- Mano ūkis
- Mano ūkis
Prasidėjus žieminių miežių plaukėjimo tarpsniui, ant jų lapų atsiranda tamsiai rudų dėmių, kurių negalima priskirti nė vienai lig šiol žinomai lapų ligai. Pasirodo, tai gali būti augalo reakcija į patiriamą stresą.
Ant vasarinių miežių dėmės būna mažos, tamsiai rudos, netolygiai išsidėsčiusios lapų paviršiuje. Labiau dėmėti būna tiesioginių saulės spindulių veikiami lapai.
Ant žieminių miežių dėmės būna apvalios arba šiek tiek pailgos, 1-3 mm skersmens. Kadangi šios dėmės, naudojant klasikinį ligų atpažinimo izoliacijos būdą, jokios konkrečios ligos požymių neparodo, jas galima priskirti neparazitinėms lapų dėmėms. Ant vasarinių miežių lapų esančias nekrozines dėmes, kurias sukelia nuo miltligės saugantys genai, nuo neparazitinių dėmių lengva atskirti.
Neparazitines ligas sukelia stresai
Paskutiniaisiais metais vis daugiau dėmių atsiranda ir ant žieminių, ir ant vasarinių miežių lapų. Nustatyta, kad viršutiniai miežių lapai šių dėmių būna apnikti iki 60 proc. Tai sukelia iki 20 proc. miežių grūdų derliaus nuostolius.
Dėmių gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl augaluose oksidacinių procesų sukelto streso. Dažniausi streso faktoriai gali būti šviesa, sausra, mitybos sutrikimai, ligos ir užterštas oras. Juos gali sustiprinti suintensyvėję fotosintezės procesai bei paspartėjęs augalų augimas. Nustatyta, kad ilgabangiai (fotosintezę skatinantys) saulės spinduliai yra svarbus augalų stresą sukeliantis faktorius. Priešingai, agresyvus ultravioletinis spinduliavimas lemiamo vaidmens nevaidina.
Streso paliestų augalų lapų ląstelėse kaupiasi nuodingi deguonies radikalai (vadinamieji reaktyviniai deguonies radikalai), kurie sukelia tam tikros grupės audinių mirtį, todėl ir atsiranda dėmės ant lapų. Tarp neparazitinių ligų dėmių pasireiškimo ir oksidacinio augalų streso yra nustatytas tamprus ryšys.
Į stresus ne visos miežių veislės reaguoja vienodai. Iš Lietuvoje registruotų vasarinių miežių veislių atspariausia stresams yra Scarlett, pakankamai atsparios yra Pasadena ir Annabell, labai jautrios yra 2002 metais registruota Extract ir pati naujausia, šiais metais registruota veislė Barke. Visos šios veislės priklauso salyklinių miežių grupei. Stresų sukeltų dėmių neigiamas poveikis salyklinių miežių grūdų kokybei nėra nustatytas. Stresams atsparių veislių augaluose yra aktyvesnė antioksidacinių fermentų veikla, todėl jų ląstelėse mažiau kaupiasi žalingų superoksidinių radikalų. Šios veislės sugeba geriau prisitaikyti prie ekstremalių vietos klimato sąlygų pasikeitimų ir todėl net mažiau palankiomis sąlygomis gali geriau derėti. Kuriant naujas veisles, ši augalų savybė turi būti visuomet įvertinama.
Lengva supainioti su nauja liga
Pastaraisiais metais pasirodė nauja miežių lapų liga. Jos sukėlėjas yra ramularia collo-cygni grybas, o simptomai labai panašūs į neparazitinių ligų. Ligos sukėlėjas jau prieš 100 metų aprašytas Šiaurės Italijoje, tačiau vėliau ilgiems dešimtmečiams liga buvo pamiršta. Aštuntojo dešimtmečio viduryje liga vėl pasirodė Šveicarijoje ir Austrijoje, vėliau pradėjo plisti Vengrijoje, Vokietijoje, Airijoje, Škotijoje, Čekijoje ir Danijoje. Liga sparčiau plinta drėgnesnio klimato regionuose. Ramuliarija, skirtingai nuo neparazitinių ligų, pasireiškia ne tik ant lapų, bet ir ant stiebų, lapamakščių ir akuotų. Panašios spalvos dėmės dažniausiai turi geltoną apvadą (tokio apvado neturi dėl neparazitinių ligų atsiradusios dėmės). Vis dėlto lauke be laboratorinių tyrimų neįmanoma nustatyti, ar tai grybinė liga, ar neparazitinių ligų sukeltos dėmės.
Kokią žalą padaro ramuliarija, tiksliai sunku pasakyti, nes išsamių tyrimų atlikta mažai. Žinoma, kad kai kuriose Vokietijos ir Austrijos vietovėse, kur liga stipriai išplitusi, miežių grūdų derlius sumažėja 18-25 proc. Dažniausiai kartu su ramuliarija plinta ir dvi grybinės ligos: dėmėtligė ir rynchosporiozė. Įvairiose Žemutinės Saksonijos, Bavarijos Baden-Viurtenburgo žemių vietovėse per pastaruosius dvejus metus ramuliarijos dėmėmis buvo padengta daugiau kaip 50 proc. miežių lapų paviršiaus. Pirmųjų lauko bandymų rezultatai rodo, kad šią ligą stabdo fungicidai, ypač turintys strobilurinų.
Kaip apsaugoti augalus
Purškimas fungicidais, ypač iš strobilurinų grupės, stabdo neparazitinių ligų dėmių plitimą ant miežių lapų. Pastaraisiais metais pastebėta, kad tokių dėmių atsiranda ir ant kviečių lapų. Jų pasėlius purškiant fungicidais nuo kitų ligų, pristabdomas ir nuo stresų atsirandančių dėmių plitimas.
Lyginant su grybinių ligų sukeltais derliaus nuostoliais, neparazitinių ligų poveikis būna daug mažesnis, nes jos pažeidžia tik lapų paviršių, nenaudoja augalo maisto medžiagų ir nepalieka toksinių darinių, kaip grybinių ligų sukėlėjai. Todėl būtina tiksliai nustatyti ant augalų lapų atsiradusių dėmių kilmę ir tik tada imtis atitinkamų priemonių ligos neigiamam poveikiui sumažinti.
Saugantis nuo neparazitinių miežių ligų, pirmiausia būtina auginti stresams atsparias veisles. Antioksidantų turintys strobilurinų preparatai gali sumažinti neparazitinių ligų plitimą. Derinant fungicidų naudojimą nuo grybinių ir neparazitinių ligų, galima pasiekti gana gerų rezultatų.
Pagal užsienio spaudą parengė
Dr. Algirdas ALEKSYNAS