- Jurga ZALECKIENĖ
- Mano ūkis
„Dotnuvos projektų“ sėklų ruošimo fabrikas simboliškai atidarytas liepos 25 dieną, nors jau pavasarį daugelis Lietuvos žemdirbių sėjo jame paruoštą sėklą. Planuojama užimti bemaž pusę Lietuvos sėklų rinkos, o investuoti 8 milijonai litų turėtų atsipirkti per šešerius metus.
Spartėjanti firmų konsolidacija ir rinkos globalizacija neaplenks ir nedidukės (pasaulio mastu) Lietuvos sėklų rinkos. Didelių sukrėtimų sėklininkystės srityje įstojus į ES neturėtų būti. Svarbu iš anksto apsirūpinti veislėmis, kurios būtų kotiruojamos užsienio rinkose. Be to, reikėtų apsisaugoti nuo neišvengiamai rinkon plūstelėsiančių pietinių Europos valstybių augalų veislių, kad, pavyzdžiui, veislės iš Ispanijos be jokio agronominio tyrimo nepatektų tiesiai į Lietuvos laukus.
„Beveik visos geriausios europinės augalų veislės jau yra registruotos Lietuvoje, - sako UAB „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius Rimantas Dapkus. - Padėtis visai kita, negu buvo prieš dešimtmetį, kuomet mus užplūdo iš Europos rinkos jau beišeinančios senstelėjusios veislės. Dabar jau mes patys važiuojame į sėklininkystės firmas ir renkamės siūlomas veisles“.
Madas diktuoja perdirbėjai
Didelių javų sėklų kiekių eksportuoti neapsimoka, o rapsų sėklų konkurencija Vakarų rinkoje, tikėtina, paaštrės. „Lietuvoje užauginti toną rapsų sėklos kainuoja 140 eurų, o Vakaruose – 240-250. Tad mes visuomet turėsime galimybę sėklą parduoti pigiau, - įsitikinęs R.Dapkus. - Tai vakariečiai baiminasi, kad mes nepradėtume vežti jų augintojams pigios ir kokybiškos sėklos“.
Pasak R.Dapkaus, naujomis veislėmis augintojai domisi, bet madas rinkoje diktuoja perdirbėjai. Didelė dalis fabrike apdorojamų sėklų – gerai žinomi tarptautinėse rinkose žieminiai kviečiai Lars ir Zentos. Tikimasi šiam sezonui jų paruošti 5 tūkst. tonų.
Sėklų ruošimo fabrikui sėklas augina apie 30 sėklininkystės ūkių. Jie sėja „Dotnuvos projektuose“ paruoštą sėklą ir iki pat derliaus nuėmimo yra kontroliuojami, ar laikosi agrotechnikos reikalavimų. Tiesiai iš lauko fabrikas priimti sėklų negali (tai neįmanoma dėl daugybės veislių ir partijų, kurios susimaišytų), todėl sutartys sudaromos tik su tais ūkio subjektais, kurie turi galimybę nukultas sėklas išvalyti, išdžiovinti ir laikyti.
Naujas prekinis ženklas
Į fabriką sėklos pristatomos pagal iš anksto sudarytą grafiką. Paimtas sėklos bandinys tiriamas laboratorijoje, kuri, pasak R.Dapkaus, yra viena moderniausių Lietuvoje. Tikimasi, kad ateityje laboratorijai bus suteikta teisė pačiai išduoti sėklų kokybės sertifikatus. Nustatomas sėklos švarumas, drėgnumas, įvertinamas veislės grynumas. Po pirminio valymo ir dulkių nusiurbimo sėkla patenka į elevatorių ir nukreipiama į vieną iš 66 laikymo bokštų. Sėkla valoma keliais etapais ir baigiama valyti ant gravitacinių stalų, kurie atskiria identiško dydžio piktžolių sėklas pagal svorį. Vėliau sėklos patenka į beicavimo mašiną, tuomet pakuojamos ir vežamos į sandėlį. Moderni daniška įranga suderinta taip, kad vienu metu gali vykdyti 3 skirtingas operacijas.
Pakuotės būna nuo 10 kg iki tonos, dažniausiai naudojami 25 ir 40 kg maišai. „Šiemet pradedame pratinti pirkėjus prie naujo prekinio ženklo „Dotnuvos sėklos“, - sako R.Dapkus. Paruoštos sėklos augintojai gali įsigyti regioniniuose sandėliuose Joniškyje, Pasvalyje, Kretingoje, Šakiuose ir Vilkaviškyje.
Tikimasi užsakymų iš Vakarų
Ankštinių žolių sėklininkystei mūsų klimatas yra nelabai tinkamas, todėl lietuviškų veislių liucernos dauginamos Prancūzijoje bei Vengrijoje. Iš ten bus atsivežta jau paruošta sėkla, kurią tereikės supakuoti į maišus su „Dotnuvos sėklų“ žymenimis. Rengiami planai Vengrijoje dauginti ir baltųjų dobilų sėklą. Vyksta ir atvirkščias procesas: kai kurias varpines žoles Danijos ir Švedijos firmos nori dauginti Lietuvoje. Išaugintos sėklos bus pakuojamos į tų firmų pakuotes ir išvežamos. „Žolių sėklininkystei mūsų vietinės subsidijos yra šiek tiek per mažos, bet atėjus gana svarioms ES subsidijoms, žoles dauginti apsimokės”, - gera perspektyva įsitikinęs R.Dapkus.
Rytų Europoje naujesnių sėklų ruošimo fabrikų kol kas nėra. 2 700 m2 ploto fabriko statybai investuota 8 milijonai litų. Pusę šios sumos kreditavo Vilniaus bankas, 350 tūkst. eurų gauta pagal SAPARD programą (alternatyvių darbo vietų kūrimui kaime), likusieji pinigai – pačios bendrovės lėšos. Fabrikas atitinka visus gamtosaugos reikalavimus, yra dulkių nusiurbimo sistema, dulkių filtrai, todėl į aplinką patenka minimalus dulkių kiekis. Šiemet tikimasi apdoroti 7,5 tūkst. tonų sėklos ir per trejetą metų padidinti apimtis iki 15 tūkst. tonų per metus.