Šiau­dus smul­kin­ti ir pa­skleis­ti ant lau­ko ar su­rink­ti ir iš­vež­ti - toks klau­si­mas ky­la dau­ge­liui ūki­nin­kų nui­mant ja­vų der­lių. Ko ver­ti šiau­dai ir ko­kie jų ver­tės kri­te­ri­jai? Ši pro­ble­ma ak­tu­a­li ir Vo­kie­ti­jos ūki­nin­kams.

Šiau­duo­se esan­čios mais­to me­džia­gos yra ge­ra or­ga­ni­nė trą­ša, ta­čiau svar­bu, kad, pa­te­ku­sios į dir­vą, šios me­džia­gos bū­tų pri­ei­na­mos au­ga­lams for­mos. Šiau­dų tvar­ky­mas tu­ri pra­si­dė­ti jau nuo kom­bai­no su­re­gu­lia­vi­mo. Ge­rai su­smul­kin­ti ir to­ly­giai pa­skleis­ti šiau­dus yra pir­ma­sis svar­bus rei­ka­la­vi­mas. Šiau­dų pu­vi­mo pro­ce­sai ska­ti­na­mi, įdir­bant dir­vą pu­ren­tu­vu ar­ba iš­purš­kiant KAS trą­šas, nes pū­da­mi šiau­dai grei­čiau ati­duo­da mais­to me­džia­gas dir­vai ir grei­čiau pa­ge­ri­na jos struk­tū­rą. Be to, pa­skleis­ti šiau­dai su­lai­ko drėg­mės ga­ra­vi­mą iš dir­vos.

Mais­to me­džia­gų ver­tę ne­sun­ku ap­skai­čiuo­ti ir ją pa­ly­gin­ti su al­ter­na­ty­vių trą­šų kai­na. Kiek­vie­nas pa­pras­tas trę­ši­mo pla­nas ga­li pa­dė­ti nu­sta­ty­ti skir­tu­mą tarp šiau­dų iš­ve­ži­mo ir jų įter­pi­mo į dir­vą.

Pas­ta­rai­siais me­tais ja­vų šiau­dų ver­tė Vo­kie­ti­jo­je, pri­klau­so­mai nuo jų kie­kio ir trą­šų kai­nos, svy­ruo­ja nuo 172 iki 224 li­tų (nuo 50 iki 65 eu­rų) iš hek­ta­ro. Nu­sta­ty­ta, kad są­nau­dos, rei­ka­lin­gos šiau­dams su­tvar­ky­ti, su­si­ly­gi­na su iš­lai­do­mis trą­šoms.

Kar­tais už par­duo­tus šiau­dus gau­na­ma la­bai ma­žai pi­ni­gų, bet, ki­ta ver­tus, tuo­met šiau­dai grei­tai pa­ša­li­na­mi iš lau­ko ir ne­truk­do to­liau dirb­ti dir­vą.

Ma­ži­na hu­mu­so de­fi­ci­tą

Au­ga­lų der­lius la­bai pri­klau­so nuo hu­mu­so kie­kio dir­vo­je. Be to, hu­mu­sin­gą dir­vą ma­žiau ža­lo­ja nuo­la­tos sun­kė­jan­čios že­mės ūkio ma­ši­nos ir ki­ta tech­ni­ka. Iš ar­mens, au­gi­nant ja­vus, hu­mu­so kas­met ne­ten­ka­ma vi­du­ti­niš­kai 0,5-1,0 t/ha, o au­gi­nant kau­pia­muo­sius au­ga­lus, šie nuos­to­liai 1,5-2,0 kar­tus di­des­ni. Pa­grin­di­nis hu­mu­so su­si­da­ry­mo šal­ti­nis yra įvai­rios au­ga­lų lie­ka­nos bei įterp­tos or­ga­ni­nės trą­šos.

Jei sė­jo­mai­no­je kau­pia­mų­jų au­ga­lų da­lis ne­sie­kia 30 proc., šiau­dų iš­ve­ži­mas iš lau­ko ne­tu­ri le­mia­mos reikš­mės. Ūkiuo­se, kur kau­pia­mie­ji au­ga­lai su­da­ro dau­giau kaip treč­da­lį vi­sų pa­sė­lių, at­si­ran­da hu­mu­so de­fi­ci­tas. Jis tu­ri bū­ti kom­pen­suo­tas or­ga­ni­nė­mis trą­šo­mis, kad dir­vos der­lin­gu­mas ne­ma­žė­tų. To­kiuo­se ūkiuo­se ga­li­my­bė pa­nau­do­ti sa­vas or­ga­ni­nes trą­šas – ne­men­kas pri­va­lu­mas.

Ban­dy­mų re­zul­ta­tai ro­do, kad kai kau­pia­mie­ji au­ga­lai su­da­ro 50 proc., jų der­lius dėl nei­gia­mo hu­mu­so ba­lan­so ma­žė­ja apie 20 pro­cen­tų. Ki­taip ta­riant, ūkio pel­nas su­ma­žė­ja apie 1 030 litų (300 eu­rų) iš hek­ta­ro. Tai be­veik pu­sė gau­na­mo pel­no, to­dėl iš­ky­la la­bai rim­tas pa­vo­jus, kad dar la­biau su­ma­žė­jus der­liui, ūki­nin­kas ga­li ban­kru­tuo­ti.

Or­ga­ni­nės trą­šos tau­po sąnaudas

Tręš­ti or­ga­ni­nė­mis trą­šo­mis be­veik vi­sa­da yra tau­piau, ne­gu mi­ne­ra­li­nė­mis.

Įterp­ti į dir­vą šiau­dai ma­ži­na ki­tų or­ga­ni­nių trą­šų poveikį (ir su­tau­po pi­ni­gų) bei di­di­na dir­vos der­lin­gu­mą. Įver­ti­nus vi­sa tai, ne­ap­si­mo­ka šiau­dų par­duo­ti ma­žiau kaip už 276-345 Lt/ha (80–100 EUR/ha).

Ūkiuo­se, kur sė­jo­mai­no­je yra daug kau­pia­mų­jų au­ga­lų, smul­kin­ti šiau­dus ir pa­lik­ti juos lau­ke yra vie­na iš prie­mo­nių, ma­ži­nan­ti hu­mu­so de­fi­ci­tą. Tie­sa, lau­kus daž­nai pri­rei­kia dar pa­pil­do­mai pa­tręš­ti ki­to­mis or­ga­ni­nė­mis trą­šo­mis. Tik ne­rei­kė­tų per­si­steng­ti, nes per di­de­lis or­ga­ni­nių me­džia­gų kie­kis dir­vo­že­my­je pa­gei­dau­ja­mo efek­to ne­duo­da.

Jei­gu nė­ra pa­vo­jaus su­si­da­ry­ti hu­mu­so de­fi­ci­tui, šiau­dai ga­li bū­ti par­duo­da­mi tie­siai iš lau­ko. Jei­gu šei­mi­nin­kas šiau­dus dar ir su­pre­suo­ja, bū­ti­na pa­pil­do­mai pri­skai­čiuo­ti ma­ši­nų bei dar­bo są­nau­das.

Pa­gal už­sie­nio spau­dą pa­ren­gė

Al­gir­das ALEKSYNAS