„Jei kas nors prieš aš­tuo­ne­rius me­tus bū­tų nu­ve­žęs į už­sie­nį, šian­dien kiau­les au­gin­čiau daug pa­žan­giau“, - įsi­ti­ki­nęs Prie­nų r. ūki­nin­kas Jo­nas Gra­dec­kas. Ži­nios, ku­rias au­gin­to­jas įgi­jo be­si­mo­ky­da­mas Da­ni­jo­je, pa­sak ūki­nin­ko, pa­kei­tė ir mąs­ty­se­ną, ir po­žiū­rį į ūki­nin­ka­vi­mą.

Pa­gal tarp­tau­ti­nį Lie­tu­vos ir Da­ni­jos pro­jek­tą iš­vy­kęs į Da­ni­jo­je su­reng­tus kiau­lių au­gi­ni­mo kur­sus ūki­nin­kas ne­si­ti­kė­jo, kad grįš į Lie­tu­vą pa­si­kei­tęs. Daž­nai kal­ba­ma, kad už­sie­nio spe­cia­lis­tai lie­tu­vius mo­ko abė­cė­lės. Ta­čiau J.Gra­dec­kas sa­ko grį­žęs su „pil­na gal­va“ nau­jų idė­jų ir min­čių. „Ten su­ži­no­jau, kaip pa­ga­min­ti pi­gią ge­ros ko­ky­bės kiau­lie­ną. Tai ga­li­ma pa­siek­ti ne tik pa­kei­tus gy­vu­lių šė­ri­mą, au­gi­ni­mo są­ly­gas, iš­sau­gant dau­giau par­še­lių. Svar­biau­sia pri­tai­ky­ti tech­no­lo­gi­jas, ku­rios už­sie­ny­je se­niai ži­no­mos ir iš­ban­dy­tos“, - sa­kė ūki­nin­kas, pri­dur­da­mas, kad pa­tir­ties sė­mė­si iš tik­rų kiau­lių au­gi­ni­mo spe­cia­lis­tų, mat da­nai - vie­ni iš dau­giau­siai kiau­lių už­au­gi­nan­tys ES ūki­nin­kai.

Sa­vai­ti­nis kiau­lių au­gi­ni­mas

Tik grį­žęs į Lie­tu­vą J.Gra­dec­kas ėmė­si iš es­mės keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką ūky­je bei tai­ky­ti va­di­na­mą­ją sa­vai­ti­nę kiau­lių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ją. Pir­miau­sia, te­ko pa­sta­ty­ti nau­ją tvar­tą, ku­ris su­skirs­ty­tas į at­ski­ras sėk­li­na­mų par­ša­ve­džių, ap­si­par­šia­vu­sių kiau­lių ir par­še­lių pa­tal­pas. Kai bus už­pil­dy­tos vi­sos mo­ti­ni­nių kiau­lių vie­tos (ke­ti­na­ma au­gin­ti be­veik 100 par­ša­ve­džių), vi­si dar­bai ūky­je bus at­lie­ka­mi tri­jų sa­vai­čių cik­lu, t.y. sėk­li­na­mos kiau­lės (iš vi­so 15), po tri­jų sa­vai­čių ki­ta gru­pė par­šin­gų par­ša­ve­džių (12) bus per­ke­lia­ma į par­šia­vi­mo­si pa­tal­pas (jų tvar­te yra 2), po mė­ne­sio par­še­liai at­jun­ko­mi ir per­ke­lia­mi į jiems skir­tas pa­tal­pas, o par­ša­ve­dės vėl grą­ži­na­mos į sėk­li­ni­mo vie­nu­tes ir sėk­li­na­mos. At­jun­ky­ti par­še­liai bus au­gi­na­mi tri­juo­se tvar­to sky­riuo­se. Dvie­juo­se iš jų jie bus lai­ko­mi va­do­mis, at­ski­ruo­se gar­de­liuo­se po 10-12, ki­ta­me – di­des­nė­mis gru­pė­mis. Veis­li­nis prie­aug­lis bus au­gi­na­mas iki 25-30 kg svo­rio, vė­liau per­ke­lia­mas į ki­tą fer­mą.

Kad bū­tų pa­siek­tas toks cik­liš­ku­mas, iš pra­džių kiau­lai­čių ru­ja spe­cia­liais pre­pa­ra­tais slo­pi­na­ma, o po to ska­ti­na­ma. Kiek­vie­na kiau­lė sėk­li­na­ma du kar­tus. Kol kas nau­ja­ja­me J.Gra­dec­ko tvar­te au­gi­na­ma 60 gry­na­veis­lių mo­ti­ni­nių kiau­lių, o pir­mo­sios par­ša­ve­dės par­šiuo­sis jau šį mė­ne­sį.

