- Juozas PADGURSKAS, Marius ALGĖNAS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
- Mano ūkis
Siekdami įvertinti NVS ir užsienio šalių gamybos traktorių patikimumą ir remonto kaštus, Lietuvos žemės ūkio universiteto Mechanikos katedros mokslininkai ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai pernai apklausė per 200 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių specialistų.
Mašinos patikimumas – tai savybė tam tikrą laiką atlikti savo funkcijas ir išlaikyti nustatytų parametrų leistinąsias reikšmes. Mašinų patikimumas nusakomas jos ilgaamžiškumu, gedimų dažnumu, vidutinėmis remonto išlaidomis bei trukme. Nuo šių parametrų priklauso ir mašinų naudojimo kaštai, ir tuo pačiu darbų savikaina. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, svarbu mažinti ž.ū. produkcijos savikainą, nes tai leis geriau konkuruoti su kitų šalių ūkininkais.
Mašinų patikimumas priklauso nuo jų konstrukcijos, gamybos ir eksploatavimo. Naujų ir naudotų, taip pat skirtingų gamintojų mašinų patikimumas yra nevienodas, taigi skiriasi ir gedimų dažnumas, vidutinės remonto išlaidos bei trukmė.
Ūkininkui ypač svarbu tinkamai pasirinkti techniką (kokybės ir kainos santykio atžvilgiu), kad mašinos bendrųjų naudojimo kaštų (pastovieji + kintamieji) dalis gaminamos produkcijos kaštuose būtų kuo mažesnė. Taigi renkantis mašiną svarbu įvertinti ne tik jos pradinę kainą, kuri nulemia pastoviuosius kaštus, bet ir patikimumą, nes remonto kaštai daro didelę įtaką kintamiems mašinų naudojimo kaštams. Senstant technikai bei didėjant jos išdirbiui, patikimumas mažėja, taigi mašinų naudojimas nuolat brangsta.
Kaip matyti pateiktame grafike (1 pav.), traktoriaus vidutiniai suminiai naudojimo kaštai yra mažiausi (Smin) traktoriui pasiekus optimalų (Topt) amžių. Tai gali būti ir 7, ir 15 metų. Optimalus traktoriaus amžius priklauso nuo traktoriaus įsigijimo kainos, jo eksploatavimo (techninės priežiūros, savalaikio remonto, naudojamų degalų ir tepalų, traktorius apkrovimo ir t.t.) ir, žinoma, nuo gamintojo.
Palaipsniui integruodamiesi į Vakarų pasaulį tampame rinkos šalimi, kurioje jau seniai niekas už naudotą daiktą nemoka daugiau negu už naują. Naujos mašinos vertė labai sparčiai mažėja ir turi būti įskaičiuojama į produkcijos savikainą. Keisti ne senesnį kaip 5 metų traktorių nauju gali būti nuostolinga.
Ūkininkų apklausos – ne naujiena
Ūkininkų apklausos Vakarų šalyse yra labai populiarios. Vokietijoje kas penkeri metai ūkininkai pildo anketas apie jų naudojamus traktorius, o rezultatai skelbiami žurnale „Top Agrar“. Tokia informacija labai praverčia tiems, kurie ruošiasi pirkti traktorių.
Tiriant traktorių patikimumą ir jų remonto kaštus, apklausti ir Lietuvos ūkininkai. Surinkta per 200 anketų. Esame dėkingi žemdirbiams, kurie mūsų ir LŽŪKT darbuotojų paprašyti užpildė anketas. Traktoriai buvo suskirstyti į grupes pagal gamintoją ir technikos amžių.
Remiantis apklausos duomenimis, seniausi traktoriai yra vakarietiškų senų traktorių grupėje. Mažai tikėtina, kad technika, kuri tarnauja jau vidutiniškai 20,4 metų, gali patikimai dirbti. Be to, šiais traktoriais ir mažiau dirama per metus. Nauji vakarietiški traktoriai dirba vidutiniškai apie 500 mh (motovalandų) per metus, o seni (per 10 m.) traktoriai vidutiniškai tik 295 mh. Be abejo, tai priklauso ir nuo ūkio dydžio.
