Pra­si­dė­jus žie­mi­nių mie­žių plau­kė­ji­mo tarps­niui, ant jų la­pų at­si­ran­da tam­siai ru­dų dė­mių, ku­rių ne­ga­li­ma pri­skir­ti nė vie­nai lig šiol ži­no­mai la­pų li­gai. Pa­si­ro­do, tai ga­li bū­ti au­ga­lo re­ak­ci­ja į pa­ti­ria­mą stre­są.

Ant va­sa­ri­nių mie­žių dė­mės bū­na mažos, tam­siai ru­dos, ne­to­ly­giai iš­si­dės­čiu­sios la­pų pa­vir­šiuje. La­biau dė­mė­ti bū­na tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių vei­kia­mi la­pai.

Ant žie­mi­nių mie­žių dė­mės bū­na ap­va­lios ar­ba šiek tiek pail­gos, 1-3 mm sker­smens. Ka­dan­gi šios dė­mės, nau­do­jant kla­si­ki­nį li­gų at­pa­ži­ni­mo izo­lia­ci­jos bū­dą, jo­kios kon­kre­čios li­gos po­žy­mių ne­pa­ro­do, jas ga­li­ma pri­skir­ti ne­pa­ra­zi­ti­nėms la­pų dė­mėms. Ant va­sa­ri­nių mie­žių la­pų esan­čias ne­kro­zi­nes dė­mes, ku­rias su­ke­lia nuo milt­li­gės sau­gan­tys ge­nai, nuo ne­pa­ra­zi­ti­nių dė­mių leng­va at­skir­ti.

Ne­pa­ra­zi­ti­nes li­gas su­ke­lia stre­sai

Pas­ku­ti­niai­siais me­tais vis dau­giau dė­mių at­si­ran­da ir ant žie­mi­nių, ir ant va­sa­ri­nių mie­žių la­pų. Nu­sta­ty­ta, kad vir­šu­ti­niai mie­žių la­pai šių dė­mių bū­na ap­nik­ti iki 60 proc. Tai su­ke­lia iki 20 proc. mie­žių grū­dų der­liaus nuos­to­lius.

Dė­mių ga­li at­si­ras­ti dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­miau­sia, dėl au­ga­luo­se ok­si­da­ci­nių pro­ce­sų su­kel­to stre­so. Daž­niau­si stre­so fak­to­riai ga­li bū­ti švie­sa, saus­ra, mi­ty­bos su­tri­ki­mai, li­gos ir už­terš­tas oras. Juos ga­li su­stip­rin­ti su­in­ten­sy­vė­ję fo­to­sin­te­zės pro­ce­sai bei pa­spar­tė­jęs au­ga­lų au­gi­mas. Nu­sta­ty­ta, kad il­ga­ban­giai (fo­to­sin­te­zę ska­ti­nan­tys) sau­lės spin­du­liai yra svar­bus au­ga­lų stre­są su­ke­lian­tis fak­to­rius. Prie­šin­gai, ag­re­sy­vus ul­tra­vio­le­ti­nis spin­du­lia­vi­mas le­mia­mo vaid­mens ne­vai­di­na.

Stre­so pa­lies­tų au­ga­lų la­pų ląs­te­lė­se kau­pia­si nuo­din­gi de­guo­nies ra­di­ka­lai (va­di­na­mieji re­ak­ty­vi­niai de­guo­nies ra­di­ka­lai), ku­rie su­ke­lia tam tik­ros gru­pės au­di­nių mir­tį, to­dėl ir at­si­ran­da dė­mės ant la­pų. Tarp ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų dė­mių pa­si­reiš­ki­mo ir ok­si­da­ci­nio au­ga­lų stre­so yra nu­sta­ty­tas tam­prus ry­šys.

Į stre­sus ne vi­sos mie­žių veis­lės re­a­guo­ja vie­no­dai. Iš Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tų va­sa­ri­nių mie­žių veis­lių at­spa­riau­sia stre­sams yra Scar­lett, pa­kan­ka­mai at­spa­rios yra Pa­sa­de­na ir An­na­bell, la­bai jaut­rios yra 2002 me­tais re­gist­ruo­ta Ex­tract ir pa­ti nau­jau­sia, šiais me­tais re­gist­ruo­ta veis­lė Bar­ke. Vi­sos šios veis­lės pri­klau­so sa­lyk­li­nių mie­žių gru­pei. Stre­sų su­kel­tų dė­mių nei­gia­mas po­vei­kis sa­lyk­li­nių mie­žių grū­dų ko­ky­bei nė­ra nu­sta­ty­tas. Stre­sams at­spa­rių veis­lių au­ga­luo­se yra ak­ty­ves­nė an­ti­ok­si­da­ci­nių fer­men­tų veik­la, to­dėl jų ląs­te­lė­se ma­žiau kau­pia­si ža­lin­gų su­per­ok­si­di­nių ra­di­ka­lų. Šios veis­lės su­ge­ba ge­riau pri­si­tai­ky­ti prie eks­tre­ma­lių vie­tos kli­ma­to są­ly­gų pa­si­kei­ti­mų ir to­dėl net ma­žiau pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis ga­li ge­riau de­rė­ti. Ku­riant nau­jas veis­les, ši au­ga­lų sa­vy­bė tu­ri bū­ti vi­suo­met įver­ti­na­ma.

