Tin­ka­miau­sia bul­vėms lai­ky­ti tem­pe­ra­tū­ra 2-4^oC, o san­ty­ki­nis oro drėg­nu­mas 85-95 proc. Aukš­tes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je kvė­puo­da­mos bul­vės ne­ten­ka dau­giau svo­rio, anks­čiau pra­de­da dyg­ti, o pu­vi­niais už­krės­ti gum­bai pra­de­da pū­ti. Lai­ko­mų gum­bų ne­rei­kė­tų ju­din­ti. Kiek­vie­nas gum­bų pa­ju­di­ni­mas, esant že­mes­nei ne­gu 12⁰C tem­pe­ra­tū­rai, pa­di­di­na pa­žei­di­mo pu­vi­niais ri­zi­ką ir su­ak­ty­vi­na la­ten­ti­nį su­kė­lė­jų ant­puo­lį. 

Sau­sa­sis pu­vi­nys

Sau­sa­sis pu­vi­nys – vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ir ža­lin­giau­sių bul­vių li­gų san­dė­liuo­se. Li­gą su­ke­lia įvai­rūs Fu­za­rium šei­mos gry­bai. Šie gry­bai pa­ra­zi­tuo­ja me­cha­niš­kai su­ža­lo­tuo­se, su­dau­žy­tuo­se, sprak­šių, grau­ži­kų ap­grauž­tuose, ap­krės­tuose ma­ru, raup­lė­mis ir ki­to­mis li­go­mis gum­buose, ku­rių žaiz­dos neuž­si­trau­kia, t.y. ne­pa­si­den­gia ap­sau­gi­niu au­di­niu - pe­ri­der­miu. Ma­siš­kai ši li­ga pa­si­reiš­kia po dvi­ejų tri­jų san­dė­lia­vi­mo mė­ne­sių. Pa­lan­kio­mis li­gai plis­ti są­ly­go­mis bul­vių san­dė­lia­vi­mo nuos­to­liai ga­li bū­ti iki 50 proc.

Po­žy­miai: pa­žei­di­mo vie­to­je at­si­ran­da ne­di­de­lė sau­sa dė­me­lė, ku­ri vė­liau di­dė­ja, o po ja esan­tis au­di­nys ru­duo­ja, at­si­ran­da vi­di­nės tuš­tu­mos, pri­pil­dy­tos gry­bo mi­ce­lio hi­fų ir ko­ni­di­jų. Pa­žei­di­mų pa­vir­šius kon­cen­triš­kai raukš­lė­tas, pa­si­den­gęs skir­tin­gų spal­vų ko­ni­di­jų pa­gal­vė­lė­mis (spal­va pri­klau­so nuo Fu­za­rium rū­šies). Ko­ni­di­jos ar­ba mi­ce­lis (gry­bo dau­gi­ni­mo­si or­ga­nai) per­rin­ki­mo ar rū­šia­vi­mo me­tu iš­si­sė­ja ir per žaiz­de­les bei nu­broz­di­ni­mus už­kre­čia svei­kus gum­bus. Ko­ni­di­jos ga­li vys­ty­tis nuo 0 iki 250C tem­pe­ra­tū­ro­je, to­dėl sau­gyk­lų tem­pe­ra­tū­ra (0-30C) ne­su­lai­ko gry­bo vys­ty­mo­si, o tik pri­stab­do gum­bų pu­vi­mo pro­ce­są. Vė­liau gum­bai su­ma­žė­ja, su­kie­tė­ja, pa­virs­ta mu­mi­jo­mis. Taip at­si­tin­ka, kai bul­vės lai­ko­mos sau­suo­se san­dė­liuo­se. Drėg­nai lai­ko­mus gum­bus nai­ki­na ne tik Fu­sa­rium gry­bai, bet ir bak­te­ri­jos, ku­rios bai­gia gum­bą pū­dy­ti šla­piuo­ju pu­vi­niu.

Li­gos pli­ti­mą ska­ti­na di­de­lė san­ty­ki­nė oro drėg­mė ir aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra sau­gyk­lo­je. Ypač ne­igia­mai vei­kia stai­gūs tem­pe­ra­tū­ros ir drėg­mės svy­ra­vi­mai.

Gry­bas iš­si­lai­ko at­ma­tų krū­vo­se, su­pu­vu­siuo­se gum­buo­se, jo yra ir dir­vo­je (čia jis iš­si­lai­ko il­gai, vys­to­si ant au­ga­lų lie­ka­nų).

Gum­bai pū­va ma­žiau, kai der­lius nui­ma­mas lai­ku, san­dė­ly­je pa­lai­ko­mas op­ti­ma­lus re­ži­mas, kas­met dez­in­fe­kuo­ja­mos sau­gyk­los, gum­bai ne­pa­žei­džia­mi me­cha­niš­kai. San­dė­ly­je lai­ky­ki­te tik sau­sus, su­bren­du­sius, svei­kus, ne­su­žeis­tus gum­bus.

