Pabaiga, pradžia Nr.6

Lai­ki­nus pū­dy­mus pa­lik­ti bū­ti­na

Žem­dir­biai ir at­ei­ty­je pri­va­lės ne­ap­sė­ti 10 proc. dy­džio plo­tus, skai­čiuo­ja­mus nuo da­bar au­gi­na­mų ja­vų, alie­ji­nių bei ankš­ti­nių au­ga­lų plo­tų. Il­ga­lai­kiai pū­dy­mai ne­ga­lės bū­ti nau­do­ja­mi že­mės ūkio ir ko­mer­ci­niams tiks­lams, ta­čiau at­ski­ro­se ša­ly­se šiuos pū­dy­mus bus lei­džia­ma įjung­ti į ro­ta­ci­ją, kad kuo ma­žiau bū­tų pa­kenk­ta ap­lin­kai. Eko­lo­giš­kai ūki­nin­kau­jan­tiems žem­dir­biams šių pū­dy­mų pa­lik­ti ne­rei­kės.

Au­ga­lai ener­gi­jos ga­my­bai

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo mo­kė­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas po 45 EUR/ha (155,3 Lt/ha) už ener­ge­ti­nius au­ga­lus, ta­čiau vi­so­se ES ša­ly­se ben­dras jų plo­tas ne­ga­li vir­šy­ti 1,5 mln. ha. Iš­mo­kos bus mo­ka­mos tik tuo­met, kai au­gin­to­jas su­da­rys su­tar­tį su per­dir­bi­mo įmo­ne ar­ba jei jis pats ga­mi­na bio­de­ga­lus. Bio­dy­ze­lio ga­my­bai ES ša­ly­se da­bar dau­giau­sia au­gi­na­ma rap­sų. At­ei­ty­je bio­­eta­no­lio ga­my­bai nu­ma­to­ma dau­giau au­gin­ti ja­vų, cuk­ri­nių run­ke­lių ir ki­tų au­ga­lų. Per 5 me­tus po to, kai įsi­ga­lios ener­gi­jai skir­tų au­ga­lų ska­ti­ni­mo tvar­ka, Ko­mi­si­ja pa­rengs nau­jas šios že­mės ūkio ša­kos re­gu­lia­vi­mo tai­syk­les.

Ben­dro­sios rin­kos po­ky­čiai

Grū­dų in­ter­ven­ci­nes kai­nas jau nuo 2004-2005 ūki­nių me­tų nu­ma­to­ma su­ma­žin­ti 5 proc. Vi­sų rū­šių grū­dų in­ter­ven­ci­nės kai­nos bus 95,35 EUR/t (328,96 Lt/ha). In­ter­ven­ci­ja ne­bus tai­ko­ma ru­giams, nes jų pa­klau­sa Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je yra la­bai kri­tu­si.

Dėl su­ma­žė­ju­sios in­ter­ven­ci­nės grū­dų kai­nos bus di­di­na­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos už pa­sė­lius - 66 EUR /t (227 Lt/t) grū­dų vie­to­je šiuo me­tu mo­ka­mų 63 EUR /t (217,4 Lt/t). Da­bar­ti­nis prie­das bal­ty­mi­niams au­ga­lams 9,5 EUR /t (32,78 Lt/t) bus pa­keis­tas į tie­sio­gi­nę iš­mo­ką – 55,57 EUR /ha (191,8 Lt/ha). Ta­čiau tokios iš­mo­kos bus tai­ko­mos ri­bo­tam šių au­ga­lų plo­tui - 1,4 mln. ha vi­so­je ES.

Bul­vių krak­mo­las. Pa­ra­ma už bul­vių krak­mo­lą liks to­kia pat, ko­kia ir nu­ma­ty­ta pro­gra­mo­je Dar­bo­tvarkė 2000 – 110,54 EUR/t (381,36 Lt/t) krak­mo­lo. Pu­sė šios su­mos bus įskai­čiuo­ja­ma į ben­dras ūkio iš­mo­kas, ki­ta pu­sė mo­ka­ma kaip spe­ci­fi­nė iš­mo­ka už krak­mo­li­nes bul­ves. Mi­ni­ma­li kai­na re­gu­liuo­ja­ma ne­bus.

Sau­si pašarai (pa­ga­min­ti džio­vi­nant juos sau­lė­je ar dirb­ti­nai). Jau nuo 2004-2005 ūki­nių me­tų už kiek­vie­ną sau­sų pa­ša­rų to­ną bus mo­ka­ma po 33 eu­rus (113,85 Lt/t).