Leng­va su­pai­nio­ti su nau­ja li­ga

Pas­ta­rai­siais me­tais pa­si­ro­dė nau­ja mie­žių la­pų li­ga. Jos su­kė­lė­jas yra ra­mu­la­ria col­lo-cyg­ni gry­bas, o simp­to­mai la­bai pa­na­šūs į ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų. Li­gos su­kė­lė­jas jau prieš 100 me­tų ap­ra­šy­tas Šiau­rės Ita­li­jo­je, ta­čiau vė­liau il­giems de­šimt­me­čiams li­ga buvo pa­miršta. Aštun­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je li­ga vėl pa­si­ro­dė Švei­ca­ri­jo­je ir Aust­ri­jo­je, vė­liau pra­dė­jo plis­ti Veng­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Ai­ri­jo­je, Ško­ti­jo­je, Če­ki­jo­je ir Da­ni­jo­je. Li­ga spar­čiau plin­ta drėg­nes­nio kli­ma­to re­gio­nuo­se. Ra­mu­lia­ri­ja, skir­tin­gai nuo ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų, pa­si­reiš­kia ne tik ant la­pų, bet ir ant stie­bų, la­pa­makš­čių ir akuo­tų. Pa­na­šios spal­vos dė­mės dažniau­siai tu­ri gel­to­ną ap­va­dą (to­kio ap­va­do ne­tu­ri dėl ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų at­si­ra­du­sios dė­mės). Vis dėl­to lau­ke be la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų ne­įma­no­ma nu­sta­ty­ti, ar tai gry­bi­nė li­ga, ar ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų su­kel­tos dė­mės.

Ko­kią ža­lą pa­da­ro ra­mu­lia­ri­ja, tiks­liai sun­ku pa­sa­ky­ti, nes išsa­mių ty­ri­mų atlikta mažai. Žino­ma, kad kai ku­rio­se Vo­kie­ti­jos ir Aust­ri­jos vie­to­vė­se, kur li­ga stip­riai išpli­tu­si, mie­žių grū­dų der­lius su­ma­žė­ja 18-25 proc. Daž­niau­siai kar­tu su ra­mu­lia­ri­ja plin­ta ir dvi gry­bi­nės li­gos: dė­mėt­li­gė ir ryn­chos­po­rio­zė. Įvai­rio­se Že­mu­ti­nės Sak­so­ni­jos, Ba­va­ri­jos Ba­den-Viur­ten­bur­go že­mių vie­to­vė­se per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus ra­mu­lia­ri­jos dė­mė­mis bu­vo pa­deng­ta dau­giau kaip 50 proc. mie­žių la­pų pa­vir­šiaus. Pir­mų­jų lau­ko ban­dy­mų re­zul­ta­tai ro­do, kad šią li­gą stab­do fun­gi­ci­dai, ypač tu­rin­tys stro­bi­lu­ri­nų.

Kaip ap­sau­go­ti au­ga­lus

Purški­mas fun­gi­ci­dais, ypač iš stro­bi­lu­ri­nų gru­pės, stab­do ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų dė­mių pli­ti­mą ant mie­žių la­pų. Pas­ta­rai­siais me­tais pa­ste­bė­ta, kad to­kių dė­mių at­si­ran­da ir ant kvie­čių la­pų. Jų pa­sė­lius purškiant fun­gi­ci­dais nuo ki­tų li­gų, pri­stab­do­mas ir nuo stre­sų at­si­ran­dan­čių dė­mių pli­ti­mas.

Ly­gi­nant su gry­bi­nių li­gų su­kel­tais der­liaus nuos­to­liais, ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų po­vei­kis bū­na daug ma­žes­nis, nes jos pa­žei­džia tik la­pų pa­vir­šių, ne­nau­do­ja au­ga­lo mais­to me­džia­gų ir ne­pa­lie­ka tok­si­nių da­ri­nių, kaip gry­bi­nių li­gų su­kė­lė­jai. To­dėl bū­ti­na tiks­liai nu­sta­ty­ti ant au­ga­lų la­pų at­si­ra­du­sių dė­mių kil­mę ir tik ta­da im­tis ati­tin­ka­mų prie­mo­nių li­gos nei­gia­mam po­vei­kiui su­ma­žin­ti.

Sau­gan­tis nuo ne­pa­ra­zi­ti­nių mie­žių li­gų, pir­miau­sia bū­ti­na au­gin­ti stre­sams at­spa­rias veis­les. An­ti­ok­si­dan­tų tu­rin­tys stro­bi­lu­ri­nų pre­pa­ra­tai ga­li su­ma­žin­ti ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų pli­ti­mą. De­ri­nant fun­gi­ci­dų nau­do­ji­mą nuo gry­bi­nių ir ne­pa­ra­zi­ti­nių li­gų, ga­li­ma pa­siek­ti ga­na ge­rų re­zul­ta­tų.

Pa­gal už­sie­nio spau­dą pa­ren­gė

Dr. Al­gir­das ALEKSYNAS