- Dr. Jonas LIAUKONIS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Pesticidų Lietuvoje sunaudojama palyginti mažai: vienam hektarui ariamos žemės tenka apie 0,6 kg augalų apsaugos priemonių. Tuo tarpu Vakarų Europos ūkininkai vidutiniškai sunaudoja po 6-8 kg vienam hektarui pasėlių, tai yra 10-13 kartų daugiau.
Šalies žemdirbiai 2001 metais sunaudojo 1 700 tonų pesticidų arba 748,2 tonos jų veikliosios medžiagos. Nupurkšta 1 401 800 ha pasėlių. Palyginti su 1989 metais, pesticidų nupirkta 5,25 karto mažiau. Dėl to, kad trūksta gerų purkštuvų, ne visada chemikalai panaudojami racionaliai, ne visuomet pasiekiamas laukiamas efektas. Dar pasitaiko atvejų, kai insekticidai skleidžiami šluotele, o individualiuose šiltnamiuose naudojamos gerokai padidintos profesionaliam naudojimui skirtų fungicidų (fundazolo) normos.
Purkštuvai reikalingi chemikalams išpurkšti ne tik nuo piktžolių, bet ir nuo augalų ligų bei kenkėjų. Be to, jie naudojami pasėliams desikuoti ir detoliuoti, visai augalijai sunaikinti, papildomai skystomis trąšomis tręšti. Todėl visi apipurškiamų augalų paviršiai turi būti padengti chemikalais. Ši taisyklė netaikoma tik purškiant dirvinius ir sisteminius herbicidus arba papildomai tręšiant. Purškiant insekticidus ir fungicidus visi augalo lapai turi būti padengti iš abiejų pusių.
Augalų apipurškimo kokybė priklauso nuo pesticidų tirpalo išpurškimo normos ir lašelių dydžio. Siekiant padengti augalų apatines dalis, pesticidų mišinio norma didinama iki 600 litrų hektarui, mažinamas agregato greitis. Didinant tirpalo kiekį, apdorojimo efektas pasiekiamas dėl chemikalų nulašėjimo nuo viršutinių augalų paviršių į žemesnius. Dalis augalų apsaugos priemonių patenka ant žemės, dėl to mažėja pesticidų veiksmingumas, labiau užteršiama aplinka. Dėl dažnų sustojimų purkštuvams užpildyti, kai purškiama didelė tirpalo norma, labai (1,5-1,8 karto) mažėja našumas, didėja darbų savikaina. Vešliame pasėlyje reikiamas efektas nepasiekiamas net ir purškiant didelę pesticidų tirpalo normą. Desikuojant pašarinių runkelių sėklojų, rekomenduojama pasėlius apdoroti per du kartus, tarp atskirų purškimų turėtų praeiti ne mažiau kaip 5 dienos. Apdorojant pesticidais paaugusias bulves (bulvienojų aukštis 35 cm), apatiniams lapams tenka vos dešimtadalis vidutinės pesticidų normos.
Pesticidų efektyvumą galima padidinti, mažinant lašelių dydį. Kuo mažesni lašeliai, tuo didesnis jų kontaktinis paviršius, tuo geriau padengiamas augalų paviršius. Tačiau smulkius lašelius lengvai nuneša oro srovės, vėjas. Šis procesas vadinamas lašelių dreifavimu. Dėl to didėja pesticidų nuostoliai, labiau teršiama gamta, atsiranda pavojus pakenkti greta augantiems augalams. Purškimo metu net 6 metrų aukštyje nuo žemės juda nemažas pesticidų kiekis. Didžiausiu lašelių dreifavimu pasižymi dažniausiai naudojami plyšiniai plokščiasraučiai purkštukai. Todėl pasėlius apdoroti chemikalais rekomenduojama tik nevėjuotomis dienomis (vėjo greitis iki 3 m/s).
Inžektoriniai purkštukai dirba čiurkšlinio siurblio principu. Pesticidų tirpalas patenka į inžektorių, per kurio šonuose esančias skylutes įsiurbiamas oras. Skystis išpurškiamas ne lašeliais, bet pūslelėmis. Pesticidų tirpalo pūslelės esti šiek tiek sunkesnės už lašelius. Jos mažiau dreifuoja, mažiau jų nuneša oro srovės. Todėl chemikalų purkštuvai, sukomplektuoti su inžektoriniais purkštukais, gali dirbti, esant 4,5-6 m/s vėjo greičiui. Tačiau tyrimai parodė, kad inžektoriniais purkštukais paskleistų pesticidų efektyvumas yra mažesnis už plyšiniais purkštukais išpurkštų chemikalų. Inžektoriniai purkštukai mažina gamtai daromą žalą, tačiau, siekiant efekto, reikia išpurkšti didesnes pesticidų normas.
Hidropneumatiniai purkštuvai
Įvairių šalių (Vokietija, Olandija, Danija, Lenkija, Baltarusija) mokslininkų atliktais tyrimais ir bandymais nustatyta, kad geriausiai pesticidus išpurškia hidropneumatiniai purkštuvai. Tokio tipo mašinose yra ne tik siurblys su purkštukais, bet ir našus ventiliatorius su skirstomaisiais vamzdžiais. Chemikalų lašelius oro srovė nukreipia į žemės ūkio augalus. Net tankiausius augalus ir jų visas dalis nuo viršaus iki žemės chemikalų tirpalas padengia tolygiai. Šių purkštuvų lašelių dreifavimas (nunešimas oro srove) sumažintas 90 proc. Tai yra geriausias rodiklis tarp visų augalų apsaugos mašinų.
Bandytojai teigia, kad hidropneumatinių purkštuvų privalumas yra tas, kad mašinos gerai dirba net esant iki 8,1 m/s vėjo greičiui. Todėl pailgėja jų panaudojimo trukmė, sudaromos galimybės apdoroti augalus tinkamiausiu laiku. Tirpalo normą galima sumažinti iki 30-100 l/ha. Purkštuvai stabiliau dirba važiuojant 10-12 km/val. greičiu. Todėl hidropneumatiniai purkštuvai esti apie 1,5-2 kartus mažesni už įprastines hidraulines mašinas. Dėl gero tirpalo prasiskverbimo į augalus, naujo tipo purkštuvai esti nepamainomi, apsaugant augalus nuo ligų, kenkėjų, desikuojant žemės ūkio augalus (javus, linus, sėklažoles ir daržovių sėklojus).
Pagrindinis hidropneumatinių purkštuvų privalumas – 25-50 proc. mažesnės augalų apsaugos chemikalų normos. Tai didelė ekonominė nauda, nes javų pasėlių vienam hektarui tenka išleisti apie 400 litų pesticidams, cukrinių runkelių – 800 Lt, bulvėms – net 1 200 Lt. Auginant šimtą hektarų bulvių, per vienerius metus už sutaupytus pesticidus galima nusipirkti naują modernų purkštuvą. Be to, purškiant mažesnes chemikalų normas, efektyviau juos panaudojant, tausojama ne tik gamta ir žmonių sveikata, bet ir padidėja žemės ūkio augalų derlingumas, sumažėja pesticidų likučių produkcijoje. Nustatyta, kad tinkamai paskleidus fungicidus javuose, gaunamas 0,2-0,4 t didesnis derlius negu išpurškus chemikalus įprastiniais purkštuvais.
Vienintelis hidropneumatinių purkštuvų trūkumas – aukšta kaina. Ventiliatorius, jo pavara ir ortakių sistema 12 m darbinio pločio purkštuvui kainuoja apie 14 000 Lt, o 24 m darbinio pločio purkštuvui – 18 200 Lt. Tačiau dėl visos eilės privalumų, augalų apsauga taikant hidropneumatinius purkštuvus šiuo metu yra pigiausia.
Geriau brangesnis, bet geros kokybės
Į Lietuvą įvežama daugelio šalių ir daugybės firmų pakabinamųjų, prikabinamųjų, montuojamų ir savaeigių purkštuvų. Tai daniški Hardi International, vokiški Rau, John Deere, Amazonen-Werke, suomiški Junkkari purkštuvai. Kiti tiekėjai siūlo mažiau žinomų firmų purkštuvų. Tačiau Lietuvos ūkininkai perka lenkiškus purkštuvus, kurių didelė dalis net neišbandyta ir nesertifikuota Lenkijoje. Žemės ūkio mašinų pramonės instituto direktoriaus profesoriaus K.Mielecio (Poznanė) duomenimis, Lenkijoje purkštuvus gamina per 300 įvairių dirbtuvių ir gamyklų. Mūsų žemdirbiai susigundo maža kaina. Pakabinamasis „Agromech“ firmos purkštuvas P307/3 (rezervuaro talpa 300 l, darbinis plotis 10 m, agreguojamas su traktoriumi T 25/30) kainuoja 1 400 zlotų (apie 1 200 Lt). Specialistai teisėtai lenkiškus purkštuvus vadina laistytuvais, nes užpildžius pusę rezervuaro, mašina pradeda skleisti pesticidus net neužvedus traktoriaus variklio. Patys lenkai noriau perka „Hardi“ firmos mašinas. Netgi Baltarusijoje, kur labai trūksta purkštuvų (vienai mašinai tenka 1 340 ha pasėlių, tai yra 16,5 karto daugiau negu Vokietijoje), nerekomenduojama pirkti lenkų gamybos mašinų.
Aptarti visų firmų purkštuvus yra sudėtinga. Todėl lentelėje pateikiami labiausiai paplitusių mašinų rodikliai. Pateikta kaina yra gamyklinė, be pridėtinės vertės mokesčio ir tiekimo išlaidų. Minimalus pesticidais apdorojamas plotas, kad vertėtų pirkti nuosavą mašiną, apskaičiuotas kaip pastovių išlaidų santykis su paslaugų įmonių įkainio ir kintamų išlaidų skirtumu. Todėl pirmiausia apskaičiuotos tiesioginės purkštuvų naudojimo išlaidos, pritaikius Vakarų ir Rytų žemės ūkio mašinų galiojančius amortizacijos ir remonto normatyvus bei šiuo metu esančias banko palūkanų normas.
Duomenys rodo, kad nors modernūs hidropneumatiniai purkštuvai yra brangesni, tačiau įvairių tipų mašinų purškimo kaina yra panaši. Esminis skirtumas yra tik minimalus purškiamas plotas, dėl kurio verta įsigyti mašiną. Paprastą pakabinamąjį purkštuvą verta pirkti, turint 25 ha pasėlių (skaičiuojama, kad žemės ūkio augalai vidutiniškai bus apdorojami 4 kartus, purškiant herbicidais, insekticidais, fungicidais, augimo reguliatoriais, desikantais ar defoliantais, papildomai tręšiant skystomis trąšomis arba pesticidų ir trąšų mišiniais), o hidropneumatinį – 90-100 ha. Mažesnių ūkių savininkams tikslinga naudotis agroserviso įmonių arba kaimynų paslaugomis.
Prikabinamieji purkštuvai brangesni už pakabinamuosius. Jie naudotini laukuose be technologinių vėžių. Šio tipo purkštuvus tikslinga pirkti, jei dirbama apie 200 ha pasėlių.
Palyginti neseniai pasirodė montuojami Marro tipo hidropneumatiniai purkštuvai. Jie yra manevringi ir gali būti naudojami įvairaus dydžio laukuose. Šių mašinų bakas montuojamas traktoriaus priekyje, o purkštukų sijos su oro skirstymo sistema – užpakalyje. Marro Twin forces purkštuvų darbinis plotis gali būti 18; 20; 21 ir 24 m, bako talpa 1 000 ir 1 300 litrų. Kaina priklauso nuo purkštuvo dydžio: 1 000 litrų talpos ir 18 m pločio purkštuvas kainuoja apie 84 500 Lt. Šio tipo purkštuvai gali būti agreguojami su Belorus 820 tipo traktoriais. Jį verta pirkti, turint apie 150 ha pasėlių.
Dideliems plotams prižiūrėti – savaeigiai arba pertvarkyti purkštuvai
Savaeigiai purkštuvai kainuoja nuo 300 000 iki 500 000 litų. Jie skirti stambiems ūkiams, kuriuose dirbama 400 ha ir daugiau pasėlių. Savaeigiai purkštuvai yra labai našūs. Per dieną jie apdoroja per 100 ha pasėlių.
Ūkininkų kooperatyvams, paslaugų įmonėms patartina susikomplektuoti savaeigį purkštuvą iš traktoriaus Belorus 820 ir montuojamo hidropneumatinio purkštuvo Marro Twin force. Tai bus apie 3 kartus pigiau už standartinį savaeigį purkštuvą.
Nemaža ūkininkų dalis, žemės ūkio įmonių ir bendrovių turi gerus įprastinius vakarietiškus purkštuvus. Šiose mašinose vertėtų papildomai įrengti ventiliatorius su ortakiais. Tai pigus būdas pertvarkyti purkštuvus, juolab, kad dauguma firmų gamina įvairius purkštuvų priedus. Tokie pertvarkyti purkštuvai, pavyzdžiui, pagaminti iš suomiško Junkkari 700/12 purkštuvo ir danų „Kyndestoft“ firmos ventiliatoriaus su hidrauline variklio pavara bei oro skirstomaisiais vamzdžiais, savo ekonominiais rodikliais nenusileidžia ir netgi lenkia standartinius hidropneumatinius purkštuvus. Taip galima pertvarkyti ir lietuviškus purkštuvus, įrengus juose danišką pneumatinę sistemą.
Didelė dalis purkštuvus gaminančių firmų montuoja kitų gamyklų ventiliatorius su ortakiais. Minėta danų firma „Kyndestoft“ tiekia pneumatines purkštuvų sistemas ne tik Danijos, bet ir Anglijos, Vokietijos ir Prancūzijos purkštuvų gamintojams. Jų darbinis plotis pritaikytas 12-36 metrų purkštuvams. Lenkų firma „Bury“ pneumatines sistemas perka iš Italijos. Anglų firma „Gem Spreeyrs“ perka Izraelio firmos „Degan“ ventiliatorius su ortakiais pakabinamoms, prikabinamoms, montuojamoms ir savaeigėms mašinoms. Anglijos gamintojų teigimu, jų hidropneumatiniai purkštuvai yra nepamainomi bulvių pasėliams ir aukštaūgiams augalams.
Jau prieš penkerius metus šalies žemdirbiai pradėjo teirautis, kaip pasigaminti ventiliacines sistemas įprastiniams purkštuvams. Todėl šalies pramonės įmonės galėtų gaminti ne tik purkštuvus, bet ir ventiliatorius su ortakiais. Labiau yra žinomos sistemos su ašiniais ventiliatoriais. Plinta nauja pneumatinė Danfoil sistema su išcentriniais ventiliatoriais, leidžianti sumažinti tirpalo kiekį iki 30 l/ha, o pesticidų normą 50 proc.
Reikalavimai griežtėja
Įstojus į Europos Sąjungą, nedelsiant teks vykdyti griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus, dalyvauti naujoje programoje „Aplinka 2010: mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas“. Išskirtinis dėmesys šioje programoje skiriamas aplinkai ir žmonių sveikatai tausoti, pavojingoms cheminėms medžiagoms valdyti. Numatoma plėtoti ekologinę žemdirbystę, todėl teks naudoti biologinius preparatus, kurie yra ir brangesni, ir mažiau veiksmingi. Jau dabar reikia rūpintis moderniais purkštuvais, užtikrinančiais efektyvų ir taupų pesticidų naudojimą.