- Dr. Zita BRAZIENĖ LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Antroje cukrinių runkelių vegetacijos pusėje pasėliuose pradeda plisti lapų ligos. Jeigu meteorologinės sąlygos palankios ligoms (daug drėgmės ir šilumos), cukrinių runkelių pasėliai gali labai nukentėti. Tuo visi augintojai galėjo įsitikinti 2001 m. vasarą.
Dėl drėgno ir šilto oro grybinių ligų sukėlėjai greitai dauginasi ir plinta. Runkelių miltligė, baltuliai (arba ramuliarozė), rudmargė (arba cerkosporozė) ir šakniavaisių puviniai labiau plinta ir daugiau žalos padaro šiltais ir drėgnais metais, o runkelių sausasis vidurinių lapų puvinys - sausą ir karštą vasarą. Dėl ligų cukrinių runkelių derlius sumažėja 20-50 procentų. Ligotų cukrinių runkelių šakniavaisiai smulkesni, todėl sumažėja lauko derlingumas, šakniavaisių cukringumas. Sergančių cukrinių runkelių šakniavaisių technologinės savybės prastesnės. Tyrimais nustatyta, kad, esant mažam ligos intensyvumui (iki 20 proc.), cukraus derliaus nuostoliai siekia 5-10 proc.; esant vidutiniam ligos intensyvumui (iki 40 proc.) - apie 15-20 proc., o dideliam (daugiau kaip 40 proc.) - nuo 30 iki 70 procentų.
Cukrinių runkelių apsaugos nuo ligų pagrindas - gera agrotechnika, t.y. optimali runkelių dalis sėjomainoje, tinkami priešsėliai, gera dirvos struktūra, subalansuotas tręšimas, ankstyva sėja, atsparių ligoms cukrinių runkelių veislių parinkimas, ligų sukėlėjų ir kenkėjų tarpinių šeimininkų sunaikinimas. Ligų sukėlėjai negali ilgai gyventi be augalo - šeimininko. Todėl, tinkamai augalus kaitaliojant sėjomainoje, galima reguliuoti dirvoje esančios naudingos mikrofloros kiekį ir tuo pačiu išvengti ligų išplitimo. Palankios sąlygos ligoms plisti susidaro, kai cukriniai runkeliai atsėliuojami, jų lapai užariami.
Tačiau pagrindinis apsaugos nuo lapų ligų būdas - cheminės augalų apsaugos priemonės. Nupurškus fungicidais, cukrinių runkelių lapai ilgiau išlieka žali, padidėja asimiliacinis lapų paviršius, pailgėja augalų vegetacija. Todėl padidėja cukrinių runkelių šakniavaisių svoris, augalai sukaupia daugiau cukraus. Be to, sveikus cukrinių runkelių šakniavaisius lengviau apdoroti cukraus gamybos metu.
Anksčiau cukrinių runkelių augintojai neturėjo problemų dėl runkelių lapų ligų. Tačiau šiuo metu, vis daugėjant specializuotų ūkių, cukriniai runkeliai dažnai atsėliuojami. Be to, jų lapai smulkinami ir užariami kaip žalioji trąša. Dėl to labiau plinta ligos. Ypač daug žalos cukrinių runkelių augintojams ligos padarė 2001 metais, kai vasaros viduryje buvo šilta ir drėgna. Be to, padėtį apsunkino ir tai, kad tais metais buvo dar labai mažai runkeliams skirtų fungicidų.
Šiuo metu cukrinius runkelius nuo lapų ligų leidžiama purkšti 5 fungicidais.
-
Artea 330 EC, rekomenduojama purškimo norma 0,4-0,5 l/ha. Veiksmingas nuo rudmargės, baltulių, fomozės, alternariozės.
-
Folikuras 250 EW, rekomenduojama purškimo norma 0,75-1,0 l/ha. Veiksmingas nuo rudmargės, baltulių, fomozės, alternariozės.
-
Impaktas 12,5 SC, rekomenduojama purškimo norma 0,5 l/ha. Apsaugo runkelius nuo rudmargės, miltligės, fomozės, rūdžių. Impaktas 25 SC, rekomenduojama purškimo norma 0,25 l/ha.
-
Opus, rekomenduojama purškimo norma - 0,5-1,0 l/ha. Veiksmingas nuo miltligės, fomozės, rudmargės, baltulių.
-
Tango super, rekomenduojama purškimo norma - 1,0 l/ha. Veiksmingas nuo rudmargės, baltulių, fomozės.
Cukrinių runkelių fungicidų pasirinkimas, palyginus su praėjusiais metais, tikrai nemažas. Lietuvos žemdirbystės institute Rumokų bandymų stotyje praėjusiais metais buvo tirtas fungicidų artea, opus ir impakto veiksmingumas cukrinių runkelių pasėlyje. Vienerių metų duomenimis cukrinius runkelius nuo lapų ligų efektyviausiai apsaugojo fungicidas opus (purškimo norma 1,0 l/ha). Fungicidas impaktas gerai naikino rudmargę ir baltulius, tačiau prasčiau veikė nuo miltligės.
2002 m. liepos - rugpjūčio mėn. cukriniai runkeliai labai nukentėjo ne tik nuo ligų, bet ir nuo sausros. Dėl drėgmės stokos augalai negalėjo įsisavinti dirvoje esančių maisto medžiagų, apmirė dalis lapų, dėl to smarkiai sulėtėjo cukrinių runkelių augimas.
Tokiu atveju tręšimas per lapus - pats veiksmingiausias pagalbos būdas augalams. Skystų kompleksinių trąšų pasirinkimas šiuo metu tikrai nemažas. 2002 m. Rumokų bandymų stotyje buvo atlikti skystų kompleksinių trąšų Atgaiva-2 tyrimai. Runkeliai buvo purškiami rugpjūčio mėn. pirmąją pusę, kai karštis ir sausra jau buvo stipriai pakenkę cukrinių runkelių pasėliams. Trąšoje esantis amidinio bei amonio pavidalo azotas sustiprino lapų bei šaknų augimą. Sausros metu jo efektyvumas ypač išryškėjo, nes runkeliai dėl drėgmės trūkumo negalėjo įsisavinti dirvoje esančio azoto. Tuo pačiu metu nedidelis jo kiekis (3 proc.) nepakenkė šakniavaisių kokybei. Gerai tirpstantis, lengvai augalų per lapus pasisavinamas kalis, esantis trąšoje, padidino cukrinių runkelių atsparumą sausrai, suaktyvino fotosintezę. Taip pat kalis padeda augalams įsisavinti borą. Dėl boro trūkumo cukriniai runkeliai suserga sausuoju puviniu, silpniau vystosi šaknų sistema. Cukriniai runkeliai, nupurkšti du kartus Atgaiva-2 po 65 l/ha, užaugino 10,5 t/ha didesnį šakniavaisių derlių (pav.). Cukringumas padidėjo nuo 18,13 proc. iki 19,03 procentų.
Dar geresni rezultatai gauti skystas trąšas išpurškus kartu su fungicidais opus ir impaktu. Šakniavaisių derlius, lyginant su kontrole, padidėjo 12,6 ir 13,2 t/ha. Šakniavaisių cukringumas buvo šiek tiek mažesnis negu nupurškus vien skystomis trąšomis. Tačiau pagerėjo šakniavaisių kokybė, sumažėjo tirpių pelenų kiekis, todėl sumažėjo melasos išeiga, padidėjo baltojo cukraus kiekis.