- Daina STANIŠAUSKIENĖ
- Mano ūkis
„Jei kas nors prieš aštuonerius metus būtų nuvežęs į užsienį, šiandien kiaules auginčiau daug pažangiau“, - įsitikinęs Prienų r. ūkininkas Jonas Gradeckas. Žinios, kurias augintojas įgijo besimokydamas Danijoje, pasak ūkininko, pakeitė ir mąstyseną, ir požiūrį į ūkininkavimą.
Pagal tarptautinį Lietuvos ir Danijos projektą išvykęs į Danijoje surengtus kiaulių auginimo kursus ūkininkas nesitikėjo, kad grįš į Lietuvą pasikeitęs. Dažnai kalbama, kad užsienio specialistai lietuvius moko abėcėlės. Tačiau J.Gradeckas sako grįžęs su „pilna galva“ naujų idėjų ir minčių. „Ten sužinojau, kaip pagaminti pigią geros kokybės kiaulieną. Tai galima pasiekti ne tik pakeitus gyvulių šėrimą, auginimo sąlygas, išsaugant daugiau paršelių. Svarbiausia pritaikyti technologijas, kurios užsienyje seniai žinomos ir išbandytos“, - sakė ūkininkas, pridurdamas, kad patirties sėmėsi iš tikrų kiaulių auginimo specialistų, mat danai - vieni iš daugiausiai kiaulių užauginantys ES ūkininkai.
Savaitinis kiaulių auginimas
Tik grįžęs į Lietuvą J.Gradeckas ėmėsi iš esmės keisti nusistovėjusią tvarką ūkyje bei taikyti vadinamąją savaitinę kiaulių auginimo technologiją. Pirmiausia, teko pastatyti naują tvartą, kuris suskirstytas į atskiras sėklinamų paršavedžių, apsiparšiavusių kiaulių ir paršelių patalpas. Kai bus užpildytos visos motininių kiaulių vietos (ketinama auginti beveik 100 paršavedžių), visi darbai ūkyje bus atliekami trijų savaičių ciklu, t.y. sėklinamos kiaulės (iš viso 15), po trijų savaičių kita grupė paršingų paršavedžių (12) bus perkeliama į paršiavimosi patalpas (jų tvarte yra 2), po mėnesio paršeliai atjunkomi ir perkeliami į jiems skirtas patalpas, o paršavedės vėl grąžinamos į sėklinimo vienutes ir sėklinamos. Atjunkyti paršeliai bus auginami trijuose tvarto skyriuose. Dviejuose iš jų jie bus laikomi vadomis, atskiruose gardeliuose po 10-12, kitame – didesnėmis grupėmis. Veislinis prieauglis bus auginamas iki 25-30 kg svorio, vėliau perkeliamas į kitą fermą.
Kad būtų pasiektas toks cikliškumas, iš pradžių kiaulaičių ruja specialiais preparatais slopinama, o po to skatinama. Kiekviena kiaulė sėklinama du kartus. Kol kas naujajame J.Gradecko tvarte auginama 60 grynaveislių motininių kiaulių, o pirmosios paršavedės paršiuosis jau šį mėnesį.
Rankų darbo mažiau
Nauji pastatai ir pašarų cechas pradėti statyti pavasarį, o užbaigti spalį. Beje, į naująjį tvartą ūkininkas investavo savo lėšas. Pasak jo, pasinaudoti SAPARD programos parama statyboms sunku. „Pagal programos reikalavimus, naujus pastatus turi statyti rangovas. Naujos turi būti ir plytos, ir įranga. Jei būčiau pasinaudojęs ES parama, viskas būtų atsiėję daug daugiau. Statydamas savo jėgomis iš senų plytų aš nemažai sutaupiau“, - tikino J.Gradeckas. Naudotą tvarto ir šėrimo įrangą jis pirko Danijoje, o pašarų gamybos cechą sukonstravo iš rusiškų įrengimų. Ūkininkas juo ypač džiaugiasi: dabar visas pašarų maišymas ir gyvulių šėrimas mechanizuotas, rankų darbo beveik neliko. Tad ir gyvuliams prižiūrėti pakanka vieno žmogaus. Į tvartus kasdien užsuka ir ūkininkas su žmona Laima. Kiaulių sėklinimo jie niekam kitam nepatiki, tačiau pavasarį, vasarą ir rudenį laiko gyvulius apžiūrėti labai trūksta. „Beveik visus pašarus užsiauginame ūkyje. Sėjame kviečių, kvietrugių, miežių ir kitų pašarinių augalų, iš viso dirbame 200 ha. Taigi per darbymečius žmona kiaulėmis labiau rūpinasi“, - pasakojo J.Gradeckas.
