- Albinas ČAPLIKAS
- Mano ūkis
Informacinės technologijos ateina ir į žemės ūkį. Vienus žemdirbius šis procesas gąsdina greitumu, kitus erzina lėtumu, tačiau visi jau supranta priežastis, dėl kurių kompiuteriai tampa vis svarbesni ūkininko gyvenime. Jų dar nėra kiekviename ūkyje, tačiau artimiausi žemdirbių pagalbininkai - konsultantai be kompiuterinių programų neįsivaizduoja savo darbo.
Lietuvoje plačiausiai naudojamos ir labiausiai reikalingos ūkių buhalterinės apskaitos kompiuterinės programos. Tiesa, ne visi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar kooperatyvai naudojasi šiomis programomis. Yra net didvyriškų bandymų „popieriuje“ tvarkyti, pavyzdžiui, dvejybinę apskaitos sistemą. Taigi nelygu kaip kas vertina savo laiko kainą. Branginantys savo laiką ūkininkai šiuos darbus patiki konsultantams. Pernai 1 750 ūkių buhalterinę apskaitą tvarkė 105 LŽŪKT konsultantai. Pasak LŽŪKT Žemės ūkio verslo ir apskaitos skyriaus vadovo Gintaro Pilypo, tokio pobūdžio darbų poreikis auga kaip ant mielių – net 22 biurai norėtų steigti naujus etatus. Ar norai išsipildys, lems finansavimo galimybės. Beje, LŽŪKT paslaugos rinkoje dabar pigiausios.
Tvarkyti ūkių buhalterinę apskaitą skatina Vyriausybės nutarimai ir ministro įsakymai, bet labiausiai – noras pasinaudoti SAPARD parama, o po pusantrų metų, jeigu Lietuva įstos į Europos Sąjungą, - tikrai didesnėmis ES struktūrinių fondų galimybėmis. Netvarkančių dvejybinės apskaitos šie fondai neprisileis. Lieka tikėtis, kad gauti tiesiogines išmokas užteks tvarkyti supaprastintąją apskaitos sistemą.
Dalijasi atsakomybe
Naudinga mokytis iš savo klaidų, bet daug naudingiau yra pasinaudoti kitų patirtimi. ES šalyse nedaug ūkininkų patys tvarko visą buhalterinę apskaitą. Taip yra ir Danijoje, nors mokesčių sistema šioje šalyje paprastesnė ir retai keičiama. Be to, specializuotiems ūkiams tvarkyti apskaitą paprasčiau, tačiau danas fermeris šia tikrai nepigia konsultantų paslauga naudojasi ir dėl dar vienos labai svarbios priežasties – taip dalijamasi atsakomybe. Baudos už apskaitos klaidas visose šalyse didelės.
Pasak G.Pilypo, Konsultavimo tarnybos sutartyse numatyta ir paslaugos vykdytojo, ir užsakovo atsakomybė. Ūkininkai dokumentus konsultantui turi pristatyti laiku, visus ir teisingai užpildytus, o konsultantas atsako už apskaitos tvarkymą, kuri tik neišmanantiems šio darbo gali atrodyti nesudėtinga. Be to, konsultantai naudojasi labai svarbia kompiuterinės programos galimybe - automatiškai pasitikrinti skaičiavimus. Taigi padaryti klaidų beveik neįmanoma.
Tai labai svarbi aplinkybė dirbant Lietuvoje. Anot LŽŪKT vyresniosios specialistės ūkio apskaitai ir ekonomikai Zitos Sinickienės, pavyzdžiui, Danijoje sąskaitose faktūrose parduodamos ar perkamos produkcijos kiekiai paprastai nenurodomi, įrašoma tik pinigų suma. Be to, šioje šalyje žemės ūkio versle beveik nenaudojami ir grynieji pinigai. Lietuvoje ūkininkai daug produkcijos parduoda turguose. Parduoda, perka ir „užmiršta“, nemoka ar negali surašyti žiniaraštį. Tvarkydami tokio ūkininko buhalterinę apskaitą ar rengdami verslo planą, konsultantai aptinka komiškų situacijų, kai geriausio rajone ūkininko augintų javų derlingumas tesiekia 2-3 t/ha. Gal ūkininkas tikrai užmiršo, o gal ir nenorėjo pateikti visų duomenų. Štai ir įrodyk verslo plane reikalaujamą ekonominį ūkio gyvybingumą!
Programuotojai laukia užduočių
Kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa kuriama nuo 1997 m. Lietuvos konsultantai pasimokė iš savo kolegų Latvijoje karčios patirties. Mat kaimynai bandė patys kurti šias programas. Sukūrė. Tačiau brangiai įdarbinti specialistai, keisdami darbą išsinešdavo ir programas. Todėl LŽŪKT pasirinko kitą variantą – pasamdė kompiuterių programinės įrangos kūrimo firmą, kuri įsipareigojo sukurtą programą tobulinti ir atnaujinti.
