Po il­gų ir sun­kių de­ry­bų bir­že­lio pa­bai­go­je Liuk­sem­bur­ge bu­vo pri­im­tas po­li­ti­nis spren­di­mas dėl to­li­mes­nės ES Ben­dro­sios že­mės ūkio po­li­ti­kos (BŽŪP) re­for­mos. Apie es­mi­nes jos nuo­sta­tas, pri­im­tus su­si­ta­ri­mus ir po­vei­kį nau­jo­sioms na­rėms žur­na­lui “Ma­no ūkis” pa­sa­ko­ja Že­mės ir mais­to ūkio in­teg­ra­ci­jos į ES de­par­ta­men­to prie ŽŪM di­rek­to­rius Lai­mo­nas ČIAKAS.

Re­for­mos es­mė

Šios re­for­mos Eu­ro­pos Są­jun­gai rei­kė­jo to­dėl, kad jos že­mės ūkis tap­tų kon­ku­ren­cin­ges­nis pa­sau­lio rin­ko­se, kad pa­ti ES bū­tų ge­riau pa­si­ren­gu­si de­ry­boms su Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ja (PPO). Ši or­ga­ni­za­ci­ja ska­ti­na at­si­sa­ky­ti ES vi­daus ir ki­tų ša­lių rin­kas iš­krei­pian­čių prie­mo­nių, to­kių kaip eks­por­to sub­si­di­jos ar su ga­my­bos ap­im­ti­mis su­sie­tos iš­mo­kos. Tai iš­stu­mia iš rin­kų ki­tas, ypač be­si­vys­tan­čias ša­lis. Ki­tas svar­bus re­for­mos sie­kis – sau­go­ti gam­tą, aug­me­ni­ją, gy­vū­ni­ją, siek­ti mais­to sau­gos ir gy­vu­lių ge­ro­vės stan­dar­tų, įdieg­ti nau­ją kon­sul­ta­vi­mo sis­te­mą. Žem­dir­biams bus su­da­ry­tos są­ly­gos lais­viau jaus­tis rin­ko­je, pa­tiems rink­tis, kuo vers­tis. Ūkininkai bus so­cia­liai ap­sau­go­ti, nes gaus is­to­ri­nę fik­suo­tą pa­ra­mą, bet dau­ge­lį da­ly­kų ga­lės rink­tis ir nu­spręs­ti pa­tys. Iki šiol vi­si la­biau steng­da­vo­si au­gin­ti tuos au­ga­lus ar gy­vu­lius, ku­rie yra re­mia­mi, to­dėl ES nuo­lat su­si­du­ria su pro­duk­ci­jos per­tek­liaus ir jo re­a­li­za­vi­mo pro­ble­ma. Tam tik­ra su­tau­py­tų lė­šų da­lis bus pa­nau­do­ta kai­mo plėt­rai.

Šios re­for­mos es­mė yra ta, kad pa­ja­mos, ski­rtos že­mės ūkiui, ne­ma­žės, tik lė­šos bus skirs­to­mos jau pa­gal ki­tą prin­ci­pą. Re­for­ma su­sky­la į ke­le­tą kryp­čių.

Pir­mo­ji re­for­muo­tos BŽŪP kryp­tis - da­bar­ti­nę pa­ra­mą že­mės ūkiui at­sie­ti nuo ga­my­bos, ne­ma­ži­nant iki šiol žem­dir­bių gau­tų pa­ja­mų. Vi­siš­ko at­sie­ji­mo ne­pa­siek­ta, nes po il­gų svars­ty­mų ras­tas kom­pro­mi­sas, kad tam tik­ro­se sri­ty­se vie­no­kia ar ki­to­kia da­lis pa­ra­mos vis dar ga­li lik­ti su­sie­ta su ga­my­ba. Tar­ki­me, pa­ra­ma ja­vams ga­li lik­ti su­si­ju­si su ga­my­ba iki 25 proc. (kie­tie­siems kvie­čiams net iki 40 proc.). Iš­mo­kos už ėria­ve­des iš­lie­ka su­si­ju­sios su ga­my­ba net iki 50 proc. Jau­tie­nos sek­to­riu­je ša­lys na­rės tu­rės net ke­lias pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bes: pa­si­lik­ti 100 proc. sker­di­mo iš­mo­ką už kar­vę žin­de­nę ir 40 proc. sker­di­mo iš­mo­ką ar­ba 100 proc. sker­di­mo iš­mo­ką ir nie­ko dau­giau, ar­ba pa­si­lik­ti 75 proc. spe­cia­li­ą­ją iš­mo­ką už pa­skers­tą bu­lių. Bus ga­li­my­bė mo­kė­ti ir na­cio­na­li­nes prie­mo­kas tam tik­riems spe­ci­fi­niams ūkiams pa­rem­ti, jei jie svar­būs ap­lin­ko­sau­gai, ge­ri­na že­mės ūkio pro­duk­tų ko­ky­bę ir rin­ko­da­rą.