Veislinių gyvulių pardavimas – nebe ūkininko rūpestis
Grynaveisles kiaules jis pradėjo auginti 1996 m., kai į ūkį atsivežė pirmuosius pjetrenus. Augino ir Vokietijos didžiąsias baltąsias, landrasus. Dabar kiaulių bandoje tik Olandijos selekcijos Didžiosios baltosios ir pjetrenai. Prieš dvejus metus Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti dvišalis Olandijos ir Lietuvos projektas, skirtas kiaulių veislininkystei, šėrimui ir priežiūrai gerinti. Vienas iš projekto dalyvių - UAB „Litgenas“ iš Olandijos veislininkystės kompanijos „Hypor“ įsigijo 90 kiaulaičių ir 30 kuiliukų (Olandijos didžiųjų baltųjų, Olandijos landrasų, pjetrenų ir jorkšyrų). Šių įvežtų kiaulių palikuonys ir pateko į J.Gradecko ūkį.
„J.Gradecko ūkis vienas iš geriausių, čia kiaulių auginimo sąlygos atitinka ES reikalavimus. Tad įsigytų veislių kiaulėms veisti jis labai tiko“, - apie pasirinkimą pasakojo UAB „Litgenas“ dukterinės įmonės „Avena“ direktorius Valdas Dalinkevičius. Pagal pasirašytą sutartį ūkininkas kiaules turi auginti, remdamasis įmonės sudarytu planu ir reikalavimais, o „Avena“ įsipareigoja tinkamai užaugintą veislinį prieauglį parduoti, konsultuoti ūkininką. Įmonės specialistai taip pat nustato olandiškų kiaulių genetinę vertę pažangiu BLUP metodu ir sudaro poravimo schemas. Minėtų veislių kiaulės auginamos dar dviejuose Lietuvos ūkiuose (Panevėžio ir Pakruojo r.). Veislininkystės įmonėje „Litgenas“ laikomi šių veislių kuiliai ir gaminama sperma.
Veislinių gyvulių nuperkama mažiau
„Dėl veislinių gyvulių realizavimo dabar esu ramus, - džiaugiasi ūkininkas. - Daug daugiau rūpesčių kyla, kai reikia parduoti išbrokuotus ir nupenėtus grynaveislius paršus“. Anksčiau beveik visas ūkyje užaugintas kiaules ūkininkai parduodavo kaip veislines. J.Gradeckas sako, kad kasmet atsiranda vis daugiau nepelningų žemės ūkio šakų. Kažkada jis ir kviečių sėklą daugino. „Tačiau kartą maistinius kviečius pardavę pigiau negu pirkome pašarinius, nusprendėme jų nebeauginti, – prisimena Laima Gradeckienė. – Pastaruoju metu ir veislinių gyvulių parduodame mažiau, o penimų kiaulių supirkimo kaina nukrito beveik iki savikainos“.
Naująjį kiaulių skerdenų standartą J.Gradeckas vertina skeptiškai ir kol kas paršus parduoda pagal gyvą svorį. „Nors mano kiaulės mėsinės, tačiau aš nepriklausomais skerdenų vertintojais nepasitikiu, kaip ir Lietuvos kombinuotųjų pašarų ir priedų gamintojais. Bandėme kiaules penėti vienoje įmonėje gamintais pašarais, tai vietoj raumenų jos lašinių priaugino, nors buvo prašyta į pašarus pridėti daugiau baltymų“, - piktinosi augintojas. Nuo to karto jis pats perka soją, maišo ją su ūkyje užaugintais grūdais ir prideda daniškų Vitfoss priedų.
Užsienietiškų veislių kiaulės geresnės
J.Gradecko nuomone, teiginys, kad užsienietiškų veislių gyvuliai lepūs, tėra mitas. Per tiek metų jo ūkyje jokių rimtų ligų nepasitaikė ir gyvuliai gerai augo. „Ten, kur auginimo sąlygos blogos ir šėrimas netinkamas, blogai augs ir lietuviškos kiaulės. Jų dabar perdirbimo įmonėms vargu ar įsiūlysi. Pirkėjai tapo reiklūs, labiau rūpinasi savo sveikata, todėl riebios kiaulienos neperka“, - tvirtino ūkininkas. Su juo sutinka ir V.Dalinkevičius. Pasak jo, Lietuvos baltųjų kuilių spermos poreikis ypač sumažėjo. Visi stambūs ūkininkai ir bendrovės mieliau perka mėsinių veislių kuilių spermą, populiariausi iš jų pjetrenai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialisto dr. Edmundo Paulausko nuomone, lietuviai jau išmoko auginti kiaules, todėl įsigaliojus naujajam standartui, pelningiau penėti užsienietiškų veislių mišrūnus, kurie greičiau auga, o jų mėsa geresnės kokybės. „Minėtas projektas turi didelės įtakos Lietuvos kiaulininkystei, įgytos žinios ir patirtis ateityje pravers ir konsultantams, ir kiaulininkystės specialistams, ir Lietuvos ūkininkams“, - sakė E.Paulauskas.