UAB „DB Topas“ direktorius Jonas Gvildys sakė, kad žemės ūkio programos sudaro 3-5 proc. visos bendrovės apyvartos. Iniciatyvos kurti naujas programas bendrovė kol kas nerodo, nors žino, kad ES šalyse fermeriams kuriamos ne tik buhalterinės apskaitos kompiuterinės programos. Anot J.Gvildžio, „DB Topas“ programuotojai galėtų sukurti bet kokią kompiuterinę programą, tereikia pateikti konkrečią užduotį. Tačiau tai gali padaryti tik žemės ūkio specialistai, ekonomistai, mokslininkai.
Žemės ūkis – specifinė šaka. Kuriant programas kitoms šakoms, nereikia įvertinti, pavyzdžiui, priesvorių, primilžių kitimų ir kitų specifinių elementų. Taigi kompiuterių specialistams žemės ūkis yra labai paslaptingas. Todėl vadinamojo raštingumo kartais trūksta ne tik ūkininkams, bet ir programuotojams. Jeigu pirmieji paaiškina, ko nori, tai antriesiems pritrūksta kompetencijos tik žemės ūkiui būdingų ekonominių dydžių priklausomybės formulėms sudaryti.
Reikia ne tik turėti pinigų, bet ir mokėti dirbti
Kompiuterinės programos brangios. Kaip sėkmingą bendradarbiavimo pavyzdį J.Gvildys mini darbą su LŽŪKT. Buhalterinei apskaitai tvarkyti sukurtąja programa naudojasi ne tik konsultantai visuose rajonų biuruose, bet ir žemės ūkio mokyklų būsimieji specialistai bei vienas kitas ūkininkas ar bendrovė. Brangiau kainuotų sukurti kompiuterinę programą pagal vieno ar kelių ūkininkų užsakymą. Kaina, žinoma, lemia ūkininko pasirinkimą: samdyti konsultantą, tvarkyti apskaitą pačiam „popieriuje“ ar ryžtis pirkti kompiuterinę programą. ES šalyse kompiuterinės programos brangesnės nei Lietuvoje (apie 0,1 proc. ūkio apyvartos). „Mano ūkio“ žiniomis, kai kurie Lietuvos ūkininkai rizikuoja pirkti kompiuterines programas už 1 proc. metinių ūkio pajamų. Pasak G.Pilypo, tokios investicijos nepamatuotos, nes svarbu ne tik turėti pinigų programai pirkti, bet ir mokėti dirbti. Deja, dažnokai save pervertiname, manydami, kad esame visų sričių specialistai.
Uncija reputacijos kainuoja svarą darbo
Vakarų šalyse kompiuterinėmis programomis fermeriai naudojasi dažnai. Pavyzdžiui, fermeris sumanė plėsti ūkį. Kas jam patars, kaip efektyviai paskirstyti investicijas, ar pirkti naują traktorių, ar samdyti? Štai ir atėjo laikas fermeriui pasinaudoti vadinamosiomis mašinų ekonomikos kompiuterinėmis programomis. Surenki duomenis apie ūkį, dirbamus plotus, pažymi banko, iš kurio ketini imti paskolą, palūkanų normą, ketinamo pirkti traktoriaus duomenis, nurašymo proc., firmos, kuri nuomoja tokią pat techniką, įkainius ir kt. Tokiu atveju tik kompiuterinė programa fermeriui pateiks išsamiausią atsakymą.
Skaitydami šias eilutes kai kurie mūsų ūkininkai skuba pasigirti, jog tokiomis paslaugomis jie naudojasi nemokamai! Tikrai ne viena firma, prekiaujanti technika, žemdirbiams siūlo tokias paslaugas. Bėda, kad kiekvienos firmos programoje iš anksto parengtas atsakymas, jog tik šios firmos techniką pirkti labiausiai apsimoka. Tokia „nemokamos“ paslaugos kaina.
Pasak G.Pilypo, LŽŪKT tokio pobūdžio kompiuterinių programų dar neturi, tačiau konsultantai iš patirties ūkininkams gali patarti beveik kompiuterių tikslumu. Taigi konsultantų objektyvumas lemia jų autoritetą, o šiais laikais tai labai svarbu. Ir Europoje sakoma, kad „uncija reputacijos kainuoja svarą darbo“.
Visų LŽŪKT biurų konsultantai gali naudotis iš Danijos kolegų 1997 m. gautomis gyvulių šėrimo bei PHARE lėšomis vykdyto žolių ūkio tvarkymo projekto kompiuterinėmis programomis. Gyvulininkystės skyriaus specialistas Virmantas Minkevičius sako, kad šios programos buvo labai naudingos konsultantams. Kiekvienam ūkininkui jomis pasinaudoti būtų labai sunku. Anot V.Minkevičiaus, net palyginti aukšto lygio specialistus konsultantus reikia kasmet mokyti jomis naudotis. Be to, programas reikia dažnai tobulinti, o tai gali atlikti tik specialistai. Deja, programų atnaujinimas irgi turi ribas – jos palyginti labai greitai „sensta“. V.Minkevičius prasitarė, kad nauja kompiuterinė programa jau kuriama ir, tikėkimės, rudenį bus išbandyta.