23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/03
Bul­vių žiedinis pu­vi­nys
  • Lai­ma BARANAUSKAITĖ VALSTYBINĖ AUGALŲ APSAUGOS TARNYBA
  • Mano ūkis

Vie­na iš žalingiausių bul­vių li­gų, ku­rios kon­tro­lei vi­so­se au­gi­nan­čio­se bul­ves pa­sau­lio ša­ly­se ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys, – bul­vių žie­di­nis pu­vi­nys. Li­gos ži­di­nių ras­ta vi­so­se Lie­tu­vos ap­skri­ty­se. Kuo pa­vo­jin­gas bul­vių žie­di­nis pu­vi­nys? Ko­kie fi­to­sa­ni­ta­ri­nės ri­zi­kos fak­to­riai?

 

Li­gą su­ke­lian­čiai bak­te­ri­jai bū­din­ga la­ten­ti­nė (ra­my­bės) bū­se­na. Bak­te­ri­ja ke­lis se­zo­nus ga­li gy­ven­ti ir dau­gin­tis bul­vė­se, ta­čiau nei au­ga­lai, nei gum­bai ne­at­ro­dys ser­gan­tys – ne­si­ma­tys li­gos simp­to­mų. Pa­slėp­ta in­fek­ci­ja ga­li pa­da­ry­ti daug ža­los, jei ser­gan­čios bul­vės bus pa­so­din­tos ar par­duo­tos.

 

Li­gą su­ke­lia bak­te­ri­ja Cla­vi­bac­ter mi­chi­ga­nen­sis subsp. se­pe­do­ni­cus (Spiec­ker­mann et Kot­thoff) Da­vis et al., tu­rin­ti ka­ran­ti­ni­nio or­ga­niz­mo sta­tu­są. Eu­ro­pos Są­jun­ga bul­vių žie­di­nio pu­vi­nio (bac­te­rial ring rot, bactério­se an­nu­lai­re, bak­te­rien­ringfäule) kon­tro­lei yra pri­ėmu­si spe­cia­lią di­rek­ty­vą 93/85/EEB. Derinant ša­lies įsta­ty­mus su Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vomis, Že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­ta „Bul­vių žie­di­nio pu­vi­nio fi­to­sa­ni­ta­ri­nės kon­tro­lės ir fi­to­sa­ni­ta­ri­jos prie­mo­nių tai­ky­mo tvar­ka”.

 

Ši li­ga pa­da­ro di­de­lę eko­no­mi­nę žalą. Ka­dan­gi bak­te­ri­jos užkemša van­dens in­dus, au­ga­lai sil­pnai au­ga, vys­ta, ga­li net žū­ti, o bul­vių gum­buo­se vys­to­si žie­di­nis pu­vi­nys. Yra duo­me­nų, kad Šiau­rės Ame­ri­ko­je dėl šios li­gos bul­vių der­lius su­ma­žė­jo 50 proc., Ru­si­jo­je – iki 47 proc., Lie­tu­vo­je li­ga su­ma­ži­no der­lių sau­gyk­lo­se nuo 5 iki 21 proc. Žala ga­li dar pa­di­dė­ti, jei gum­bai prieš sė­ją pjaus­to­mi.

 

Bul­vių žie­di­nio pu­vi­nio pa­pli­ti­mo ri­zi­ka yra di­de­lė, nes ša­ly­se, su ku­rio­mis pre­kiau­ja­me, rasta šios li­gos ži­di­nių. Li­gą su­ke­lian­ti bak­te­ri­ja pir­mą kar­tą bu­vo ap­tik­ta ir ap­rašyta 1913 m. Vo­kie­ti­jo­je. Šiuo me­tu bul­vių žie­di­nis pu­vi­nys iš­pli­tęs ir Bal­ta­ru­si­jo­je, Skan­di­na­vi­jos šaly­se, Grai­ki­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, JAV, Ka­na­do­je, Ka­zach­sta­ne, Ki­ni­jo­je, Kip­re, Ko­rė­jo­je, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Ne­pa­le, Ru­si­jo­je (cen­tri­nė­je ir ry­ti­nė­je da­ly­se, Le­ning­ra­do sri­ty­je), Uk­rai­no­je, Uz­be­ki­jo­je. Pa­vie­niai ži­di­niai ras­ti Aust­ri­jo­je, Es­ti­jo­je, Olan­di­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je. Li­gos ži­di­nių ras­ta vi­so­se Lie­tu­vos ap­skri­ty­se.

