Pi­lie­čiai, įsi­gi­ję že­mę ar pa­sta­tus, ta­čiau ne­įre­gist­ra­vę jų Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re, ne­ga­li sa­vo tur­to val­dy­ti, o tam tik­rais at­ve­jais ga­li net jo ne­tek­ti. Kol nau­ja­sis sa­vi­nin­kas ne­įre­gist­ruo­ja sa­vo įsi­gy­to tur­to, mo­kes­čių ins­pek­ci­ja že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čius to­liau skai­čiuo­ja re­gist­re už­fik­suo­tam se­na­jam sa­vi­nin­kui. Jei nau­ja­sis sa­vi­nin­kas ne­įre­gist­ruo­ja nuo­sa­vy­bės tei­sės į sa­vo įsi­gy­tą tur­tą, bu­vęs sa­vi­nin­kas ga­li jį dar kar­tą par­duo­ti, iš­nuo­mo­ti ar įkeis­ti.

Apie tur­to re­gist­ra­ci­jos ir val­dy­mo pro­ble­mas žur­na­lui “Ma­no ūkis” pa­sa­ko­ja Vals­ty­bės įmo­nės Re­gist­rų cen­tras di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ro­mu­al­das KASPERAVIČIUS.

Nau­ja­sis Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, iš­aiš­ki­nan­tis, ka­da at­si­ran­da nuo­sa­vy­bės tei­sė, įsi­ga­lio­jo 2001 m. lie­pos 1 d., ta­čiau žmo­nėms iki šiol ky­la pro­ble­mų dėl tur­to re­gist­ra­ci­jos ir su tuo su­si­ju­sio nuo­sa­vy­bės val­dy­mo.

Se­na­ja­me Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nuo­sa­vy­bės tei­sės at­si­ra­di­mas api­brėž­tas la­bai pa­pras­tai – ji at­si­ran­da nuo tur­to įre­gist­ra­vi­mo vie­ša­ja­me re­gist­re mo­men­to (įsi­gy­tą tur­tą bu­vo pri­va­lo­ma įre­gist­ruo­ti per 3 mėn. nuo tos die­nos, kai pa­si­ra­šy­ta tur­to per­lei­di­mo su­tar­tis).

Nau­ja­sis Ci­vi­li­nis ko­dek­sas api­brė­žia, kad nuo­sa­vy­bės tei­sė at­si­ran­da, kai pa­tvir­ti­na­ma tur­to per­lei­di­mo su­tar­tis ir tas tur­tas pa­gal pri­ėmi­mo ir per­da­vi­mo ak­tą per­duo­da­mas nau­ja­jam sa­vi­nin­kui. Tai­gi nuo­sa­vy­bės tei­sė at­si­ran­da nuo daik­to per­da­vi­mo įgi­jė­jui mo­men­to. Pri­va­lo­mos re­gist­ra­ci­jos čia jau lyg ir nė­ra, kaip ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos šalių (re­mian­tis jų pa­tir­ti­mi bu­vo pa­reng­tas ir mū­sų Ci­vi­li­nis ko­dek­sas). Ki­ta ver­tus, tas pats Ci­vi­li­nis ko­dek­sas sa­ko, kad tei­siškai dis­po­nuo­ti (val­dy­ti, t. y. par­duo­ti, pirk­ti, mai­ny­ti, do­va­no­ti, pa­vel­dė­ti ir pan.) tur­tu ne­ga­li­ma, kol jis ne­įre­gist­ruo­ja­mas. Nau­ja­sis Ci­vi­li­nis ko­dek­sas ne­be­nu­ma­to ter­mi­no, per ku­rį įgy­tas tur­tas tu­ri bū­ti įre­gist­ruo­tas. Va­ka­rų vals­ty­bė­se, kur prie­var­tos re­gist­ruo­ti tur­tą taip pat nė­ra, žmo­nės, įsi­gi­ję tur­tą, sku­ba iš kar­to įre­gist­ruo­ti nuo­sa­vy­bės tei­ses, nes ži­no, kad pa­sek­mės ga­li bū­ti liūd­nos.

Pa­vyz­džiui, tur­tą par­da­vęs as­muo po san­do­rio ga­li pa­si­tik­rin­ti re­gist­re (duo­me­nys yra pri­ei­na­mi), ar pir­kė­jas įre­gist­ra­vo sa­vo tei­ses. Pa­ma­tęs, kad tai dar ne­pa­da­ry­ta, jis ga­li iš­si­im­ti pa­žy­mą ki­tam san­do­riui ir įkeis­ti, iš­nuo­mo­ti ar net per­leis­ti tur­tą ki­tam as­me­niui. Jei pas­ta­ra­sis pir­ma įre­gist­ruos sa­vo nuo­sa­vy­bės tei­ses, tai teis­me aiš­ki­nan­tis abie­jų sa­vi­nin­kų tei­sę į tą pa­tį tur­tą, pir­me­ny­bė bus tei­kia­ma tur­tą įre­gist­ra­vu­siam as­me­niui. Tai la­bai ak­tu­a­lu ir tvar­kant pa­vel­dė­ji­mo do­ku­men­tus, kai mirš­ta tur­to sa­vi­nin­kas. Jei tur­tas ne­re­gist­ruo­tas, pa­vel­dė­to­jams sa­vo tei­sę į tur­tą ten­ka įro­di­nė­ti teis­muo­se.