Sėk­los. Da­bar­ti­nis pa­ra­mos dy­dis už kiek­vie­ną pa­ruoš­tų sėk­lų to­ną bus įskai­čiuo­ja­mas į ben­dras ūkio iš­mo­kas. Bus at­si­žvel­gia­ma ir į re­a­li­zuo­ja­mos sėk­los kie­kį.

Pie­no kvo­tų sis­te­mą ko­mi­si­ja siū­lo pra­tęs­ti iki 2014-2015 ūki­nių me­tų, kad ga­min­to­jai tu­rė­tų il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą ir ga­lė­tų ge­riau pla­nuo­ti sa­vo ga­my­bą. Ko­mi­si­ja siū­lo ati­dė­ti 1999 m. ko­vo mėn. Ber­ly­ne pri­im­tus nu­ta­ri­mus dėl pie­no sek­to­riaus re­for­mų. Nu­ma­to­ma ir to­liau ma­žin­ti pie­no kai­nos sub­si­di­jas, ta­čiau pie­no kvo­tos nuo 2007-2008 m. kas­met bus ple­čia­mos po 1 proc. Pla­nuo­tas pie­no kai­nų ma­ži­ni­mas 5 proc. kas­met tu­rė­tų bū­ti pa­keis­tas ati­tin­ka­mu in­ter­ven­ci­nių kai­nų ma­ži­ni­mu: lie­so pie­no mil­te­liams - 3,5; svies­tui – 7 proc. kas­met. Tai­gi per 5 me­tus lie­so pie­no mil­te­lių kai­na su­ma­žė­tų 17,5, svies­to – 35 proc. Tuo­met pie­no su­pir­ki­mo kai­na per 5 me­tus su­ma­žė­tų 28 proc. Anks­čiau pla­nuo­tą svies­to in­ter­ven­ci­nio su­pir­ki­mo 30 000 t kvotą ke­ti­na­ma atšauk­ti ir kie­kio to­liau ne­ri­bo­ti.

Re­for­mų tiks­las

Ti­ki­ma­si, kad šios re­for­mos ska­tins rin­ko­je pa­klau­sių že­mės ūkio pro­duk­tų ga­my­bą bei di­dins jų kon­ku­ren­cin­gu­mą už­sie­nio rin­ko­se. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­teik­ti pa­siū­ly­mai yra tik per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis iki vi­siš­kai ki­tais prin­ci­pais vei­kian­čio že­mės ūkio pa­ra­mos mo­du­lio, pa­gal ku­rį pa­ra­mos dy­dis pri­klau­sys nuo že­mės ūkio naud­me­nų plo­to ir dir­ban­čių­jų ūky­je skai­čiaus. Pa­vyz­džiui, ūkiams, tu­rin­tiems iki 100 ha ž.ū. naud­me­nų, už kiek­vie­ną hek­ta­rą siū­lo­ma mo­kė­ti 350 eu­rų (1 207,5 Lt), neat­si­žvel­giant į tai, ką ir kiek jis ga­mi­na. Tu­rin­tiems nuo 101 iki 300 ha iš­mo­ka ma­žė­ja iki 300 EUR/ha (1 035 Lt/ha). Jei ūkio plo­tas dar di­des­nis, kiek­vie­nam 100 ha plo­to iš­mo­ka ma­ži­na­ma 50 EUR/ha (172,5 Lt/ha). Kai ku­rie eks­per­tai siū­lo mo­kė­ti ūkiams pa­pil­do­mas iš­mo­kas pa­gal įdar­bin­tų žmo­nių skai­čių iš na­cio­na­li­nių biu­dže­tų.

Lanks­ti po­li­ti­ka

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­teik­ti siū­ly­mai be­veik vi­so­se ES ša­ly­se su­kė­lė ne­vie­na­reikš­mę žem­dir­bių bei jų or­ga­ni­za­ci­jų re­ak­ci­ją. Nu­ma­ty­toms re­for­moms la­biau­siai prieš­ta­rau­ja žem­dir­biai iš tų ša­lių, ku­rio­se vy­rau­ja stam­bes­ni ūkiai. Pir­miau­sia tai Pran­cū­zi­ja bei Ry­tų Vo­kie­ti­ja. Tie­sio­gi­nių iš­mo­kų ma­ži­ni­mas ir to­li­mes­nis jų at­si­sa­ky­mas šių ša­lių eko­no­mi­kai ga­li pa­kenk­ti dau­giau­sia. Šiuo me­tu nau­ji pa­siū­ly­mai la­bai ak­ty­viai svars­to­mi. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, įsi­klau­siu­si į žem­dir­bių nuo­mo­nę, tam tik­rais klau­si­mais pa­si­ren­gu­si da­ry­ti pa­kei­ti­mus.