„Dot­nu­vos pro­jek­tų“ sėk­lų ruo­ši­mo fab­ri­kas sim­bo­liš­kai ati­da­ry­tas lie­pos 25 die­ną, nors jau pa­va­sa­rį dau­ge­lis Lie­tu­vos žem­dir­bių sė­jo ja­me pa­ruoš­tą sėk­lą. Pla­nuo­ja­ma už­im­ti be­maž pu­sę Lie­tu­vos sėk­lų rin­kos, o in­ves­tuo­ti 8 mi­li­jo­nai li­tų tu­rė­tų at­si­pirk­ti per še­še­rius me­tus.

 Spar­tė­jan­ti fir­mų kon­so­li­da­ci­ja ir rin­kos glo­ba­li­za­ci­ja ne­ap­lenks ir ne­di­du­kės (pa­sau­lio mas­tu) Lie­tu­vos sėk­lų rin­kos. Di­de­lių su­krė­ti­mų sėk­li­nin­kys­tės sri­ty­je įsto­jus į ES ne­tu­rė­tų bū­ti. Svar­bu iš anks­to ap­si­rū­pin­ti veis­lė­mis, ku­rios bū­tų ko­ti­ruo­ja­mos už­sie­nio rin­ko­se. Be to, rei­kė­tų ap­si­sau­go­ti nuo ne­iš­ven­gia­mai rin­kon plūs­te­lė­sian­čių pie­ti­nių Eu­ro­pos vals­ty­bių augalų veis­lių, kad, pa­vyz­džiui, veis­lės iš Is­pa­ni­jos be jo­kio ag­ro­no­mi­nio ty­ri­mo ne­pa­tek­tų tie­siai į Lie­tu­vos lau­kus.

„Be­veik vi­sos ge­riau­sios eu­ro­pi­nės au­ga­lų veis­lės jau yra re­gist­ruo­tos Lie­tu­vo­je, - sa­ko UAB „Dot­nu­vos pro­jek­tai“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ri­man­tas Dap­kus. - Pa­dė­tis vi­sai ki­ta, ne­gu bu­vo prieš de­šimt­me­tį, kuo­met mus už­plū­do iš Eu­ro­pos rin­kos jau bei­šei­nan­čios sens­te­lė­ju­sios veis­lės. Da­bar jau mes pa­tys va­žiuo­ja­me į sėk­li­nin­kys­tės fir­mas ir ren­ka­mės siū­lo­mas veis­les“.

Ma­das dik­tuo­ja per­dir­bė­jai

Di­de­lių ja­vų sėk­lų kie­kių eks­por­tuo­ti ne­ap­si­mo­ka, o rap­sų sėk­lų kon­ku­ren­ci­ja Vakarų rinkoje, ti­kė­ti­na, pa­ašt­rės. „Lie­tu­vo­je už­au­gin­ti to­ną rap­sų sėk­los kai­nuo­ja 140 eu­rų, o Va­ka­ruo­se – 240-250. Tad mes vi­suo­met tu­rė­si­me ga­li­my­bę sėk­lą par­duo­ti pi­giau, - įsi­ti­ki­nęs R.Dap­kus. - Tai va­ka­rie­čiai bai­mi­na­si, kad mes ne­pra­dė­tu­me vež­ti jų au­gin­to­jams pi­gios ir ko­ky­biš­kos sėk­los“.

Pa­sak R.Dap­kaus, nau­jo­mis veis­lė­mis au­gin­to­jai do­mi­si, bet ma­das rin­ko­je dik­tuo­ja per­dir­bė­jai. Di­de­lė da­lis fab­ri­ke ap­do­ro­ja­mų sėk­lų – ge­rai ži­no­mi tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se žie­mi­niai kvie­čiai Lars ir Zen­tos. Ti­ki­ma­si šiam se­zo­nui jų pa­ruoš­ti 5 tūkst. to­nų.

Sėk­lų ruo­ši­mo fab­ri­kui sėk­las au­gi­na apie 30 sėk­li­nin­kys­tės ūkių. Jie sė­ja „Dot­nu­vos pro­jek­tuo­se“ pa­ruoš­tą sėk­lą ir iki pat der­liaus nu­ė­mi­mo yra kon­tro­liuo­ja­mi, ar lai­ko­si ag­ro­tech­ni­kos rei­ka­la­vi­mų. Tie­siai iš lau­ko fab­ri­kas pri­im­ti sėk­lų ne­ga­li (tai ne­įma­no­ma dėl dau­gy­bės veis­lių ir par­ti­jų, ku­rios su­si­mai­šy­tų), to­dėl su­tar­tys su­da­ro­mos tik su tais ūkio sub­jek­tais, ku­rie tu­ri ga­li­my­bę nu­kul­tas sėk­las iš­va­ly­ti, iš­džio­vin­ti ir lai­ky­ti.