Ašt­riai dis­ku­tuo­ta ir dėl su­tau­py­tų nuo ga­my­bos lė­šų per­kė­li­mo kai­mo plėt­rai (va­di­na­ma­sis mo­du­lia­ci­jos prin­ci­pas). Iki šiol kai­mo plėt­rai teko tik 10 proc. nuo že­mės ūkiui skir­tų lė­šų, po re­for­mos ši sri­tis bus kur kas dau­giau fi­nan­suo­ja­ma.

Tre­čio­ji re­for­mos kryp­tis – in­ter­ven­ci­nių kai­nų ma­ži­ni­mas ir kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mas. Re­for­ma siū­lo ma­žin­ti svies­to ir lie­so pie­no mil­tų in­ter­ven­ci­nes kai­nas, ta­čiau šis ma­ži­ni­mas bus kom­pen­suo­ja­mas. Svies­to in­ter­ven­ci­nė kai­na ma­žės 25 proc. (nuo 2004 iki 2007 m. - po 7 proc., o 2007 m. - 4 proc.). Lie­so pie­no mil­tų in­ter­ven­ci­nė kai­na ma­žės 15 proc. – tre­jus me­tus po 5 proc. Ja­vų in­ter­ven­ci­nė kai­na ne­bus ma­ži­na­ma.

Re­for­mos pra­džia

At­ski­ri re­for­mos ele­men­tai bus pra­de­da­mi įgy­ven­din­ti skir­tin­gu lai­ku. Tar­kime, nau­jo­ji iš­mo­kų sis­te­ma pra­dės veik­ti nuo 2005 m. sau­sio 1 d. Jei­gu ES na­rėms rei­kės per­ei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio, jos ga­lės pra­šy­ti, kad ši sis­te­ma bū­tų pra­dė­ta tai­ky­ti tik nuo 2007 m. Yra di­de­lė pa­si­rin­ki­mų ga­li­my­bė. Rin­kos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mas at­ski­ruo­se sek­to­riuo­se pra­dės veik­ti nuo 2004 m., nau­jo­sios kai­mo plėt­ros prie­mo­nės se­no­sio­se ša­ly­se na­rėse pra­dės veik­ti jau nuo 2005 m. In­ter­ven­ci­nių kai­nų ma­ži­ni­mas ir kom­pen­sa­ci­jos bus pra­dė­tos mo­kė­ti nuo 2004 m.

Ga­li­my­bė rink­tis

Ša­lys na­rės tu­rės tei­sę iš joms Eu­ro­pos Są­jun­gos skir­tų lė­šų (va­di­na­mo­jo na­cio­na­li­nio vo­ko) mo­kė­ti pa­pil­do­mą pa­ra­mą tam tik­roms ga­my­bos ša­koms, kur jau­čia­ma, kad re­for­ma ga­li tu­rė­ti tam tik­rą nei­gia­mą po­vei­kį. No­rė­da­mos iš­ly­gin­ti ne­to­ly­gu­mus, ša­lys na­rės ga­lės pa­čios ap­si­spręs­ti, kiek tu­rė­ti re­gio­nų ir kaip juos rem­ti. Kur pa­ra­mos pa­kan­ka, bus pa­lie­ka­mos stan­dar­ti­nės iš­mo­kos.

Žem­dir­biai vi­sas jiems ski­ria­mas iš­mo­kas ga­lės gau­ti, pri­si­lai­ky­da­mi ap­lin­kos ap­sau­gos, gy­vū­nų ge­ro­vės, mais­to sau­gos, ūkio dar­buo­to­jų sau­gos rei­ka­la­vi­mų. Pa­ra­mos sie­kian­tys žem­dir­biai tu­rės ati­džiau pri­žiū­rė­ti dir­ba­mus plo­tus, sau­go­ti tra­di­ci­nį kraš­to­vaiz­dį. Bus at­si­žvel­gia­ma tik į tuos rei­ka­la­vi­mus, ku­rie tie­sio­giai tai­ko­mi kon­kre­čiam žem­dir­biui.

Nau­jų­jų na­rių po­zi­ci­ja

Kol kas mes bu­vo­me tik “ak­ty­vūs” ste­bė­to­jai, ku­rie ga­lė­jo pa­reikš­ti sa­vo po­zi­ci­ją, vie­ną nuo­mo­nę pa­lai­ky­ti, ki­tą – at­mes­ti. Svars­tant re­for­mą da­ly­va­vo 25 ša­lys, tad tuš­čia­žo­džiau­ti ne­bu­vo lai­ko. Bu­vo nu­ei­ta pa­čiu veiks­min­giau­siu ke­liu – pa­teik­ta api­ben­drin­ta vi­sų nau­jų­jų ša­lių na­rių nuo­mo­nė. Lie­tu­va kar­tu su ki­to­mis ša­li­mis kan­di­da­tė­mis pa­si­ra­šė ke­lias de­kla­ra­ci­jas, ku­rio­se įtvir­ti­no es­mi­nes nuo­sta­tas ir ša­lių kan­di­da­čių po­žiū­rį į nau­jąją re­for­mą. Mes sie­kė­me, kad in­ter­ven­ci­nės kai­nos ne­bū­tų ma­ži­na­mos ar­ba kad jų ma­ži­ni­mas bū­tų kom­pen­suo­ja­mas. Toks re­zul­ta­tas ir bu­vo už­fik­suo­tas re­for­mos do­ku­men­te. Ki­tas mo­men­tas – nau­jo­sio­se ša­ly­se na­rė­se tie­sio­gi­nės iš­mo­kos, ski­ria­mos že­mės ūkiui, ne­bus per­žiū­ri­mos ir per­ke­lia­mos kai­mo plėt­rai tol, kol ne­su­si­ly­gins su sen­bu­vių iš­mo­ko­mis visu 100 proc.