Traktoriaus pasirinkimą lemia ūkio dydis, ūkininko finansinės galimybės bei išsilavinimas. Apklaustieji ūkininkai su aukštuoju išsilavinimu daugiausia yra įsigiję naujų (iki 10 metų) traktorių. Naujus Vakarų šalių gamybos traktorius perka didelių ūkių savininkai, nes investicijos į brangią techniką gali atsipirkti tik intensyviai ją naudojant. Pastebėta, kad ūkininkai su aukštuoju išsilavinimu retai renkasi senus vakarietiškus traktorius bei rusiškus T 150K ir K 701. Nors tokį traktorių galima įsigyti kelis ar net keliolika kartų pigiau negu tos pačios galios naują vakarietišką mašiną, tačiau, remiantis apklausos rezultatais, būtent senų vakarietiškų ir rusiškų T 150K, K 701 traktorių remonto kaštai ir laiko sąnaudos yra didžiausios, palyginti su kitų grupių traktoriais.
Sugedus technikai neišvengiamos išlaidos remontui, be to, gaištamas laikas. Žemės ūkis iš kitų gamybos šakų išsiskiria sezoniškumu, todėl gedimų sukeltos prastovos dažnai būna labai nuostolingos. Taisant sugedusias mašinas, ne tik prireikia papildomų lėšų, bet ir mažėja traktoriaus metinė eksploatacija, užsitęsia darbai, patiriami derliaus nuostoliai. Visiems traktorių savininkams svarbiausia žinoti remonto kaštus ir laiko sąnaudas, tenkančias darbo apimties vienetui (mh, ha, t ir kt.), nes bendrieji kaštai ir laiko sąnaudos neatskleidžia technikos panaudojimo efektyvumo.
Atliekant tyrimą, visose traktorių grupėse buvo apskaičiuotas vidutinis gedimų skaičius, laiko sąnaudos ir vidutiniai remonto kaštai, tenkantys 1 000 mh (2; 3 ir 4 pav.).
Gana dideli rezultatų skirtumai gauti atskirose traktorių amžiaus grupėse: vakarietiškų iki ir per 10 m. bei baltarusiškų MTZ 80/82 iki ir per 10 m. Senstant traktoriui, jo patikimumas mažėja. Bene blogiausi rodikliai vakarietiškų senų traktorių (amžiaus vidurkis 20,4 m.). Pastarosios technikos remonto išlaidos siekia 2 420 Lt/1 000 mh, o jiems remontuoti gaištama vidutiniškai 60 val./1 000 mh. Per 1 000 mh jie sugenda vidutiniškai 7 kartus ir vidutiniškai 2 iš šių gedimų būna dideli. Taip pat apskaičiuota, kad vieno seno traktoriaus didelio gedimo remontas kainuoja vidutiniškai 729 Lt. Tuo tarpu vakarietiškų naujų traktorių (amžiaus vidurkis 4,6 m.) vidutinės remonto išlaidos tris kartus mažesnės – 836 Lt/1 000 mh, o jiems taisyti gaištama vidutiniškai keturis kartus mažiau laiko – 15 val./1 000 mh.
Prasti vakarietiškų senų traktorių eksploatavimo rodikliai akivaizdžiai rodo įvežamų naudotų traktorių blogą technine būklę. Todėl, mūsų nuomone, nevertėtų susigundyti senu, nors ir pigiu traktoriumi. Dažniausiai daugiau kaip 10 metų užsienyje naudoti traktoriai Lietuvoje yra parduodami blogos techninės būklės, t.y. neparuošti naudoti, be jokių garantijų, todėl juos „pastatyti ant ratų“ ūkininkui kainuoja gana daug. Tokių traktorių remonto išlaidos yra labai didelės (3 pav.), kadangi šių traktorių agregatai ir detalės yra labai brangios, dažnai jų reikia ieškoti Vakarų Europoje, o kartais juos tenka perdirbti, pritaikant kitų traktorių agregatus ir detales.
Nedaug geresni rezultatai yra ir T-150K ir K-701 traktorių. Jų vidutinės remonto išlaidos siekia 1 800 Lt/1 000 mh, o remontuoti išdirbus 1 000 mh vidutiniškai tenka apie 50 val. Tačiau, jei paskaičiuotume išlaidas, tenkančias 1 AG, tai šių traktorių rodikliai būtų kur kas geresni negu vakarietiškų senų traktorių, nes pastarųjų vidutinė galia yra daug mažesnė, o remonto išlaidos didesnės. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad dauguma tų traktorių yra pirkti labai pigiai ar gauti kaip pajai iš iširusių žemės ūkio bendrovių. Todėl šių mašinų bendrųjų naudojimo kaštų dalis produkcijos kaštuose būna nedidelė. Be to, šių traktorių (T-150K/K-701) detalių dažniausiai galima rasti Lietuvoje už priimtiną kainą.
Tęsinys kituose numeriuose