Nau­jas pre­ki­nis žen­klas

Į fab­ri­ką sėklos pristatomos pa­gal iš anks­to su­da­ry­tą gra­fi­ką. Pa­im­tas sėk­los ban­di­nys ti­ria­mas la­bo­ra­to­ri­jo­je, ku­ri, pa­sak R.Dap­kaus, yra vie­na mo­der­niau­sių Lie­tu­vo­je. Ti­ki­ma­si, kad at­ei­ty­je la­bo­ra­to­ri­jai bus su­teik­ta tei­sė pa­čiai iš­duo­ti sėk­lų ko­ky­bės ser­ti­fi­ka­tus. Nu­sta­to­mas sėk­los šva­ru­mas, drėg­nu­mas, įver­ti­na­mas veis­lės gry­nu­mas. Po pir­mi­nio va­ly­mo ir dul­kių nu­siur­bi­mo sėk­la pa­ten­ka į ele­va­to­rių ir nu­krei­pia­ma į vie­ną iš 66 lai­ky­mo bokš­tų. Sėk­la va­lo­ma ke­liais eta­pais ir bai­gia­ma va­ly­ti ant gra­vi­ta­ci­nių sta­lų, ku­rie at­ski­ria iden­tiš­ko dy­džio pik­tžo­lių sėk­las pa­gal svo­rį. Vė­liau sėk­los pa­ten­ka į bei­ca­vi­mo ma­ši­ną, tuo­met pa­kuo­ja­mos ir ve­ža­mos į san­dė­lį. Mo­der­ni da­niš­ka įran­ga su­de­rin­ta taip, kad vie­nu me­tu ga­li vyk­dy­ti 3 skir­tin­gas ope­ra­ci­jas.

Pa­kuo­tės bū­na nuo 10 kg iki to­nos, daž­niau­siai nau­do­ja­mi 25 ir 40 kg mai­šai. „Šie­met pra­de­da­me pra­tin­ti pir­kė­jus prie nau­jo pre­ki­nio žen­klo „Dot­nu­vos sėk­los“, - sa­ko R.Dap­kus. Pa­ruoš­tos sėk­los au­gin­to­jai ga­li įsi­gy­ti re­gio­ni­niuo­se san­dė­liuo­se Jo­niš­ky­je, Pa­sva­ly­je, Kre­tin­go­je, Ša­kiuo­se ir Vil­ka­viš­ky­je.

Ti­ki­ma­si už­sa­ky­mų iš Va­ka­rų

Ankš­ti­nių žo­lių sėk­li­nin­kys­tei mū­sų kli­ma­tas yra ne­la­bai tin­ka­mas, to­dėl lie­tu­viš­kų veis­lių liu­cer­nos dau­gi­na­mos Pran­cū­zi­jo­je bei Veng­ri­jo­je. Iš ten bus at­si­vež­ta jau pa­ruoš­ta sėk­la, ku­rią te­rei­kės su­pa­kuo­ti į mai­šus su „Dot­nu­vos sėk­lų“ žy­me­ni­mis. Ren­gia­mi pla­nai Veng­ri­jo­je dau­gin­ti ir bal­tų­jų do­bi­lų sėk­lą. Vyks­ta ir at­virkš­čias pro­ce­sas: kai ku­rias var­pi­nes žo­les Da­ni­jos ir Šve­di­jos fir­mos no­ri dau­gin­ti Lie­tu­vo­je. Iš­au­gin­tos sėk­los bus pa­kuo­ja­mos į tų fir­mų pa­kuo­tes ir iš­ve­ža­mos. „Žo­lių sėk­li­nin­kys­tei mū­sų vie­ti­nės sub­si­di­jos yra šiek tiek per ma­žos, bet at­ėjus ga­na sva­rioms ES sub­si­di­joms, žo­les dau­gin­ti ap­si­mo­kės”, - ge­ra per­spek­ty­va įsi­ti­ki­nęs R.Dap­kus.

Ry­tų Eu­ro­po­je nau­jes­nių sėk­lų ruo­ši­mo fab­ri­kų kol kas nė­ra. 2 700 m2 plo­to fab­ri­ko sta­ty­bai in­ves­tuo­ta 8 mi­li­jo­nai li­tų. Pu­sę šios su­mos kre­di­ta­vo Vil­niaus ban­kas, 350 tūkst. eu­rų gau­ta pa­gal SAPARD pro­gra­mą (al­ter­na­ty­vių dar­bo vie­tų kū­ri­mui kai­me), li­ku­sie­ji pi­ni­gai – pa­čios ben­dro­vės lė­šos. Fab­ri­kas ati­tin­ka vi­sus gam­to­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, yra dul­kių nu­siur­bi­mo sis­te­ma, dul­kių fil­trai, to­dėl į ap­lin­ką pa­ten­ka mi­ni­ma­lus dul­kių kie­kis. Šie­met ti­ki­ma­si ap­do­ro­ti 7,5 tūkst. to­nų sėk­los ir per tre­je­tą me­tų pa­di­din­ti ap­im­tis iki 15 tūkst. to­nų per me­tus.