Ūki­nin­kams, ke­ti­nan­tiems pa­si­nau­do­ti in­ves­ti­ci­ne struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma, rei­kės pa­reng­ti in­ves­ti­ci­nius pla­nus, o to bus ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti be dve­jy­bi­ne sis­te­ma tvar­ko­mos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos. Ne­be­už­teks iš­var­din­ti, kiek, ko­kios že­mės, tech­ni­kos, pa­sta­tų tu­ri­ma. Rei­kės pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, kad tu­ri­mas tur­tas už­dir­ba pa­ja­mas, kad ūki­nin­kas bus pa­jė­gus grą­žin­ti pa­sko­lą ar tin­ka­mai pa­nau­do­ti gau­tą pa­ra­mą.

Žem­dir­biai, no­rė­da­mi pa­si­nau­do­ti in­ves­ti­ci­ne pa­ra­ma pa­gal to­kias Kai­mo plėt­ros pla­no prie­mo­nes, kaip: „In­ves­ti­ci­jos į že­mės ūkio val­das“, „Jau­nų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“, „Kai­mo vie­to­vių pri­tai­ky­mo ir plėt­ros“ ir ki­tas, tu­rės įro­dy­ti, kad įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, ūkis taps eko­no­miš­kai gy­vy­bin­gas. No­rė­da­mas tai pa­tvir­tin­ti, ūki­nin­kas tu­rės bū­ti su­kau­pęs in­for­ma­ci­ją apie kie­ki­nius ir fi­nan­si­nius ūkio ro­dik­lius, ku­rie leis­tų įver­tin­ti ūki­nin­ka­vi­mo ri­zi­ką, leng­viau pri­im­ti ver­slo spren­di­mus, nu­ma­ty­ti to­les­nius ūkio plėt­ros pla­nus. Ne­tvar­kant ūkio bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos, vi­so to pa­da­ry­ti ne­bus įma­no­ma.

Eu­ro­pos Są­jun­gos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos ski­ria­mos kon­ku­ren­ci­nę pro­duk­ci­ją ga­mi­nan­čių ūkių pa­ja­moms pa­lai­ky­ti. Šiuo at­ve­ju ves­ti bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą nė­ra bū­ti­na, nes ūkio gy­vy­bin­gu­mo įro­di­nė­ti ne­rei­kės, o ir pats žem­dir­bys ne­bus kon­tro­liuo­ja­mas, kaip nau­do­ja gau­tas pa­ra­mos lė­šas. Ta­čiau ūki­nin­ko ūkis, kaip ir ki­ti ūkio sub­jek­tai, sėk­min­giau plė­tos veik­lą ir ga­lės įver­tin­ti esa­mą pa­dė­tį tik gau­da­mas ati­tin­ka­mą bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos in­for­ma­ci­ją. Ši in­for­ma­ci­ja la­bai svar­bi, nu­sta­tant ūkio veik­los per­spek­ty­vą. Ūkio plėt­ros pla­nai, ne­pa­grįs­ti tiks­liais duo­me­ni­mis, po tam tik­ro lai­ko ga­li su­kel­ti skau­džių pa­da­ri­nių, kar­tais net ir ban­kro­tą.

Dau­giau ir nau­din­ges­nės in­for­ma­ci­jos ūki­nin­kas gaus tvar­ky­da­mas ūkio ap­skai­tą dve­jy­bi­ne sis­te­ma ir su­da­ry­da­mas fi­nan­si­nę at­skai­to­my­bę. Tvar­kant ūkio ap­skai­tą re­ko­men­duo­ja­mos to­kios fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės for­mos:

• ūki­nin­ko ūkio ba­lan­sas;
• ūki­nin­ko ūkio veik­los re­zul­ta­tų ata­skai­ta;
• ūki­nin­ko ūkio pi­ni­gų srau­tų ata­skai­ta.

Me­ti­nė fi­nan­si­nė at­skai­to­my­bė ren­gia­ma api­ben­dri­nus ūki­nin­ko fi­nan­si­nių me­tų duo­me­nis. Ji su­tei­kia tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją apie fi­nan­si­nę būk­lę, tu­ri­mą tur­tą, nuo­sa­vus įna­šus, įsi­pa­rei­go­ji­mus, už­dirb­tas pa­ja­mas, pa­tir­tas są­nau­das, veik­los re­zul­ta­tus ir pi­ni­gų srau­tus.

Ūki­nin­ko ūkio veik­los bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta tu­ri bū­ti tvar­ko­ma va­do­vau­jan­tis ben­drai­siais ap­skai­tos prin­ci­pais, vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­to­mis ap­skai­tos tai­syk­lė­mis. Pa­grin­di­nės ūki­nin­ko ūkio veik­los bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tai­syk­lės bei me­ti­nės at­skai­to­my­bės for­mos pa­teik­tos Ūki­nin­ko ūkio veik­los bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mo dve­jy­bi­ne ap­skai­tos sis­te­ma re­ko­men­da­ci­jo­se, ku­rios bu­vo pa­tvir­tin­tos 2001 m. lap­kri­čio 26 d. že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr. 414. Pa­dė­ti ūki­nin­kams vi­suo­met yra pa­si­ren­gę Že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos ra­jo­nų sky­rių spe­cia­lis­tai.