- Dr. Valentinas SUROVAS LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Pabaiga, pradžia Nr. 12
Mėsos bei jos produktų importas ir eksportas
Didžiąją eksportuotos mėsos dalį 2001 m. sudarė jautiena, paukštiena bei kiauliena. Lietuva daugiausia prekiavo su Latvija, NVS ir Estija. Palyginus 2002 m. (1-11 mėn.) ir 2001 m., matyti, kad jautienos eksportas pastebimai sumažėjo (nuo 18,06 mln. Lt iki 15,84 mln. Lt). Sumažėjo ir jautienos importas, 2001-2002 m. įvežta 10-15 kartų mažiau negu eksportuota, taigi užsienio prekybos balansas buvo teigiamas.
Vidutinė šviežios ar šaldytos jautienos eksporto kaina 2001 m. buvo 5,96, o užšaldytos - 7,16 Lt/kg (importo atitinkamai - 5,80 bei 7,94 Lt/kg). Importuotos užšaldytos jautienos vidutinė kaina buvo 11 proc. aukštesnė negu eksporto.
Daugiausia jautienos įvežta iš Lenkijos ir Estijos. Jautienos importas iš ES valstybių sudarė tik apie 10 proc. Iš ES valstybių daug importuota lašinių ir taukų - 2 824,1 t, kiaulienos – 1 344,4 t. Mėsa iš NVS šalių visiškai neimportuojama.
Kiaulienos importas 2001 m. 4 kartus viršijo eksportą, o 2002 m. - net 8 kartus. Taigi kiaulienos užsienio prekybos balansas 2001-2002 m. buvo neigiamas. Importuotos kiaulienos vidutinė 1 kg kaina 2001 m. buvo 12 proc. didesnė negu eksporto, o 2002 m. priešingai - 16 proc. žemesnė už eksporto kainą.
Paukštienos 2002 m. išvežta 57 proc. daugiau (1 822,9 t) nei 2001 m. (1 157,3 t). Iš visų mėsos rūšių paukštienos importuojama daugiausiai ir importas kasmet auga - 2001 m. net 8 kartus viršijo eksportą (importuota 9 748,6 t), o 2002 m. - 6 kartus (10 735,3 t). Paukščių augintojams tai labai nepalankus faktas, nes vidaus gamyba 2001 m. išaugo 18 proc. Taigi realizuoti produkciją sunku ir vidaus, ir užsienio rinkose. Paukštiena importuojama iš 10 užsienio šalių, daugiausia iš Danijos - 5 202,8 t, Estijos - 1 809,6 t bei Suomijos - 1 126 t.
Antrąją vietą pagal importo apimtis užima mėsos valgomieji subproduktai (jų importuota 4 352,8 t). Suomija ir Vokietija buvo pagrindinės subproduktų (32 proc.) importuotojos. ES šalyse valgomieji subproduktai, ypač kiaulių galvos, jų mėsa, pažandės nėra naudojamos žmonių maistui, nes tokių gaminių sudėtyje yra sunkiai įsisavinamų maisto medžiagų, o jų maistinė vertė menka. Subproduktuose dažnai randama pesticidų likučių, jie dažnai būna užkrėsti salmonelėmis, tad nuo 2002 m. kovo mėn. pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba uždraudė įvežti šiuos produktus į Lietuvą.
Dešrų importas į Lietuvą 2001-2002 m. išaugo apie 7 kartus (nuo 438,0 iki 2 929,1 t), mėsos konservų - 1,3 karto (26 proc.).
Mėsos importas iš Estijos
Lietuvos mėsos perdirbėjams 2002 m. kilo grėsmė dėl didelio mėsos gaminių importo iš Estijos. Jeigu 2001 m. estai eksportavo tik 323,1 t mėsos gaminių, tai 2002 m. - net 8 kartus daugiau (2 589,3 t). Į Lietuvą buvo importuoti didesnės pridėtinės vertės produktai – dešros, kumpiai, konservai, mentės ir kt. Iš viso mėsos ir gaminių iš mėsos 2001 m. į Lietuvą įvežta 3 918,7 t, 2002 m. - 5 303,8 t (augimas - 35 proc.). Mėsos žaliavą bei faršą Estija įsiveža iš Europos Sąjungos su nuliniu tarifu, taigi esant laisvajai prekybai tarp Baltijos valstybių šie gaminiai tampa pigesni už Lietuvos gamintojų produkciją.
Estijoje mėsos gamyba 2002 m. palyginti su 2001 m. sumažėjo 6,1 proc. Apsirūpinimas mėsa Estijoje buvo tik 79,2 proc., o vartojimas išaugo 26 proc. Todėl į Estiją importuojama daug mėsos iš Danijos ir Suomijos. Šaliai trūko 15 tūkst. t mėsos, o ji importavo per 25 tūkst. t, todėl 10 tūkst. t mėsos ir jos gaminių perviršį Estija galėjo eksportuoti.
Palyginus mėsos gaminių eksporto apimtį 2001 ir 2002 m., matyti, kad ji išaugo nuo 2,37 iki 5,22 mln. Lt (2,2 karto). Bendras mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų eksportas 2002 m. sudarė 36,897 mln. Lt, importas - 63,304 mln. Lt, taigi užsienio prekybos balansas neigiamas - importas viršijo eksportą.