Ran­kų dar­bo ma­žiau

Nau­ji pa­sta­tai ir pa­ša­rų ce­chas pra­dė­ti sta­ty­ti pa­va­sa­rį, o už­baig­ti spa­lį. Be­je, į nau­ją­jį tvar­tą ūki­nin­kas in­ves­ta­vo sa­vo lė­šas. Pa­sak jo, pa­si­nau­do­ti SAPARD pro­gra­mos pa­ra­ma sta­ty­boms sun­ku. „Pa­gal pro­gra­mos rei­ka­la­vi­mus, nau­jus pa­sta­tus tu­ri sta­ty­ti ran­go­vas. Nau­jos tu­ri bū­ti ir ply­tos, ir įran­ga. Jei bū­čiau pa­si­nau­do­jęs ES pa­ra­ma, vis­kas bū­tų at­si­ė­ję daug dau­giau. Sta­ty­da­mas sa­vo jė­go­mis iš se­nų ply­tų aš ne­ma­žai su­tau­piau“, - ti­ki­no J.Gra­dec­kas. Nau­do­tą tvar­to ir šė­ri­mo įran­gą jis pir­ko Da­ni­jo­je, o pa­ša­rų ga­my­bos ce­chą su­konst­ra­vo iš ru­siš­kų įren­gi­mų. Ūki­nin­kas juo ypač džiau­gia­si: da­bar vi­sas pa­ša­rų mai­šy­mas ir gy­vu­lių šė­ri­mas me­cha­ni­zuo­tas, ran­kų dar­bo be­veik ne­li­ko. Tad ir gy­vu­liams pri­žiū­rė­ti pa­kan­ka vie­no žmo­gaus. Į tvar­tus kas­dien už­su­ka ir ūki­nin­kas su žmo­na Lai­ma. Kiau­lių sėk­li­ni­mo jie nie­kam ki­tam ne­pa­ti­ki, ta­čiau pa­va­sa­rį, va­sa­rą ir ru­de­nį lai­ko gy­vu­lius ap­žiū­rė­ti la­bai trūks­ta. „Be­veik vi­sus pa­ša­rus už­si­au­gi­na­me ūky­je. Sė­ja­me kvie­čių, kviet­ru­gių, mie­žių ir ki­tų pa­ša­ri­nių au­ga­lų, iš vi­so dir­ba­me 200 ha. Tai­gi per dar­by­me­čius žmo­na kiau­lė­mis la­biau rū­pi­na­si“, - pa­sa­ko­jo J.Gra­dec­kas.

Veis­li­nių gy­vu­lių par­da­vi­mas – ne­be ūki­nin­ko rū­pes­tis

Gry­na­veis­les kiau­les jis pra­dė­jo au­gin­ti 1996 m., kai į ūkį at­si­ve­žė pir­muo­sius pjet­re­nus. Au­gi­no ir Vo­kie­ti­jos di­dži­ą­sias bal­tą­sias, lan­dra­sus. Da­bar kiau­lių ban­do­je tik Olan­di­jos se­lek­ci­jos Didžio­sios bal­to­sios ir pjet­re­nai. Prieš dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je bu­vo pra­dė­tas vyk­dy­ti dvi­ša­lis Olan­di­jos ir Lie­tu­vos pro­jek­tas, skir­tas kiau­lių veis­li­nin­kys­tei, šė­ri­mui ir prie­žiū­rai ge­rin­ti. Vie­nas iš pro­jek­to da­ly­vių - UAB „Lit­ge­nas“ iš Olan­di­jos veis­li­nin­kys­tės kom­pa­ni­jos „Hy­por“ įsi­gi­jo 90 kiau­lai­čių ir 30 kui­liu­kų (Olan­di­jos di­džių­jų bal­tų­jų, Olan­di­jos lan­dra­sų, pjet­re­nų ir jork­šy­rų). Šių įvež­tų kiau­lių pa­li­kuo­nys ir pa­te­ko į J.Gra­dec­ko ūkį.

„J.Gra­dec­ko ūkis vie­nas iš ge­riau­sių, čia kiau­lių au­gi­ni­mo są­ly­gos ati­tin­ka ES rei­ka­la­vi­mus. Tad įsi­gy­tų veis­lių kiau­lėms veis­ti jis la­bai ti­ko“, - apie pa­si­rin­ki­mą pa­sa­ko­jo UAB „Lit­ge­nas“ duk­te­ri­nės įmo­nės „Ave­na“ di­rek­to­rius Val­das Da­lin­ke­vi­čius. Pa­gal pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį ūki­nin­kas kiau­les tu­ri au­gin­ti, rem­da­ma­sis įmo­nės su­da­ry­tu pla­nu ir rei­ka­la­vi­mais, o „Ave­na“ įsi­pa­rei­go­ja tin­ka­mai už­au­gin­tą veis­li­nį prie­aug­lį par­duo­ti, kon­sul­tuo­ti ūki­nin­ką. Įmo­nės spe­cia­lis­tai taip pat nu­sta­to olan­diš­kų kiau­lių ge­ne­ti­nę ver­tę pa­žan­giu BLUP me­to­du ir su­da­ro po­ra­vi­mo sche­mas. Mi­nė­tų veis­lių kiau­lės au­gi­na­mos dar dvie­juo­se Lie­tu­vos ūkiuo­se (Pa­ne­vė­žio ir Pa­kruo­jo r.). Veis­li­nin­kys­tės įmo­nė­je „Lit­ge­nas“ lai­ko­mi šių veis­lių kui­liai ir ga­mi­na­ma sper­ma.

