- Virginija KRIVICKIENĖ
- Mano ūkis
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba jau dešimt metų koja kojon žengia kartu su žemdirbiais, padėdama jiems prisitaikyti prie besikeičiančių laikmečio uždavinių. Šie metai itin svarbūs – mūsų žemės ūkis turi pasirengti narystei ES. Konsultavimo tarnyba į diskusiją “Konsultavimo tarnybos tikslai ir uždaviniai Lietuvos žemdirbiams integruojantis į Europos Sąjungą” sukvietė atsakingus Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos pareigūnus, žemdirbių organizacijų atstovus, rajonų biurų vadovus, Nacionalinės priežiūros tarybą.
Konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka pabrėžė, kad veiklą galima suskirstyti į dvi sritis: švietėjiška veikla ir paslaugos žemdirbiams, siekiantiems pagerinti gaminamos produkcijos kokybę ir kiekybę. Pasak S.Cironkos, žemdirbio sėkmė garantuota tik tuomet, jei jis apsuptas “trijų dramblių” – mokymo, konsultavimo ir mokslo. “Mokslas sukuria pažangų produktą, mokymas parengia gerą specialistą, o konsultantas jų abiejų produktą pateikia žemdirbiui”, - sakė direktorius. Konsultavimo tarnyba naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų patirtimi bei rekomendacijomis, vykdo tarptautinius augalininkystės ir gyvulininkystės projektus. Tarnybos tinklas aprėpia visą Lietuvą, nors atskiruose rajonuose konsultantų skaičius gerokai skiriasi (pvz., Radviliškyje – 7, Šilutėje – 2). Didžiausia specialistų koncentracija yra Vidurio Lietuvoje, kur didžiausia žemės ūkio produkcijos gamyba. Tačiau 2/3 iš ES ateinančių struktūrinių fondų turėtų tekti Pietryčių ir Vakarų Lietuvai. Taigi reikia ir ten padidinti konsultantų skaičių, juos apmokyti ir parengti darbui su žemdirbiais.
Paslaugų plėtra priklauso nuo finansavimo
Tarnybos plėtra priklauso nuo organizacijos veiklai skiriamos paramos. „Pavyzdžiui, įkurti vieną darbo vietą kainuoja 25 tūkst. Lt (patalpos, komunikacijos priemonės, įranga, darbo užmokestis). Šiandien nemažai lėšų reikia skirti darbo priemonėms atnaujinti, darbuotojų saugioms darbo sąlygoms užtikrinti bei naujausioms konsultanto darbui būtinoms priemonėms įsigyti ”, - vardijo finansines problemas S.Cironka. Kita problema - konsultantų atlyginimai, kurie nėra dideli, todėl geriausius specialistus išvilioja tiek valdiškos, tiek komercinės organizacijos. „Šiemet mūsų veiklos programai įgyvendinti 70 proc. reikalingų lėšų skiria Žemės ūkio ministerija, o 30 proc. reikia dengti iš Konsultavimo tarnybos teikiamų paslaugų. Jei galėtume mokėti didesnius atlyginimus, išvengtume kadrų kaitos ir neprarastume tų lėšų, kurias investavome į specialistų parengimą”, – apgailestavo tarnybos direktorius.
Labai išaugo buhalterinės apskaitos poreikis. “Jei anksčiau reikėjo žmones įkalbinėti naudotis šia paslauga, tai 2002 m. įvyko lūžis - ūkininkai pradėjo naudotis įvairia parama, jiems prisireikė finansinės atskaitomybės. Dabar jau nepajėgiame patenkinti poreikio, todėl nuogąstaujame, kad be mūsų paslaugų ūkininkai negalės įsisavinti nei dabartinės SAPARD, nei vėliau - struktūrinių fondų paramos”, - sakė LŽŪKT Žemės ūkio verslo ir apskaitos skyriaus vadovas Gintaras Pilypas.
Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis tvirtino, kad ši tarnyba – vienintelė grandis, esanti arčiausiai žemės ūkio veikla besiverčiančių žmonių, todėl reikėtų ją deramai panaudoti, integruojantis į ES. Šiuo metu kaip tik svarstoma Specialioji kaimo rėmimo programa, todėl kartu su kitomis žemdirbiškomis organizacijomis reikia nutarti, kaip tas lėšas veiksmingiausiai padalyti. Ministras sutiko su diskusijoje išsakytomis mintimis, kad įvairios organizacijos kartais dubliuoja veiklą, moko vis tuos pačius žemdirbius vis tų pačių dalykų. “Šie metai itin svarbūs, nes reikia tinkamai pasirengti narystei, reikia labai koordinuotai dirbti, efektyviai naudoti lėšas, todėl būtina Konsultavimo tarnybai, Žemės ūkio rūmams kartu su rajonų žemės ūkio skyriais susėsti prie vieno stalo ir pasidalyti darbais”, - pabrėžė ministras.