Šla­pia­sis pu­vi­nys

Šla­piuo­ju pu­vi­niu gum­bus pū­do įvai­rios bak­te­ri­jos ir gry­bai. Tai san­dė­liuo­se lai­ko­mų bul­vių li­ga. Kar­tais li­ga pra­si­de­da dar lau­ke per drėg­no­je dir­vo­je, kai gum­bus pa­žei­džia juo­do­ji ko­je­lė.

Už­si­krės­ti bak­te­ri­jo­mis gum­bai ga­li ir aug­da­mi lau­ke, ir der­liaus nu­ė­mi­mo me­tu ar­ba san­dė­liuo­jant. Pir­muo­ju at­ve­ju gum­bas be­veik vi­sa­da pra­de­da pū­ti sto­lo­no pri­se­gi­mo vie­to­je, per ku­rį in­fek­ci­ja pa­ten­ka iš juo­dą­ja ko­je­le pa­žeis­to stie­bo.

Po­žy­miai: ant gum­bų at­si­ran­da tam­sios, kie­tos, pirš­to at­spau­do dy­džio dė­mės. Pjū­vio vie­to­je dė­mė švie­siai ru­da. Dė­mės di­dė­ja, su­pu­vęs au­di­nys su­smen­ga, su­si­da­ro tuš­tu­mos, už­pil­dy­tos pu­riu bal­tu, pil­ku ar ru­du gry­bo mi­ce­liu. Tarp li­go­to ir svei­ko au­di­nio su­si­da­ro pik­ni­džiai - juo­di kū­ne­liai (jo­se su­bręs­ta ko­ni­di­jos, ku­rios per­ren­kant ir rū­šiuo­jant per­ne­ša­mos ant kai­my­ni­nių gum­bų ir juos ap­kre­čia). Vė­liau au­di­nys tam­sė­ja, ode­lė su­si­raukš­lė­ja, bet ant jos nė­ra pa­gal­vė­lių, kaip ant sau­so­jo pu­vi­nio pa­žeis­tų gum­bų.

Li­gos vys­ty­ma­sis pri­klau­so nuo gum­bų būk­lės der­liaus nu­ė­mi­mo me­tu ir nuo san­dė­lia­vi­mo są­ly­gų. Šla­pia­jam pu­vi­niui jaut­res­ni su­dau­žy­ti, me­cha­niš­kai pa­žeis­ti, li­go­ti, pa­ša­lę, azo­to trą­šo­mis per­tręš­ti gum­bai.

La­bai pa­vo­jin­ga, kai pu­vi­nio bak­te­ri­jo­mis už­krės­ti sėk­li­niai gum­bai, o dir­va il­gai lai­ko­si drėg­na (ypač tai pa­vo­jin­ga anks­ty­vo­sioms veis­lėms prieš ka­si­mą). Iš pa­žiū­ros svei­kos bul­vės bū­na pa­žeis­tos bak­te­ri­jų ir su­pū­va lai­ko­mos ar trans­por­tuo­ja­mos.

Ypač greit bul­vės gen­da, kai ne­tin­ka­mos san­dė­lia­vi­mo są­ly­gos: aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra (>100C) ir san­ty­ki­nė drėg­mė (>90 proc.) bei blo­ga ven­ti­lia­ci­ja. Daž­niau­siai pū­va gum­bai, esan­tys kau­po ar aruo­do pa­vir­šiu­je (20-30 cm), nes ten jie in­ten­sy­viau­siai kvė­puo­ja ir pra­kai­tuo­ja. Šla­piuo­ju pu­vi­niu ser­gan­čios bul­vės ap­kre­čia gre­ta esan­čias ir taip su­si­da­ro pu­vi­mo ži­di­niai. San­dė­ly­je pu­vi­nys ga­li iš­plis­ti ant ki­tų gum­bų, jei šie lie­čia­si su li­go­tais, o oro san­ty­ki­nė drėg­mė aukš­ta. In­fek­ci­ja šiuo at­ve­ju pa­ten­ka per len­ti­ce­les.

Li­ga plin­ta su sėk­la, gry­bo su­kė­lė­jai gy­ve­na ir dir­vo­je. Li­gos pli­ti­mą ir ža­lą ma­ži­na ge­ra ag­ro­tech­ni­ka, di­di­nan­ti gum­bų at­spa­ru­mą li­gai: dai­gi­ni­mas švie­so­je; tar­pu­ei­lių pu­re­ni­mas, kau­pi­mas; ve­ge­ta­ci­jos me­tu var­to­ja­mos prie­mo­nės nuo ma­ro, juo­do­sios ko­je­lės, žie­di­nės bak­te­rio­zės bei tin­ka­mas nu­kas­tų bul­vių pa­ruo­ši­mas ir ge­ros lai­ky­mo są­ly­gos san­dė­ly­je.

