- Mano ūkis
- Mano ūkis
Piliečiai, įsigiję žemę ar pastatus, tačiau neįregistravę jų Nekilnojamojo turto registre, negali savo turto valdyti, o tam tikrais atvejais gali net jo netekti. Kol naujasis savininkas neįregistruoja savo įsigyto turto, mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja registre užfiksuotam senajam savininkui. Jei naujasis savininkas neįregistruoja nuosavybės teisės į savo įsigytą turtą, buvęs savininkas gali jį dar kartą parduoti, išnuomoti ar įkeisti.
Apie turto registracijos ir valdymo problemas žurnalui “Mano ūkis” pasakoja Valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus pavaduotojas Romualdas KASPERAVIČIUS.
Naujasis Civilinis kodeksas, išaiškinantis, kada atsiranda nuosavybės teisė, įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., tačiau žmonėms iki šiol kyla problemų dėl turto registracijos ir su tuo susijusio nuosavybės valdymo.
Senajame Civiliniame kodekse nuosavybės teisės atsiradimas apibrėžtas labai paprastai – ji atsiranda nuo turto įregistravimo viešajame registre momento (įsigytą turtą buvo privaloma įregistruoti per 3 mėn. nuo tos dienos, kai pasirašyta turto perleidimo sutartis).
Naujasis Civilinis kodeksas apibrėžia, kad nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Privalomos registracijos čia jau lyg ir nėra, kaip ir daugelyje Europos šalių (remiantis jų patirtimi buvo parengtas ir mūsų Civilinis kodeksas). Kita vertus, tas pats Civilinis kodeksas sako, kad teisiškai disponuoti (valdyti, t. y. parduoti, pirkti, mainyti, dovanoti, paveldėti ir pan.) turtu negalima, kol jis neįregistruojamas. Naujasis Civilinis kodeksas nebenumato termino, per kurį įgytas turtas turi būti įregistruotas. Vakarų valstybėse, kur prievartos registruoti turtą taip pat nėra, žmonės, įsigiję turtą, skuba iš karto įregistruoti nuosavybės teises, nes žino, kad pasekmės gali būti liūdnos.
Pavyzdžiui, turtą pardavęs asmuo po sandorio gali pasitikrinti registre (duomenys yra prieinami), ar pirkėjas įregistravo savo teises. Pamatęs, kad tai dar nepadaryta, jis gali išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti turtą kitam asmeniui. Jei pastarasis pirma įregistruos savo nuosavybės teises, tai teisme aiškinantis abiejų savininkų teisę į tą patį turtą, pirmenybė bus teikiama turtą įregistravusiam asmeniui. Tai labai aktualu ir tvarkant paveldėjimo dokumentus, kai miršta turto savininkas. Jei turtas neregistruotas, paveldėtojams savo teisę į turtą tenka įrodinėti teismuose.
Notarų vaidmuo
Pats svarbiausias tuose sandoriuose yra notarų vaidmuo. Tvirtindami sandorį, jie prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad abi šalys geranoriškai susitartų: viena – turtą perleisti, kita – įsigyti, nežiūrint, kokios sąlygos yra su tuo turtu susijusios (tarkim, turtas yra įkeistas, taigi notaras turi apie tai perspėti pirkėją, nes šiam reikės prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus). Visi notarai yra prisijungę prie registro duomenų bankų, kad galėtų užtikrinti vartotojams duomenų patikimumą. Įstatymai juos įpareigoja prieš tvirtinant sandorį patikrinti, ar turto būklė tikrai yra tokia, kokia įrašyta pirkimo ir pardavimo dokumentuose. Notarai privalo įspėti ir įspėja žmones, kad šie registruotų turtą. Ši sąlyga yra įrašyta ir turto pirkimo bei pardavimo sutartyje, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kad žmonės to nepadaro, o paskui patys nukenčia. Notaras, patvirtinęs sandorį dėl turto pirkimo ir pardavimo, tą pačią ar (vėliausiai) kitą dieną informuoja apie tai registro duomenų banko tvarkytoją. Duomenų banke įrašoma žyma, kad sandoris sudarytas, tačiau tai nereiškia, kad kartu įregistruojamos ir naujojo savininko nuosavybės teisės.
Teisė į nuosavybę ir teisė valdyti nuosavybę
Nuosavybės teisė atsiranda nuo to momento, kai pasirašomas turto priėmimo ir perdavimo aktas, o nuosavybės disponavimo (valdymo) teisė atsiranda tuomet, kai savininkas deklaruoja, jog nori įregistruoti ir įregistruoja savo teises į įgytą turtą.
Turto registracijos kaina yra socialiai orientuota į dabartinės mūsų visuomenės išgales. Tarkim, 50 tūkst. Lt vertės turto registracija kainuoja tik 20 Lt, o pati didžiausia registracijos kaina už milijoninį turtą neviršija 1 tūkst. Lt. Turto registracijos tinklas veikia visuose rajonuose ir miestuose. Visus dokumentus, susijusius su turto tvarkymu, žmogus gali užsakyti ten, kur pats gyvena. Kitaip yra su notarais ir antstoliais, kurie aptarnauja tik ten, kur yra piliečio turtas.
Vyriausybė 2003 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius”. Šiuo nutarimu supaprastinta tvarka pateikti dokumentus, įrodančius teises į pastatus, statytus iki 1989 m. Dabar pakanka seniūno pažymos, kad Ūkinėse knygose yra įrašas apie tai, kas valdo vieną ar kitą pastatą. Pažymos ir kadastrinių matavimų (inventorinės) bylos užteks nuosavybės teisėms į statinį įregistruoti.
Jei žmonės patys nežino, ar jų turtas įregistruotas, ar ne, visuomet gali pasitikrinti registro duomenų banke.
Žmonių patogumui Vyriausybė priėmė nutarimą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę nuo 2003 m. balandžio 1 d. pavadinti Registrų centru.
Parengė Virginija KRIVICKIENĖ