Mokymo trukdžiai
Vietose nuolat kyla įvairių mokymo problemų. „Viena rimčiausių yra ta, kad lėšos mokymams yra skiriamos pavasarį, o žemdirbiams tinkamiausias laikas mokytis – žiema, tačiau tuomet nėra paskirstyta parama“, - apgailestavo Zigmas Aleksandravičius iš Kupiškio r. Jis pastebėjo, kad įvairios Lietuvos technikos ar chemijos firmos savo produkciją demonstruoja kiekviena atskirai. Reikia labai daug laiko, norint aplankyti visus renginius. Firmos visos kartu galėtų susirinkti į vieną vietą, kaip tai vyksta kitose šalyse.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad kol į mokymus nebus įtraukti savivaldybių merai, kurie į renginius galėtų sukviesti rajonų žemės ūkio skyrių žmones, seniūnus, žemdirbių lyderius, tol didžioji žemdirbių dalis liks nuošalėje, be jokios informacijos. Visas veiksmas turi persikelti į seniūnijas, o su žemdirbiais turi kalbėtis žmonės, galintys informaciją pateikti paprastai ir suprantamai, kaip tai daro konsultantai.
Ministro pirmininko patarėjas Vidmantas Butkus pabrėžė, kad svarbiausia šiemet – švietimas. “Reikia žinoti, ko siekti, kas laukia žemdirbio, kur jam pasukti. Laiko apmąstymams liko labai nedaug, jau reikia veikti. Tuo tarpu 2002 m. įvairioms organizacijoms Švietimo programoms buvo skirta tik 700 tūkst. Lt, įvyko 487 seminarai, taigi kiekvienoje kaimo seniūnijoje – tik po 1 mokymą. Vidutiniškai renginyje dalyvauja 25 žmonės, taigi apmokyta tik 12 tūkst. žmonių, o štai į ŽŪM išplatintas anketas dėl paramos atsiliepė net 170 tūkst. žemdirbių! Kaip ir kada juos apmokyti?”, - klausė V.Butkus.
Žemės ūkio viceministrė Dalia Miniataitė atkreipė dėmesį, kad šiemet visa švietimo veikla turi koncentruotis į du dalykus: ūkininkams būtina išaiškinti, ką jie privalo padaryti, kad galėtų gauti paramą; kai ūkininkai pasirenka, kokia programa jiems aktualiausia, reikia padėti jiems įvykdyti visus tos programos reikalavimus pagal ES standartus.
Pasiūlymai ir pageidavimai
Telšių rajono Nacionalinės priežiūros tarybos narys Vytautas Barsteiga mano, kad geriausia būtų, jog kiekvienas rajonas gautų finansinį paslaugų krepšelį. Tarkim, Telšių r. yra 1 100 registruotų ūkininkų. Taigi rajonui turėtų būti skirta atitinkama lėšų suma, kuria šis galėtų naudotis kaip tinkamas, rinktis paslaugas, kurios domina būtent to rajono žemdirbius. Juk kiekvienam rajonui reikia vis kitų dalykų, žemdirbiai patys nori rinktis, kas jiems naudingiausia. “Iki šiol lektoriai atvažiuodavo dažnai, pinigus už tai pasiimdavo, o žemdirbiui – naudos mažai. Kiekvienas ūkininkas turėtų lyg ir savo sąskaitą, kurią naudotų savo nuožiūra. Tai skatintų žemdirbius burtis į Ūkininkų sąjungą, kuri yra viena iš tarnybos steigėjų. Nesi organizacijos narys, negausi ir konsultantų paslaugų”, - mano V.Barsteiga. Kita vertus, veiklesnė turėtų būti ir Nacionalinės priežiūros taryba, kuri, anot S.Cironkos, yra paslaugų vartotojų atstovas. Jos nariai turėtų aktyviau dalyvauti Konsultavimo tarnybos darbe, reikšti savo pasiūlymus ir pageidavimus.
Beje, šiame susibūrime buvo išrinktas naujas Nacionalinės priežiūros tarybos pirmininkas. Juo tapo Šarūnas Šiušė, Kėdainių r. Ažytėnų ž.ū. bendrovės vadovas. Jis sakėsi esąs pasirengęs dirbti kartu su Konsultavimo tarnyba ir stengtis, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai ir pasiektų kiekvieną ūkininką.