Bul­vie­no­jų su­tvar­ky­mas ir bul­via­ka­sis

Bul­vie­no­jus ge­riau­sia pa­ša­lin­ti prieš 2-3 sa­vai­tes iki bul­via­ka­sio. Lai­ku nu­pjo­vus bul­vie­no­jus, gum­bai su­bręs­ta vie­no­džiau. Be to, pa­ša­li­na­mi bul­vie­no­jų li­ku­čiai, ku­rie ga­li bū­ti už­krės­ti ma­ro, juo­do­sios ko­je­lės, sau­so­jo ir šla­pio­jo pu­vi­nių su­kė­lė­jais. Jei ma­ras pa­žei­džia dau­giau kaip 75 proc. la­pų pa­vir­šiaus, bul­vių gum­bai ne­be­au­ga.

Kuo ma­žiau bul­vių gum­bai pa­žei­džia­mi ka­sant, tuo ma­žiau jie pū­va san­dė­liuo­se. Ar bul­vės su­bren­du­sios, pa­ro­do ode­lės tvir­tu­mas: per­brau­kus pirš­tu ji ne­tu­ri nu­si­lup­ti. Gum­bai su stip­ria ode­le ma­žiau pa­žei­džia­mi me­cha­niš­kai, jie at­spa­res­ni ir šla­pia­jam pu­vi­niui ne­gu ne­su­bren­dę gum­bai. Kai oro tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė ne­gu 10-120C, bul­vių gum­bai pa­si­da­ro la­bai jaut­rūs me­cha­ni­niams pa­žei­di­mams. Šla­pia dir­va ir lie­tin­gas oras ska­ti­na bul­vių gum­bų pu­vi­nių su­kė­lė­jų vys­ty­mą­si. Be to, kai bul­via­ka­sio me­tu dir­va šla­pia, ant gum­bų pa­vir­šiaus pa­dau­gė­ja že­mių, su­da­ro­mos ana­e­ro­bi­nės są­ly­gos, pa­lan­kios pu­vi­niams plis­ti.

Nui­mant der­lių la­bai svar­bu pa­ša­lin­ti vi­sus su­pu­vu­sius ir ne­su­iru­sius gum­bus (ir nau­jo­jo der­liaus, ir sėk­li­nius).

Gum­bų ap­džio­vi­ni­mas ir žaiz­dų už­gy­dy­mas

Nu­ka­sus bul­ves, jei tik įma­no­ma, gum­bus rei­kė­tų pra­džio­vin­ti. Ap­džio­vi­nus gum­bus, nu­trau­kia­ma šla­pio­jo pu­vi­nio in­fek­ci­jos gran­di­nė. Jei oras drėg­nas, bul­ves ga­li­ma pra­džio­vin­ti san­dė­liu­kuo­se ar­ba prie­dan­go­se. Sau­su oru bul­vės ap­džio­vi­na­mos lau­ke, o tik po to su­pi­la­mos į rū­sį.

Žaiz­dų už­gy­dy­mas - pa­pras­ta prie­mo­nė, pri­stab­dan­ti šla­pio­jo ir sau­so­jo pu­vi­nių in­fek­ci­jas. Su­si­da­ręs pe­ri­der­mis ne­lei­džia į gum­bą pa­tek­ti ant­ri­nei in­fek­ci­jai (gum­bą pū­dan­čioms bak­te­ri­joms ir gry­bams). Pa­lan­kiau­sios są­ly­gos žaiz­dų pe­ri­der­miui su­si­da­ry­ti - ma­žiau­siai 10 die­nų gum­bus pa­lai­ky­ti 10-15oC tem­pe­ra­tū­ro­je.

Fi­to­sa­ni­ta­ri­nės prie­mo­nės

Bul­vių iš­si­lai­ky­mas rū­siuo­se la­bai pri­klau­so nuo tin­ka­mo rū­sio fi­to­sa­ni­ta­ri­nio pa­ruo­ši­mo. Svar­bu šva­riai iš­va­ly­ti rū­sius, nes bul­vių pu­vi­nių su­kė­lė­jai lai­ko­si su­ge­du­sio­se bul­vė­se, že­mė­se ir ki­to­se at­lie­ko­se. Iš­va­lo­mos ne tik pa­tal­pos, bet ir ert­mės po aruo­dais, ven­ti­lia­ci­jos ka­na­lai. Ge­riau­sia tai at­lik­ti po bul­via­so­džio, o jei ne­spė­jo­te, nors prieš bul­via­ka­sį. Vi­sas at­lie­kas už­kas­ki­te, prieš tai ap­lais­tę 4 proc. chlor­kal­kių skie­di­niu. Li­kus 2-3 sa­vai­tėms iki bul­vių ka­si­mo, rū­sį iš­bal­tin­ki­te švie­žiai ge­sin­to­mis kal­kė­mis. Į kal­kių skie­di­nį ga­li­ma pri­dė­ti 1 proc. mė­ly­no­jo ak­me­nė­lio. Po bul­via­ka­sio vi­sos lie­ka­nos, pa­žeis­ti ir su­pu­vę gum­bai su­ren­ka­mi ir su­nai­ki­na­mi.