Siek­da­mi įver­tin­ti NVS ir už­sie­nio ša­lių ga­my­bos trak­to­rių pa­ti­ki­mu­mą ir re­mon­to kaš­tus, Lie­tu­vos že­mės ūkio uni­ver­si­te­to Me­cha­ni­kos ka­ted­ros moks­li­nin­kai ir Lie­tu­vos že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos kon­sul­tan­tai per­nai ap­klau­sė per 200 ūki­nin­kų ir že­mės ūkio ben­dro­vių spe­cia­lis­tų.

Ma­ši­nos pa­ti­ki­mu­mas – tai sa­vy­bė tam tik­rą lai­ką at­lik­ti sa­vo funk­ci­jas ir iš­lai­ky­ti nu­sta­ty­tų pa­ra­met­rų leis­ti­ną­sias reikš­mes. Ma­ši­nų pa­ti­ki­mu­mas nu­sa­ko­mas jos il­ga­am­žiš­ku­mu, ge­di­mų daž­nu­mu, vi­du­ti­nė­mis re­mon­to iš­lai­do­mis bei truk­me. Nuo šių pa­ra­met­rų pri­klau­so ir ma­ši­nų nau­do­ji­mo kaš­tai, ir tuo pa­čiu dar­bų sa­vi­kai­na. Lie­tu­vai in­teg­ruo­jan­tis į Eu­ro­pos Są­jun­gą, svar­bu ma­žin­ti ž.ū. pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­ną, nes tai leis ge­riau kon­ku­ruo­ti su ki­tų ša­lių ūki­nin­kais.

Ma­ši­nų pa­ti­ki­mu­mas pri­klau­so nuo jų kon­struk­ci­jos, ga­my­bos ir eks­plo­a­ta­vi­mo. Nau­jų ir nau­do­tų, taip pat skir­tin­gų ga­min­to­jų ma­ši­nų pa­ti­ki­mu­mas yra ne­vie­no­das, tai­gi ski­ria­si ir ge­di­mų daž­nu­mas, vi­du­ti­nės re­mon­to iš­lai­dos bei truk­mė.

Ūki­nin­kui ypač svar­bu tin­ka­mai pa­si­rink­ti tech­ni­ką (ko­ky­bės ir kai­nos san­ty­kio at­žvil­giu), kad ma­ši­nos bend­rų­jų nau­do­ji­mo kaš­tų (pa­sto­vie­ji + kin­ta­mie­ji) da­lis ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos kaš­tuo­se bū­tų kuo ma­žes­nė. Tai­gi ren­kan­tis ma­ši­ną svar­bu įver­tin­ti ne tik jos pra­di­nę kai­ną, ku­ri nu­le­mia pa­sto­viuo­sius kaš­tus, bet ir pa­ti­ki­mu­mą, nes re­mon­to kaš­tai da­ro di­de­lę įta­ką kin­ta­miems ma­ši­nų nau­do­ji­mo kaš­tams. Sens­tant tech­ni­kai bei di­dė­jant jos iš­dir­biui, pa­ti­ki­mu­mas ma­žė­ja, tai­gi ma­ši­nų nau­do­ji­mas nuo­lat brangs­ta.

Kaip ma­ty­ti pa­teik­ta­me gra­fi­ke (1 pav.), trak­to­riaus vi­du­ti­niai su­mi­niai nau­do­ji­mo kaš­tai yra ma­žiau­si (Smin) trak­to­riui pa­sie­kus op­ti­ma­lų (Topt) am­žių. Tai ga­li bū­ti ir 7, ir 15 me­tų. Op­ti­ma­lus trak­to­riaus am­žius pri­klau­so nuo trak­to­riaus įsi­gi­ji­mo kai­nos, jo eks­plo­a­ta­vi­mo (tech­ni­nės prie­žiū­ros, sa­va­lai­kio re­mon­to, nau­do­ja­mų de­ga­lų ir te­pa­lų, trak­to­rius ap­kro­vi­mo ir t.t.) ir, ži­no­ma, nuo ga­min­to­jo.

Pa­laips­niui in­teg­ruo­da­mie­si į Va­ka­rų pa­sau­lį tam­pa­me rin­kos ša­li­mi, ku­rio­je jau se­niai nie­kas už nau­do­tą daik­tą ne­mo­ka dau­giau ne­gu už nau­ją. Nau­jos ma­ši­nos ver­tė la­bai spar­čiai ma­žė­ja ir tu­ri bū­ti įskai­čiuo­ja­ma į pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­ną. Keis­ti ne se­nes­nį kaip 5 me­tų trak­to­rių nau­ju ga­li bū­ti nuos­to­lin­ga.