 

Li­gos pli­ti­mo bū­dai

 

Pa­grin­di­nis in­fek­ci­jos šal­ti­nis – už­krės­tos bul­vės. Li­gą su­ke­lian­ti ka­ran­ti­ni­nė bak­te­ri­ja dir­vo­je ne­žie­mo­ja, ta­čiau lie­ka gy­vy­bin­ga tei­gia­mo­je tem­pe­ra­tū­ro­je iki 1,5 me­tų mai­šuo­se. Il­gai iš­si­lai­ko ant pa­dar­gų, įran­kių, san­dė­liuo­se. Daž­nai bak­te­ri­ja iš­gy­ve­na sa­vai­mi­nu­kė­se bul­vė­se, bul­vie­no­juo­se. Bak­te­ri­ją pla­ti­na ko­lo­ra­do va­ba­lai, ne­ma­to­dai, ama­rai, trip­sai, bla­ku­tės, ki­ti čiul­pian­tie­ji vabzdžiai.

 

Kol kas žie­di­niam pu­vi­niui at­spa­rių bul­vių veis­lių nė­ra, tai­po­gi nė­ra che­mi­nės ir bio­lo­gi­nės ap­sau­gos me­to­dų bul­vių ve­ge­ta­ci­jos ir san­dė­lia­vi­mo me­tu.

 

Ap­ti­kus už­krės­tų bul­vių, išky­la jų uti­li­za­ci­jos pro­ble­ma. Lei­džia­ma to­kias bul­ves per­dirb­ti (sušuti­nant) ir sušer­ti gy­vu­liams, ta­čiau vėl di­dė­ja li­gos pa­pli­ti­mo ri­zi­ka: bak­te­ri­jos ga­li iš­plis­ti per trans­por­tą, bul­vių per­dir­bi­mo įran­kius, dra­bužius ir t.t.

 

Fi­to­sa­ni­ta­ri­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jo­je žie­di­nio pu­vi­nio su­kė­lė­jas(C. mi­chi­ga­nen­sis subsp. Se­pe­do­ni­cus) nu­sta­to­mas nuo 1998 me­tų. La­bo­ra­to­ri­ja tu­ri vi­są bū­ti­ną įran­gą, ku­ria ga­li­ma nu­sta­ty­ti net la­ten­ti­nę bak­te­ri­ją. Iki pra­ėju­sių me­tų di­džiau­sias dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas sėk­li­nių bul­vių ty­ri­mams. Ta­čiau 2002 m. ru­de­nį bu­vo nu­spręs­ta at­lik­ti bul­vių žie­di­nio pu­vi­nio mo­ni­to­rin­gą, t.y. įver­tin­ti ša­ly­je už­au­gin­tų mais­ti­nių bul­vių ko­ky­bę bul­vių žie­di­nio pu­vi­nio at­žvil­giu. Bu­vo iš­tir­ti 526 mais­ti­nių bul­vių ban­di­niai (vie­nas ban­di­nys – 200 bul­vių gum­bų). Ban­di­niai bu­vo pa­im­ti 31 Lie­tu­vos ra­jo­ne iš 229 ūkių, pri­ka­su­sių nuo vie­nos iki 200 t mais­ti­nių bul­vių. Daž­niau­siai vi­du­ti­nia­me ūky­je au­gi­na­ma 2,5-3 ha bul­vių. Net 56 bul­vių ban­di­niai bu­vo už­krės­ti ka­ran­ti­ni­ne bak­te­ri­ja, su­ke­lian­čia bul­vių žie­di­nį pu­vi­nį.

 

Li­gos požymiai

 

Dau­ge­liu at­ve­jų in­fek­ci­jos laips­nis bu­vo toks di­de­lis, kad li­gos požymius ga­li­ma bu­vo pa­ma­ty­ti vi­zu­a­liai. Iš­il­gai per­pjo­vus in­fe­kuo­tą gum­bą, daž­niau­siai ties sto­lo­no pri­se­gi­mo vie­ta ma­tė­si, kaip van­dens in­dai kei­čia spal­vą: pa­gels­ta, vė­liau pa­ru­duo­ja. Li­gos pra­džio­je siau­ras au­di­nių sluoks­nis, iš­si­dės­tęs abi­pus van­dens in­dų, at­ro­do lyg pri­si­so­ti­nęs van­dens ar stik­liš­kas, be su­minkš­tė­ji­mo. To­dėl van­dens in­dų žie­das vi­zu­a­liai tar­si pa­sto­rė­ja, at­ro­do gels­vas. Li­gai pro­gre­suo­jant, mi­nė­tas au­di­nių sluoks­nis pra­de­da pū­ti, su­minkš­tė­ja. Švel­niai su­spau­dus per­pjau­tą gum­bą, iš in­fe­kuo­to in­dų pluoš­to iš­trykš­ta bak­te­ri­jų iš­sky­ros ir pū­van­tys au­di­niai: kre­mi­nė, sau­sa, kar­tais grū­dė­ta, į sū­rį pa­na­ši ma­sė.

