruošę žiemos periodui. Kai ant stiebo matosi gelsvai rusvos, pailgos dėmės, reiškia, kad toks sodinukas jau serga žievės ligomis ir po metų kitų užsikrės vėžiu ir žus.
Medelis negali būti padžiūvęs. Pasiraukšlėjusi žievė, nulinkę šakų galai, nusvirusi viršūnė rodo, kad medelis nukentėjo nuo sausros. Būtina patikrinti šaknis. Nudžiūvusiam medeliui nubraukus išorinį sluoksnį, šaknys lieka baltos ir pažeidimo vietoje jaučiasi drėgmė. Taip dažnai atsitinka, kai medeliai ilgai keliauja iš vieno turgaus į kitą ir, netinkamai juos transportuojant, gali gerokai nukentėti. Į sodą sodinkite devirusuotus I rūšies sodinukus, išaugintus valstybės kontroliuojamuose medelynuose. Sveiki sodmenys – pusė sėkmės.
Sodinimo sistemos ir tankumas
Pastarąjį dešimtmetį į verslinius sodus sodinami tik pusiau žemaūgiai ir žemaūgiai vaismedžiai ir vis tankiau: pusiau žemaūgiai 1 250-1 666 vnt./ha, žemaūgiai – 2 500-3 000 vnt./ha. Tęsiami bandymai, kai pasodinta 3 330-5 000 vnt./ha vaismedžių. Didinant augalų skaičių hektare, negalime pamiršti vaisių kokybės. Per tankiai susodinus, pritrūksta šviesos, vaisiai neišauga pakankamo dydžio, blogiau nusispalvina, pablogėja jų skonis. Kita vertus, iš labai stipriai genėto sodo nuskinti obuoliai ir kriaušės blogiau laikosi.
Svarbu ir medelių išdėstymo sode būdas. Populiariausias - sodinimo eilėmis, kai žemaūgiai medeliai eilėje sodinami tankiau, pavyzdžiui, kas 1-1,5 m, o tarp eilių paliekama 3-3,5 m.
Medelių sodinimo tankumas visada sukeldavo abejonių. Geriausia išlaikyti pusiausvyrą ir sveiką protą. Jei sodą pasodinsime per tankų jo augimo stiprumui, tai vargsime visą jo eksploatavimo laiką. Jei pasodinsime truputį per retai, papildomai lauksime metus ar dvejus, kol jis pradės visiškai derėti, bet vėliau džiaugsimės gera vaisių kokybe, išvengsime papildomų rūpesčių.
Rekomenduojamų sodinimo atstumų nereikia laikytis aklai. Būtina atsižvelgti į dirvos ir vietos sąlygas, stebėti įprastą toje vietovėje sodų augumą. Vaismedžiai buvusio sodo vietoje auga blogiau negu naujame žemės sklype.
Veislių išdėstymas sode
Kiekvienas didesnis sodas skirstomas į kvartalus. Kvartale sodinama tik viena vaismedžių rūšis, bet kelios veislės, kad žiedai tarpusavyje apsidulkintų. Veislės sugrupuojamos pagal sunokimo laiką. Vasarinės veislės nemaišomos su žieminėmis. Atskirame kvartale turi būti pasodintos ir jautresnės ligoms veislės, kad jas galėtume papildomai nupurkšti.
Darbus patogiau organizuoti, kai vienos veislės sodinama porinis eilių skaičius (2; 4 ar 6 eilės). Daugiau vienos veislės eilių sodinama tų veislių, kurios linkusios užmegzti daug vaisių (pvz., Šampion). Veislėms, kurios blogai mezga (pvz., Melrose), vienaveislė eilė irgi gali būti nenaudinga. Nustatyta, kad tankiuose soduose bitės lankydamos žiedus, skrenda išilgai eilių ir rečiau perskrenda iš vienos eilės į kitą. Toms veislėms naudinga, kad veislės dulkininkės augtų skersai eilių. Tam pasinaudojama kvartale paliktais (maždaug kas 100-150 m) skersiniais pravažiavimo takais (patogiau išvežti derlių).
Kvartalų galuose ir prie skersinių pravažiavimų takų pasodintų vaismedžių vaisius taip pat bus patogu nuskinti. Vakarų Europoje ir ypač JAV kartais kvartale sodinama tik viena veislė, o po to eilėse dar pasodinamos veislės dulkininkės (dažniausiai tai dekoratyvinės obelys). Jos auga laisvai ir turi nepaprastai daug žiedų. Genimos taip, kad netrukdytų pagrindiniams vaismedžiams.