Ūki­nin­kų ap­klau­sos – ne nau­jie­na

Ūki­nin­kų ap­klau­sos Va­ka­rų ša­ly­se yra la­bai po­pu­lia­rios. Vo­kie­ti­jo­je kas pen­ke­ri me­tai ūki­nin­kai pil­do an­ke­tas apie jų nau­do­ja­mus trak­to­rius, o re­zul­ta­tai skel­bia­mi žur­na­le „Top Ag­rar“. To­kia in­for­ma­ci­ja la­bai pra­ver­čia tiems, ku­rie ruo­šia­si pirk­ti trak­to­rių.

Ti­riant trak­to­rių pa­ti­ki­mu­mą ir jų re­mon­to kaš­tus, ap­klaus­ti ir Lie­tu­vos ūki­nin­kai. Su­rink­ta per 200 an­ke­tų. Esa­me dė­kin­gi žem­dir­biams, ku­rie mū­sų ir LŽŪKT dar­buo­to­jų pa­pra­šy­ti už­pil­dė an­ke­tas. Trak­to­riai bu­vo su­skirs­ty­ti į gru­pes pa­gal ga­min­to­ją ir tech­ni­kos am­žių.

Re­mian­tis ap­klau­sos duo­me­ni­mis, se­niau­si trak­to­riai yra va­ka­rie­tiš­kų se­nų trak­to­rių gru­pė­je. Ma­žai ti­kė­ti­na, kad tech­ni­ka, ku­ri tar­nau­ja jau vi­du­ti­niš­kai 20,4 me­tų, ga­li pa­ti­ki­mai dirb­ti. Be to, šiais trak­to­riais ir ma­žiau dir­a­ma per me­tus. Nau­ji va­ka­rie­tiš­ki trak­to­riai dir­ba vi­du­ti­niš­kai apie 500 mh (mo­to­va­lan­dų) per me­tus, o se­ni (per 10 m.) trak­to­riai vi­du­ti­niš­kai tik 295 mh. Be abe­jo, tai pri­klau­so ir nuo ūkio dy­džio.

Trak­to­riaus pa­si­rin­ki­mą le­mia ūkio dy­dis, ūki­nin­ko fi­nan­si­nės ga­li­my­bės bei iš­si­la­vi­ni­mas. Ap­klaus­tieji ūki­nin­kai su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu dau­giau­sia yra įsi­gi­ję nau­jų (iki 10 me­tų) trak­to­rių. Nau­jus Va­ka­rų ša­lių ga­my­bos trak­to­rius per­ka di­de­lių ūkių sa­vi­nin­kai, nes in­ves­ti­ci­jos į bran­gią tech­ni­ką ga­li at­si­pirk­ti tik in­ten­sy­viai ją nau­do­jant. Pa­ste­bė­ta, kad ūki­nin­kai su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu re­tai ren­ka­si se­nus va­ka­rie­tiš­kus trak­to­rius bei ru­siš­kus T 150K ir K 701. Nors to­kį trak­to­rių ga­li­ma įsi­gy­ti ke­lis ar net ke­lio­li­ka kar­tų pi­giau ne­gu tos pa­čios ga­lios nau­ją va­ka­rie­tiš­ką ma­ši­ną, ta­čiau, re­mian­tis ap­klau­sos re­zul­ta­tais, bū­tent se­nų va­ka­rie­tiš­kų ir ru­siš­kų T 150K, K 701 trak­to­rių re­mon­to kaš­tai ir lai­ko są­nau­dos yra di­džiau­sios, pa­ly­gin­ti su ki­tų gru­pių trak­to­riais.

Su­ge­dus tech­ni­kai ne­iš­ven­gia­mos iš­lai­dos re­mon­tui, be to, gaiš­ta­mas lai­kas. Že­mės ūkis iš ki­tų ga­my­bos ša­kų iš­si­ski­ria se­zo­niš­ku­mu, to­dėl ge­di­mų su­kel­tos pra­sto­vos daž­nai bū­na la­bai nuos­to­lin­gos. Tai­sant su­ge­du­sias ma­ši­nas, ne tik pri­rei­kia pa­pil­do­mų lė­šų, bet ir ma­žė­ja trak­to­riaus me­ti­nė eksploatacija, už­si­tę­sia dar­bai, pa­ti­ria­mi der­liaus nuos­to­liai. Vi­siems trak­to­rių sa­vi­nin­kams svar­biau­sia ži­no­ti re­mon­to kaš­tus ir lai­ko są­nau­das, ten­kan­čias dar­bo ap­im­ties vie­ne­tui (mh, ha, t ir kt.), nes ben­drie­ji kaš­tai ir lai­ko są­nau­dos ne­at­sklei­džia tech­ni­kos pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mo.

At­lie­kant ty­ri­mą, vi­so­se trak­to­rių gru­pė­se bu­vo ap­skai­čiuo­tas vi­du­ti­nis ge­di­mų skai­čius, lai­ko są­nau­dos ir vi­du­ti­niai re­mon­to kaš­tai, ten­kan­tys 1 000 mh (2; 3 ir 4 pav.).

Gana di­de­li re­zul­ta­tų skir­tu­mai gau­ti at­ski­ro­se trak­to­rių am­žiaus gru­pė­se: va­ka­rie­tiš­kų iki ir per 10 m. bei bal­ta­ru­siš­kų MTZ 80/82 iki ir per 10 m. Sens­tant trak­to­riui, jo pa­ti­ki­mu­mas ma­žė­ja. Be­ne blo­giau­si ro­dik­liai va­ka­rie­tiš­kų se­nų trak­to­rių (am­žiaus vi­dur­kis 20,4 m.). Pas­ta­ro­sios tech­ni­kos re­mon­to iš­lai­dos sie­kia 2 420 Lt/1 000 mh, o jiems re­mon­tuo­ti gaiš­ta­ma vi­du­ti­niš­kai 60 val./1 000 mh. Per 1 000 mh jie su­gen­da vi­du­ti­niš­kai 7 kar­tus ir vi­du­ti­niš­kai 2 iš šių ge­di­mų bū­na di­de­li. Taip pat ap­skai­čiuo­ta, kad vie­no se­no trak­to­riaus di­de­lio ge­di­mo re­mon­tas kai­nuo­ja vi­du­ti­niš­kai 729 Lt. Tuo tar­pu va­ka­rie­tiš­kų nau­jų trak­to­rių (am­žiaus vi­dur­kis 4,6 m.) vi­du­ti­nės re­mon­to iš­lai­dos tris kar­tus ma­žes­nės – 836 Lt/1 000 mh, o jiems tai­sy­ti gaiš­ta­ma vi­du­ti­niš­kai ke­tu­ris kar­tus ma­žiau lai­ko – 15 val./1 000 mh.

Pras­ti va­ka­rie­tiš­kų se­nų trak­to­rių eks­plo­a­ta­vi­mo ro­dik­liai aki­vaiz­džiai ro­do įve­ža­mų nau­do­tų trak­to­rių blo­gą tech­ni­ne būk­lę. To­dėl, mū­sų nuo­mo­ne, ne­ver­tė­tų su­si­gun­dy­ti se­nu, nors ir pi­giu trak­to­riu­mi. Daž­niau­siai dau­giau kaip 10 me­tų už­sie­ny­je nau­do­ti trak­to­riai Lie­tu­vo­je yra par­duo­da­mi blo­gos tech­ni­nės būk­lės, t.y. ne­pa­ruoš­ti nau­do­ti, be jo­kių ga­ran­ti­jų, to­dėl juos „pa­sta­ty­ti ant ra­tų“ ūki­nin­kui kai­nuo­ja ga­na daug. To­kių trak­to­rių re­mon­to iš­lai­dos yra la­bai di­de­lės (3 pav.), ka­dan­gi šių trak­to­rių ag­re­ga­tai ir de­ta­lės yra la­bai bran­gios, daž­nai jų rei­kia ieš­ko­ti Va­ka­rų Eu­ro­po­je, o kar­tais juos ten­ka per­dirb­ti, pri­tai­kant ki­tų trak­to­rių ag­re­ga­tus ir de­ta­les.

Ne­daug ge­res­ni re­zul­ta­tai yra ir T-150K ir K-701 trak­to­rių. Jų vi­du­ti­nės re­mon­to iš­lai­dos sie­kia 1 800 Lt/1 000 mh, o re­mon­tuo­ti iš­dir­bus 1 000 mh vi­du­ti­niš­kai ten­ka apie 50 val. Ta­čiau, jei pa­skai­čiuo­tu­me iš­lai­das, ten­kan­čias 1 AG, tai šių trak­to­rių ro­dik­liai bū­tų kur kas ge­res­ni ne­gu va­ka­rie­tiš­kų se­nų trak­to­rių, nes pas­ta­rų­jų vi­du­ti­nė ga­lia yra daug ma­žes­nė, o re­mon­to iš­lai­dos di­des­nės. Taip pat rei­kia įver­tin­ti ir tai, kad dau­gu­ma tų trak­to­rių yra pirk­ti la­bai pi­giai ar gau­ti kaip pa­jai iš iš­iru­sių že­mės ūkio ben­dro­vių. To­dėl šių ma­ši­nų ben­drų­jų nau­do­ji­mo kaš­tų da­lis pro­duk­ci­jos kaš­tuo­se bū­na ne­di­de­lė. Be to, šių trak­to­rių (T-150K/K-701) de­ta­lių daž­niau­siai ga­li­ma ras­ti Lie­tu­vo­je už pri­im­ti­ną kai­ną.

Tę­si­nys ki­tuose nu­me­riuose