Pirmojo derliaus pavojai: kaip su uoga nesuvalgyti užkratų kolonijos
2018-06-01

Kartu su pirmosiomis sodo, daržo bei miško gėrybėmis prasideda ir naujas bakterinių užkratų sezonas. Pagunda uogą ar salotos lapą dėti į burną gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų, kurios gresia ir mėgstantiems turguose ar prekybos centruose ragauti tai, ką perka.

Specialistai perspėja – niekada nežinome, kas turėjo santykį ar lietėsi su uoga, vaisiumi ar daržove, o tai gali būti įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai. Galų gale, ir mūsų pačių rankos sode, miške ar prekybos centre nebūna tokios švarios, tarsi ką tik nuplautos.

Susirgimų skaičius auga

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Dūdienė sako, jog ant neplautų vaisių ir daržovių randamos ištisos bakterijų kolonijos: stafilokokas, salmonelės, ecoli ir kiti mikroorganizmai, kurie, patekę į mūsų kūną gali sukelti intensyvų viduriavimą, pykinimą, galvos ir pilvo skausmus.

„Ant neplautų gėrybių tiek bakterijų, kad, jeigu jas pamatytume plika akimi, kažin ar taip drąsiai imtume valgyti tinkamai nenuplovę. O kur bakterijos, ten dažniausiai ir ligos“, – įspėja specialistė.

Labiausiai specialistams nerimą kelia išaugę parazitinės ligos – echinokokozės skaičiai. Per keturis šių metų mėnesius užregistruoti 22 šios ligos atvejai. Echinokokozė – kirmėlinė liga, kuria galima užsikrėsti suvalgius neplautų vaisių, daržovių bei miško uogų. Šią ligą gali pernešti ant sodo ir vaisių gėrybių nutūpę įvairiausi vabzdžiai, paukščiai, pirmąjį derlių aplankę laukiniai ir naminiai gyvūnai.

„Echinokokozė – labai sunki liga. Į organizmą patekusios kaspinuočių lervos organizme formuoja cistas, kurios dažniausiai susidaro kepenyse, rečiau – plaučiuose ar galvos smegenyse. Augant cistoms jokie neigiami simptomai nejaučiami, tačiau ilgainiui išplitusios jos sukelia skausmus po šonkauliu, padidėja kepenys, o cistos, esančios galvos smegenyse, primena smegenų vėžio simptomus. Net 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta“,teigia V. Dūdienė.  

Specialistė sako, jog įvairių ligų simptomai pasireiškia tada, kai į organizmą patenka dideli bakterijų kiekiai. Jeigu ant daržovių ar vaisių minėtų bakterijų skaičius mažas, tikėtina – jokių virusinių simptomų nejausime, tačiau saugoti save ir artimuosius būtina.

„Nesvarbu, kaip šviežiai ir sultingai atrodys jūsų mėgstami obuoliai, salotos, braškės ar agurkai, visada prieš valgydami juos kruopščiai nusiplaukite. Ir mokykite tai daryti mažiausius šeimos narius, kurie net nesusimąstę mielai valgytų uogytes tiesiai iš lysvės“, – pataria V. Dūdienė.

Sode pavojingos ne vien bakterijos

Tuo tarpu draudimo specialistai pastebi, kad vėlyvą pavasarį bei vasarą padaugėja susirgimų tokiomis ligomis, kaip stabligė bei erkių platinamos ligos.

„Vienas rimtesnių pavojų – tyliąja žudike vadinama stabligė. Tokių atvejų nėra itin daug, bet jie labai pavojingi. Stablige žmonės dažniausiai užsikrečia dirbdami ūkio bei žemės darbus, pakanka įsipjauti ar įsidurti. Ypač didelė rizika užsikrėsti į gilią žaizdą patekus dirvožemio dalelių, mat stabligės sukėlėjai su gyvūnų išmatomis dauginasi dirvožemyje ir sporų pavidalu išlieka gyvybingi ilgą laiką. Todėl žemės darbus rekomenduojama dirbti su guminėmis pirštinėmis, apsiavus, taip pat – neužsisvajoti, nes neretai žmonės naudojamu įrankiu susižeidžia patys“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Specialistas pastebi, kad didžiausia stabligės problema – ilgas inkubacinis laikotarpis kai pasireiškia pirmieji simptomai (nuo 1 iki 4 savaičių) ir savita ligos eiga, nes net užgijusi žaizda nereiškia, jog esate sveiki.

„Čia savotiškas šios pavojingos ligos paradoksas. Kuo rimtesnė ar baisiau atrodanti trauma patiriama, tuo daugiau šansų išvengti komplikacijų ir stabligės. Tokiu atveju išsigandęs žmogus skubiai ieško medikų pagalbos, būna paskiepijamas, jam išvalomos ir susiuvamos bei sutvarstomos žaizdos. Bet jei sužalojimas priskiriamas kasdieninei situacijai ir į jį numojama ranka, padariniai gali būti kur kas rimtesni. Todėl skatiname susižalojusius žmones neignoruoti net menkiausių traumų ir kreiptis į medikus, nes tai gali išgelbėti gyvybę“, – ragina A. Žilėnas.

Apie erkių platinamų ligų pavojus žino daugelis, tačiau reikia neužmiršti, kad erkės puikiai veisiasi ir artimiausioje aplinkoje nuosavame sode, sodyboje ar tiesiog veja užsėtame kieme, todėl pabaigus darbus svarbu patikrinti, ar neįsisiurbė erkė, taip pat pasikeisti drabužius.   

Kaip apsaugoti save ir vaikus

Nuo pavojingų mikroorganizmų geriausiai apsaugo kruopštus ne tik uogų bei vaisių, bet ir rankų plovimas. Specialistų teigimu visos daržovės, vaisiai, uogos iš ūkininkų turgelio, parduotuvės, parsinešti iš savo daržo ar nusiskinti miške, yra nešvarūs. Purvinos tampa ir mūsų rankos, kai iš dėžės renkamės ar tiesiog skiname nuo krūmo ir į pintinę dedame norimas sodo ar daržo gėrybes.

Užtenka vos 15 sekundžių kruopštaus plovimo ir nuo mėgstamų kriaušių ar obuolių galima panaikinti net iki 98 proc. ant jų buvusių bakterijų.

Braškės, avietės, serbentai, gervuogės ir kitos minkštosios uogos geriau nusiplaus, jeigu jas keliolikai sekundžių pamerksime į dubenį su vandeniu. Plauti jas laikant po tekančiu vandeniu nerekomenduojama, nes uogos greičiau ištyžta ir praranda savo formą. Salotų lapams taip pat reikia leisti kurį laiką „pailsėti“ vandens dubenyje, o vėliau jų lapus nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

Iš brokolių ar žiedinių kopūstų greičiau ištrauksite nešvarumus, jeigu juos perliesite vandens ir obuolių acto ar citrinos sulčių tirpalu, o po to nuplausite vandeniu.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje


(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai