- Dr. Eduardas LEMEŽIS VALSTYBINĖ SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBA
- Mano ūkis
Teisinė sėklininkystės bazė kuriama tam, kad žemdirbys galėtų įsigyti kokybišką sėklą ir išaugintų gausų augalų derlių. 2001 metais priimtas naujas LR augalų sėklininkystės įstatymas, 2002 m. patvirtinti privalomieji augalų dauginamosios medžiagos kokybės reikalavimai, paruoštos augalų dauginamosios medžiagos tiekimo į rinką taisyklės, pradėti peratestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai. Nuo šių metų vegetaciniuose bandymuose bus pradėtos tikrinti ir Lietuvoje dauginamos užsienietiškos veislės.
Visi paruošti teisės aktai suderinti su atitinkamais Europos Sąjungos dokumentais. 1999 m. Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) javų, žolių ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėklos sertifikavimo schemų.
Dalyvavimas šios organizacijos veikloje įpareigoja Lietuvą pakeisti minėtų augalų sėklos sertifikavimo tvarką, kad ji atitiktų reikalavimus, t.y. ne tik aprobuoti sėklinį (veislinį) pasėlį ir nustatyti nuimtos sėklos kokybę laboratorijoje, bet ir vykdyti vegetacinius bandymus („post kontrolę“). Iki šiol vegetaciniai bandymai Lietuvoje nebuvo vykdomi. Už sėklos sertifikavimą pagal OECD reikalavimus atsakinga Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VSGT).
Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašas kasmet pasipildo naujomis veislėmis. Aprobuojant sėklinius pasėlius kartą per vegetaciją, net specialistams darosi vis sunkiau atskirti vieną veislę nuo kitos ir nustatyti, ar auginama veislė yra tikrai ta. Juo labiau, kad gerai žinoma, jog, priklausomai nuo meteorologinių ir auginimo sąlygų, veislės morfologiniai požymiai gali pasikeisti. Vegetaciniais bandymais sertifikuotos sėklos siuntos veislės tapatumas, veislinis grynumas bei kitos pasėlio savybės tikrinamos per visą vegetacijos periodą, lyginant pristatytus skirtingų kategorijų bandinius su standartinės veislės pavyzdžiu. Vegetaciniais bandymais tiksliau nustatomas veislės tapatumas ir grynumas. Jeigu nustatoma, kad dauginamoji medžiaga neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, VSGT turi teisę sustabdyti iš šios siuntos gautos dauginamosios medžiagos tolesnį dauginimą, o jos pardavėjas kompensuoja nuostolius pirkėjui.
Vegetaciniai bandymai 2001 m. buvo pradėti vykdyti Dotnuvoje - Akademijoje (Kėdainių r.) 2 ha plote. Sertifikuotų sėklos siuntų bandiniai vegetaciniams bandymams pristatomi iš VSGT Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus skyrių. Papildomi bandiniai ištyrimui vegetaciniuose bandymuose atrenkami iš visų lietuviškų veislių sertifikuotų sėklos siuntų. Užsienietiškų veislių vegetaciniai bandymai atliekami veisles atstovaujančių firmų prašymu. 2001 m. buvo pasėti 47 vasarinių miežių, 5 avižų, 3 vikių, 28 daugiamečių žolių, o rudenį 17 rugių bei 52 žieminių kviečių bandiniai. Pernai tirtų bandinių skaičius gerokai išaugo. Vasarinių javų jau buvo tirta 92, o daugiamečių žolių ir žieminių javų 2003 m. tyrimui pasėta 51 ir 72 bandiniai atitinkamai. Javai buvo sėjami selekcine tikslaus išsėjimo sėjamąja SSFK trimis pakartojimais. Laukelis – 7 m ilgio ir 1,05 m pločio. Žolės sėtos tankia sėja ranka vienu pakartojimu dviejose eilutėse. Eilutės ilgis 6 m. (2003 m. sėjai jau įsigyta “Wintersteiger GmbH” firmos tikslaus išsėjimo žolių sėjamoji). Veislės tapatumas buvo nustatomas, lyginant kiekvienos veislės skirtingų kategorijų sėklos bandinius su tos veislės standartiniu bandiniu. Lietuviškų veislių standartiniai bandiniai buvo gauti iš Lietuvos žemdirbystės instituto, o užsienietiškų veislių - iš tos šalies įgaliotos institucijos, kurioje veislei buvo atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai. Veislinis grynumas nustatomas suskaičiuojant netipiškus augalus pasėlyje. Netipiški augalai nustatyti pagal sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
Pirmieji du vegetacinių bandymų vykdymo metai parodė, kad šalies dauginamosios medžiagos tiekėjai sugeba išauginti kokybišką javų ir daugiamečių žolių sertifikuotą dauginamąją medžiagą. Tačiau buvo ir išimčių. 2001 m. bandymuose iš sertifikuotos vasarinių miežių veislės Ūla siuntos Nr. 00/B/073/01 išauginti augalai visuose trijuose pakartojimuose buvo žemesni, lyginant su standartinės veislės augalais. Papildomai atlikta šio bandinio grūdų elektroforezė patvirtino abejones, kad tai ne tos pačios veislės sėkla. Šios siuntos grūdų baltymų spektrai skyrėsi nuo standartinės vasarinių miežių veislės Ūla spektrų. Tariamai elitinė vasarinių miežių Ūla sertifikuotos sėklos siunta iš tikrųjų buvo netapati standartinei veislei.
Tarp 2002 m. vegetaciniuose bandymuose tirtų žieminių kviečių veislės širvinta I sertifikuotos sėklos bandinių buvo nustatytos dvi netapačios standartinei veislei siuntos (Nr. 01/C2/040/01 ir Nr. 01/C2/086/02). Augalai iš šių siuntų skyrėsi nuo standartinės veislės širvinta I augalų išplaukėjimo laiku, aukščiu, varpos ilgiu ir 1 000 grūdų mase. Jei tai būtų ne C2, o aukštesnių kategorijų sėkla, jų dauginimas turėtų būti sustabdytas, nes augintojams parduodama ne deklaruojama žieminių kviečių veislė širvinta I, o kita nežinoma veislė. Šiuo metu ruošiama tokių nepripažintų sertfikuotos sėklos siuntų dauginimo ir valstybės paramos sustabdymo tvarka.
Pradėti vykdyti vegetaciniai bandymai turėtų užtikrinti, kad galutinį sertifikuotos sėklos naudotoją pasiektų kokybiška ir tikrai tos veislės sėkla, kurią jis ir norėjo įsigyti, o valstybės parama atitektų tik kokybišką augalų dauginamąją medžiagą išauginusiems augintojams.