Veis­li­nių gy­vu­lių nu­per­ka­ma ma­žiau

„Dėl veis­li­nių gy­vu­lių re­a­li­za­vi­mo da­bar esu ra­mus, - džiau­gia­si ūki­nin­kas. - Daug dau­giau rū­pes­čių ky­la, kai rei­kia par­duo­ti iš­bro­kuo­tus ir nu­pe­nė­tus gry­na­veis­lius par­šus“. Anks­čiau be­veik vi­sas ūky­je už­au­gin­tas kiau­les ūki­nin­kai par­duo­da­vo kaip veis­li­nes. J.Gra­dec­kas sa­ko, kad kas­met at­si­ran­da vis dau­giau ne­pel­nin­gų že­mės ūkio ša­kų. Kaž­ka­da jis ir kvie­čių sėk­lą dau­gi­no. „Ta­čiau kar­tą mais­ti­nius kvie­čius par­da­vę pi­giau ne­gu pir­ko­me pa­ša­ri­nius, nu­spren­dė­me jų ne­be­au­gin­ti, – pri­si­me­na Lai­ma Gra­dec­kie­nė. – Pas­ta­ruo­ju me­tu ir veis­li­nių gy­vu­lių par­duo­da­me ma­žiau, o penimų kiau­lių su­pir­ki­mo kai­na nu­kri­to be­veik iki sa­vi­kai­nos“.

Nau­ją­jį kiau­lių sker­de­nų stan­dar­tą J.Gra­dec­kas ver­ti­na skep­tiš­kai ir kol kas par­šus par­duo­da pa­gal gy­vą svo­rį. „Nors ma­no kiau­lės mė­si­nės, ta­čiau aš ne­pri­klau­so­mais sker­de­nų ver­tin­to­jais ne­pa­si­ti­kiu, kaip ir Lie­tu­vos kom­bi­nuo­tų­jų pa­ša­rų ir prie­dų ga­min­to­jais. Ban­dė­me kiau­les pe­nė­ti vie­no­je įmo­nė­je ga­min­tais pa­ša­rais, tai vie­toj rau­me­nų jos la­ši­nių pri­au­gi­no, nors bu­vo pra­šy­ta į pa­ša­rus pri­dė­ti dau­giau bal­ty­mų“, - pik­ti­no­si au­gin­to­jas. Nuo to kar­to jis pats per­ka so­ją, mai­šo ją su ūky­je už­au­gin­tais grū­dais ir pri­de­da da­niš­kų Vit­foss prie­dų.

Už­sie­nie­tiš­kų veis­lių kiau­lės ge­res­nės

J.Gra­dec­ko nuo­mo­ne, tei­gi­nys, kad už­sie­nie­tiš­kų veis­lių gy­vu­liai le­pūs, tė­ra mi­tas. Per tiek me­tų jo ūky­je jo­kių rim­tų li­gų ne­pa­si­tai­kė ir gy­vu­liai ge­rai au­go. „Ten, kur au­gi­ni­mo są­ly­gos blo­gos ir šė­ri­mas ne­tin­ka­mas, blo­gai augs ir lie­tu­viš­kos kiau­lės. Jų da­bar per­dir­bi­mo įmo­nėms var­gu ar įsi­ūly­si. Pir­kė­jai ta­po reik­lūs, la­biau rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta, to­dėl rie­bios kiau­lie­nos ne­perka“, - tvir­ti­no ūki­nin­kas. Su juo su­tin­ka ir V.Da­lin­ke­vi­čius. Pa­sak jo, Lie­tu­vos bal­tų­jų kui­lių sper­mos po­rei­kis ypač su­ma­žė­jo. Vi­si stam­būs ūki­nin­kai ir ben­dro­vės mie­liau per­ka mė­si­nių veis­lių kui­lių sper­mą, po­pu­lia­riau­si iš jų pjet­re­nai. Lie­tu­vos že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos gy­vu­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­to dr. Ed­mun­do Pau­laus­ko nuo­mo­ne, lie­tu­viai jau iš­mo­ko au­gin­ti kiau­les, to­dėl įsi­ga­lio­jus nau­ja­jam stan­dar­tui, pel­nin­giau pe­nė­ti už­sie­nie­tiš­kų veis­lių miš­rū­nus, ku­rie grei­čiau au­ga, o jų mė­sa ge­res­nės ko­ky­bės. „Mi­nė­tas pro­jek­tas tu­ri di­de­lės įta­kos Lie­tu­vos kiau­li­nin­kys­tei, įgy­tos ži­nios ir pa­tir­tis at­ei­ty­je pra­vers ir kon­sul­tan­tams, ir kiau­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­tams, ir Lie­tu­vos ūki­nin­kams“, - sa­kė E.Pau­laus­kas.