 

Vė­liau, kai į pū­van­čius au­di­nius pa­ten­ka ki­tos bak­te­ri­jos ir gry­bai, pra­si­de­da ant­ri­nė in­fek­ci­ja, van­dens in­duo­se su­si­for­muo­ja tuš­tu­mos, ku­rias su­pa su­kamš­tė­jęs ru­das au­di­nys. Daž­nai iš­ori­nis au­di­nių sluoks­nis at­si­ski­ria nuo vi­di­nio, nes au­di­niai abi­pus van­dens in­dų su­yra. Be to, gum­bo iš­orė­je ap­link aku­tes ga­li­ma pa­ste­bė­ti raus­vas, vė­liau ru­das dė­mes. Vė­les­nė­je li­gos sta­di­jo­je gum­bo luo­be­lė at­si­ski­ria nuo vi­di­nių au­di­nių, ga­li at­si­ras­ti ply­šių, ku­rių pa­kraš­čiai raus­ta ir ru­duo­ja. Per at­si­vė­ru­sius ply­šius į gum­bą pa­ten­ka ki­ti mik­ro­or­ga­niz­mai, su­ke­lian­tys jau mi­nė­tą ant­ri­nę in­fek­ci­ją, ly­di­mą kar­tais blo­go kva­po ir au­di­nių šla­pia­vi­mo.

 

Rei­kė­tų ži­no­ti, kad daž­nai net la­bai in­fe­kuo­tos bul­vės iš iš­orės at­ro­do vi­siš­kai svei­kos: luo­be­lė ne­pa­žeis­ta, nė­ra blo­go kva­po, aku­tės gy­vy­bin­gos. Ta­čiau pra­ra­dęs stang­ru­mą gum­bas at­ro­do lyg bū­tų pa­ša­lęs. Tik per­pjo­vus to­kį gum­bą ga­li­ma pa­ma­ty­ti apy­ta­ki­nės sis­te­mos pa­ki­ti­mų.

 

Ap­sau­gos prie­mo­nės

 

Lau­kuo­se, ku­riuo­se užau­gu­sia­me der­liu­je ras­ta ka­ran­ti­ni­nė bak­te­ri­ja, ma­žiau­siai tre­jus me­tus po to, kai ji bu­vo nu­sta­ty­ta, bū­ti­na tai­ky­ti vi­sas prie­mo­nes, kad bū­tų su­nai­kin­tos sa­vai­me au­gan­čios bul­vės, ne­au­gin­ti jo­kių bul­vių ar bul­vi­nių šei­mos au­ga­lų. Ket­vir­tai­siais me­tais ser­ti­fi­kuo­tas sėk­li­nes bul­ves au­gin­ti tik mais­tui, o penk­tai­siais bul­ves ga­li­ma au­gin­ti kaip sėk­li­nes ar mais­ti­nes.

 

Pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais po pu­vi­nio nu­sta­ty­mo bū­ti­na dez­in­fe­kuo­ti vi­sus pa­dar­gus, įran­kius, trans­por­to prie­mo­nes, san­dė­lius, tal­pyk­las dez­in­fek­ci­nė­mis me­džia­go­mis, ku­rių su­dė­ty­je yra chlo­ro, amo­nio, fe­no­lio jun­gi­nių. Prieš dez­in­fe­ka­vi­mą bū­ti­na nu­plau­ti nuo dez­in­fe­kuo­ja­mų ob­jek­tų vi­sas or­ga­ni­nes lie­ka­nas.

 

Pa­gei­dau­ti­na sėk­li­nes bul­ves au­gi­nan­tiems ūki­nin­kams ne­si­keis­ti tech­ni­ka, ūkio in­ven­to­riu­mi su kai­my­nais, ku­rių bul­vės ne­tir­tos ar au­gi­na­mos tik mais­tui. Ūki­nin­kai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad sko­lin­ta tech­ni­ka že­mės ūkio dar­bams nu­dirb­ti ga­li pa­da­ry­ti di­džiu­lę ža­lą, jei to­ji tech­ni­ka bus už­krės­ta mi­nė­ta bak­te­ri­ja.