Medelių sodinimo technika
Prieš sodinimą sutvarkomos šaknys: iškarpomos pažeistos, patrumpinamos per daug ilgos, kad sodinant jos neužsilenktų, išpjaustomos poskiepių atžalos ir iš šaknų išrenkami daugiamečių piktžolių šakniastiebiai. Šaknys mirkomos molio ir karvių mėšlo tyrėje. Vaismedžiai su vegetatyviniais poskiepiais sodinami giliau negu augo medelyne, bet skiepijimo vieta visuomet turi būti dirvos paviršiuje (5-10 cm nuo žemės paviršiaus). Medeliai, pasodinti per daug giliai, šaknis išleidžia iš kultūrinės dalies ir nustoja būti žemaūgiai. Šaknys turi būti vienodai paskleistos, nesusisukusios, ir tik tuomet galime pilti ant jų žemę. Pilant žemę, medelį kilstelėkime, kad žemės patektų tarp šaknų.
Dažnai spalio mėnesį būna sausa, tada pasodintus medelius reikia palaistyti – kiekvienam užpilti kibirą vandens, tuomet dirva labiau priglus prie šaknų. Silpni lietūs to nepadarys. Žemei šiek tiek pašalus, medelius apmulčiuokime. Mulčias apsaugo šaknis nuo iššalimo, o pavasarį mažiau sudygs piktžolių. Mulčio storis 5-10 cm. Jis paskleidžiamas 50-100 cm spinduliu aplink medelį. Mulčiuojama pūdiniu, durpėmis, medžio drožlėmis. Kai mulčiuojama mėšlu, prie kamienėlio paliekamas kelių centimetrų nemulčiuotas tarpelis.
Medžių atramos
Žemaūgėms ir pusiau žemaūgėms obelims ir kriaušėms turi būti įrengtos stiprios atramos tuoj pat po pasodinimo į sodą.
Jos įrengiamos įvairiai. Dažnai prie kiekvieno medelio statomas 3 metrų aukščio kuolas. Kuolai įkalami apie 0,5 m gyliu visuomet nuo vyraujančių vėjų pusės, 10-15 cm atstumu nuo medelio.
Medžiaga kuolams geriausia pušies, eglės arba kietųjų lapuočių. Jie ruošiami iš žalios medienos, jokiu būdu ne iš sausuolių. Jų skersmuo 6-8 cm. Kuolai turi būti apsaugoti nuo puvimo 15-20 metų laikotarpiu. Geriausia, kai jie yra impregnuoti vakuuminiu būdu. Kuolai sustatomi naudojant vandens grąžtą. Tai 1 m ilgio kuolelio skersmens vamzdis, besibaigiantis kūgine detale su ertmėmis, pro kurias teka slėgio varomas vanduo.
Prieinamiausia, nors ir ne pati tinkamiausia medelių rišimo medžiaga – viskozinis šiaudų presavimo špagatas. Yra gaminami ploni (apie 5 mm skersmens) ponivilino vamzdeliai.
Silpniau impregnuoti kuolai ne įkalami į žemę, o pakabinami ant 2 metrų aukštyje ištemptos vielos. Kuolo arba apie 5 cm storio kartelės ilgis turi būti sulig būsimojo medžio aukščiu – apie 2,5 m. Užsienyje naudojamos bambukinės lazdelės. Ant kas 15-20 cm įkastų gelžbetoninių stulpų ištempiamos vielos. Prie vieno jų viela tvirtinama tiesiogiai, o prie antrojo – vielos įtempimo mechanizmu (viela vyniojama ant 2,5-3 cm skersmens veleno ir velenas fiksuojamas). Labai tvirtai turi būti sustatyti kraštiniai stulpai. Juos reikia įtvirtinti stipria vielos atotampa arba kampu pastatytu stulpu. Kraštinio stulpo įtvirtinimas nulemia visos atramų sistemos vertę. Atotampai įtvirtinti puikiai tinka iš 10 mm skersmens armatūros pagaminti inkarai. Jų ilgis 100 cm. Apačioje pritvirtinamas išlenkto grąžto formos skardos gabalėlis. Toks virbas įsukamas į dirvą ir puikiai laiko atotampą nuo stulpo. Stulpeliu ištemptos cinkuotos vielos storis turi būti 3-4 mm. Kai viela gerai ištempta, ties kiekvienu medeliu pastatomas 3-5 cm storio baslys. Apatinį tokios atramos galą rišame prie medelio, o viršutinį- prie vielos. Paprasčiausia jį pritvirtinti prie vielos segtukais, pagamintais iš tokios pat 4 mm skersmens vielos.
Medelius galime pririšti ir tiesiai prie vielos. Vielų tuomet tempiame 2-3. Pirmoji viela 80 cm aukštyje nuo žemės, prie kurios pririšamas tik pasodintas medelis. Medžiams augant virš jos tempiama antroji, o vėliau apatinė perkeliama dar aukščiau, prie kurios rišama medelio viršūnė. Nepatogumas – vielos trukdo judėti skersai eilių.