No­ta­rų vaid­muo

Pats svar­biau­sias tuo­se san­do­riuo­se yra no­ta­rų vaid­muo. Tvir­tin­da­mi san­do­rį, jie pri­si­i­ma ir vi­są at­sa­ko­my­bę už tai, kad abi ša­lys ge­ra­no­riš­kai su­si­tar­tų: vie­na – tur­tą per­leis­ti, ki­ta – įsi­gy­ti, ne­žiū­rint, ko­kios są­ly­gos yra su tuo tur­tu su­si­ju­sios (tar­kim, tur­tas yra įkeis­tas, tai­gi no­ta­ras tu­ri apie tai per­spė­ti pir­kė­ją, nes šiam rei­kės pri­si­im­ti su tur­tu su­si­ju­sius įsi­pa­rei­go­ji­mus). Vi­si no­ta­rai yra pri­si­jun­gę prie re­gist­ro duo­me­nų ban­kų, kad ga­lė­tų už­tik­rin­ti var­to­to­jams duo­me­nų pa­ti­ki­mu­mą. Įsta­ty­mai juos įpa­rei­go­ja prieš tvir­ti­nant san­do­rį pa­tik­rin­ti, ar tur­to būk­lė tik­rai yra to­kia, ko­kia įra­šy­ta pir­ki­mo ir par­da­vi­mo do­ku­men­tuo­se. No­ta­rai pri­va­lo įspė­ti ir įspė­ja žmo­nes, kad šie re­gist­ruo­tų tur­tą. Ši są­ly­ga yra įra­šy­ta ir tur­to pir­ki­mo bei par­da­vi­mo su­tar­ty­je, ta­čiau vis tiek pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad žmo­nės to ne­pa­da­ro, o pas­kui pa­tys nu­ken­čia. No­ta­ras, pa­tvir­ti­nęs san­do­rį dėl tur­to pir­ki­mo ir par­da­vi­mo, tą pa­čią ar (vė­liau­siai) ki­tą die­ną in­for­muo­ja apie tai re­gist­ro duo­me­nų ban­ko tvar­ky­to­ją. Duo­me­nų ban­ke įra­šo­ma žy­ma, kad san­do­ris su­da­ry­tas, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad kar­tu įre­gist­ruo­ja­mos ir nau­jo­jo sa­vi­nin­ko nuo­sa­vy­bės tei­sės.

Tei­sė į nuo­sa­vy­bę ir tei­sė val­dy­ti nuo­sa­vy­bę

Nuo­sa­vy­bės tei­sė at­si­ran­da nuo to mo­men­to, kai pa­si­ra­šo­mas tur­to pri­ėmi­mo ir per­da­vi­mo ak­tas, o nuo­sa­vy­bės dis­po­na­vi­mo (val­dy­mo) tei­sė at­si­ran­da tuo­met, kai sa­vi­nin­kas de­kla­ruo­ja, jog no­ri įre­gist­ruo­ti ir įre­gist­ruo­ja sa­vo tei­ses į įgy­tą tur­tą.

Tur­to re­gist­ra­ci­jos kai­na yra so­cia­liai orien­tuo­ta į da­bar­ti­nės mū­sų vi­suo­me­nės iš­ga­les. Tar­kim, 50 tūkst. Lt ver­tės tur­to re­gist­ra­ci­ja kai­nuo­ja tik 20 Lt, o pa­ti di­džiau­sia re­gist­ra­ci­jos kai­na už mi­li­jo­ni­nį tur­tą ne­vir­ši­ja 1 tūkst. Lt. Tur­to re­gist­ra­ci­jos tin­klas vei­kia vi­suo­se ra­jo­nuo­se ir mies­tuo­se. Vi­sus do­ku­men­tus, su­si­ju­sius su tur­to tvar­ky­mu, žmo­gus ga­li užsa­ky­ti ten, kur pats gy­ve­na. Ki­taip yra su no­ta­rais ir ant­sto­liais, ku­rie ap­tar­nau­ja tik ten, kur yra pi­lie­čio tur­tas.

Vy­riau­sy­bė 2003 m. va­sa­rio 26 d. pri­ėmė nu­ta­ri­mą “Dėl do­ku­men­tų, teik­ti­nų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro tvar­ky­to­jui, re­gist­ruo­jant se­nus sta­ti­nius”. Šiuo nu­ta­ri­mu su­pap­ras­tin­ta tvar­ka pa­teik­ti do­ku­men­tus, įro­dan­čius tei­ses į pa­sta­tus, sta­ty­tus iki 1989 m. Da­bar pa­kan­ka se­niū­no pa­žy­mos, kad Ūki­nė­se kny­go­se yra įra­šas apie tai, kas val­do vie­ną ar ki­tą pa­sta­tą. Pa­žy­mos ir ka­dast­ri­nių ma­ta­vi­mų (in­ven­to­ri­nės) by­los už­teks nuo­sa­vy­bės tei­sėms į sta­ti­nį įre­gist­ruo­ti.

Jei žmo­nės pa­tys ne­ži­no, ar jų tur­tas įre­gist­ruo­tas, ar ne, vi­suo­met ga­li pa­si­tik­rin­ti re­gist­ro duo­me­nų ban­ke.

Žmo­nių pa­to­gu­mui Vy­riau­sy­bė pri­ėmė nu­ta­ri­mą Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro ir re­gist­ro vals­ty­bės įmo­nę nuo 2003 m. ba­landžio 1 d. pa­va­din­ti Re­gist­rų cen­tru.

Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja KRIVICKIENĖ