Vi­sos nau­jo­sios na­rės ak­cen­ta­vo (tai už­fik­suo­ta de­kla­ra­ci­jo­se), kad vis­kas, kas kan­di­da­čių su­de­rė­ta de­ry­bo­se, ne­tu­ri pa­blo­gė­ti dėl to, kad ES yra įdie­gia­ma nau­ja, re­for­muo­ta že­mės ūkio po­li­ti­ka. Vi­sais de­ry­bų re­zul­ta­tais, už­fik­suo­tais Sto­ji­mo į ES su­tar­ty­je (kvo­tos, re­mia­mi pro­duk­ci­jos dy­džiai ir pan.), tu­ri bū­ti pa­si­rem­ta, tei­kiant fi­nan­sa­vi­mą nau­jo­sioms na­rėms.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos siū­ly­mai

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja š.m. rug­sė­jo - spa­lio mė­ne­siais nau­jo­sioms na­rėms pa­teiks pa­siū­ly­mus, kaip jos ga­lė­tų in­teg­ruo­tis į re­for­muo­tą BŽŪP. Tuo­met bus vis­kas de­ta­liai ap­tar­ta, ko­kias prie­mo­nes kur ir kaip tai­ky­ti, nes da­bar dau­ge­lis da­ly­kų mums dar te­bė­ra ne­aiš­kūs. Svar­biau­sias da­ly­kas – re­for­ma ne­tu­ri ne­pa­lan­kiai at­si­liep­ti mū­sų de­ry­bų su ES me­tu pa­siek­tiems re­zul­ta­tams.

Si­tu­a­ci­ją ga­li­ma bū­tų iliust­ruo­ti to­kiu pa­vyz­džiu: Ko­mi­si­ja siū­lo pra­dė­ti tai­ky­ti vie­ną iš­mo­ką ūkiui. Žem­dir­bys, užuot ga­vęs ke­le­tą skir­tin­gų tie­sio­gi­nių iš­mo­kų už grū­dus ar gy­vu­lius, gaus vie­ną iš­mo­ką, ap­skai­čiuo­tą pa­gal tam tik­rą at­skai­tos lai­ko­tar­pį. ES sen­bu­vės kaip at­skai­tos lai­ko­tar­pį ima 2000-2002 m. Su­skai­čiuo­ja­ma, kiek tuo­met bu­vo mo­kė­ta iš­mo­kų ir ta su­ma iš­mo­ka­ma jau pa­gal nau­ją prin­ci­pą – vie­ną iš­mo­ką ūkiui. Ta­čiau nau­jo­sioms na­rėms šis prin­ci­pas ne­tin­ka, nes tuo me­tu mes dar ne­bu­vo­me ES na­rės, ne­ga­vo­me ES tie­sio­gi­nių iš­mo­kų, ne­funk­cio­na­vo ES me­cha­niz­mai. Kaip įver­tin­ti to­kį at­ve­jį? Tai­gi ru­de­nį iš es­mės vyks nau­jų­jų na­rių ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos lyg ir nau­jos de­ry­bos dėl ša­lių na­rių įsi­jun­gi­mo į BŽŪP re­for­mą. Tuo­met bus la­bai nau­din­gi ir pa­čios Lie­tu­vos ar­gu­men­tai, kad sėk­min­gai įsi­jung­tu­me ir mak­si­ma­liai pa­si­nau­do­tu­me vi­so­mis įma­no­mo­mis ga­li­my­bė­mis.

Na­mų dar­bai

Tai­gi šiuo me­tu mes dar kar­tą la­bai ati­džiai stu­di­juo­ja­me ES ben­dro­sios že­mės ūkio po­li­ti­kos re­for­mos do­ku­men­tus ir ren­gia­mės dis­ku­si­joms, kaip, ko­kio­mis są­ly­go­mis įsi­jung­si­me į ES. Ko­mi­si­ja ga­li pa­pra­šy­ti mū­sų pa­čių nuo­mo­nės, kaip mes siū­ly­tu­me skai­čiuo­ti vie­nin­gą iš­mo­ką mū­sų žem­dir­biams, kiek ir ko­dėl tiek no­rė­tu­me tu­rė­ti re­gio­nų. Re­zul­ta­tai di­de­le da­li­mi pri­klau­sys ir nuo mū­sų pa­čių, to­dėl iki ru­dens tu­ri­me bū­ti la­bai ge­rai pa­si­ren­gę.