Verslo informacija
Šaknų gumbas rapsų pasėliuose: situaciją jau galima kontroliuoti!
2018-07-05

Šaknų gumbas laikomas viena iš sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų rapsų pasėliuose. Tačiau labai nerimauti neverta, nes jau yra sukurtos šaknų gumbui atsparios rapsų veislės – tai kompanijos „Syngenta“ žieminių rapsų hibridai SY Alister ir SY Alibaba.

SY Alister – atspari dažniausiai sutinkamiems Plasmodiophora brassicae grybo tipams, gero žiemkentiškumo, nuo žemo iki vidutinio aukščio, atspari išgulimui, mažai reikli dirvožemiui, sparčiai auganti rudenį. SY Alibaba – atspari šaknų gumbui, išgulimui, vidutinio aukščio, anksti žydi ir bręsta, labai aliejinga. Svarbu ir tai, kad abi veislės (ypač SY Alibaba) yra mažai jautrios fomozei – tai itin aktualu dabar, kai beicų pasirinkimas rapsams yra gerokai sumažėjęs. Derlingumu šie rapsų hibridai lenkia standartines veisles – registraciniuose bandymuose Kauno augalų veislių tyrimų stotyje gautas daugiau kaip 5 t/ha derlius.

Užkratą parodo dirvos tyrimai

Dar 2011 metų rudenį buvo gauti pirmieji pranešimai, kad atskiruose mūsų šalies rajonuose aptikti šaknų gumbo pažeisti rapsų augalai, o dabar šios ligos geografija jau gerokai išsiplėtė – nuėjo plačiu ruožu nuo Žemaitijos per Raseinius iki Pietų Lietuvos. Sužinoti, ar konkretus laukas nėra užkrėstas šaknų gumbą sukeliančiu grybuPlasmodiophora brassicae, galima atlikus dirvožemio tyrimus – „Syngenta“ tokius tyrimus daro nuo 2013 metų.

„Iš to, kiek jau ištyrėme dirvos pavyzdžių, matyti, kad Estijoje per 50 proc. ėminių rastas gumbo užkratas, o Lietuvoje per 30 proc. ėminių buvo užkrėsti“, – sako kompanijos „Syngenta“ produktų plėtros vadovas Arnoldas Čepelė. Vienas dirvožemio ėminys imamas maždaug nuo 4 ha ploto, tyrimai atliekami Lenkijos mokslų akademijos Augalų genetikos institute Poznanėje. Pastebėta, kad labiausiai gumbas plinta rūgštesnėje, supuolusioje, drėgnesnėje dirvoje. Aiškėja tendencija, kad Žemaitijoje ši liga plinta būtent lengvose dirvose.

Skuodo rajono ūkininkai, trys broliai Virgilijus, Žydrūnas ir Stanislovas Budrikiai, ūkininkaujantys Lenkimų kaime ir dirbantys pusantro tūkstančio hektarų žemės, su šaknų gumbo problema susidūrė prieš dvejus metus. Žydrūnas pastebėjo, kad kažkas su rapsais negerai – išrovė vieną, antrą, trečią augalą ir viskas paaiškėjo, ant šaknų pamačius tipingus gumbus...

Būsimą rapsų derlių vertina ūkininkas Žydrūnas Budrikis, „Syngenta“ produktų plėtros vadovas Arnoldas Čepelė ir konsultantė Milda Jankauskienė

Pernai, artėjant žieminių rapsų sėjai, ūkininkai Budrikiai nusprendė išbandyti šaknų gumbui atsparią veislę SY Alister. Kartu su „Syngentos“ konsultantais sugalvojo eksperimentą – sėjo SY Alister būtent tame lauke, kur buvo rastas šaknų gumbo užkratas, o keliose lauko vietų paliko neužsėtus kvadratinius plotelius, į kuriuos rankomis įsėjo įprastą rapsų veislę, neturinčią atsparumo gumbui. Visas rapsų laukas sudygo, tačiau jau baigiantis rudeniui rankomis užsėtuose ploteliuose augalai pradėjo silpti, o juos iškasus, ant šaknų buvo aiškiai matyti susiformavę gumbai. Po žiemos, atsinaujinus vegetacijai, paaiškėjo, kad lauke išliko tik SY Alister veislės rapsai – eksperimentiniai ploteliai su kitos veislės augalais buvo visai tušti.

Ūkininkas Žydrūnas tiki, kad, renkantis šaknų gumbui atsparias veisles, jų ūkyje ir toliau bus galima auginti rapsus

„Vertinant tai, koks sunkus buvo ruduo ir kaip laukai kentėjo nuo drėgmės pertekliaus, šis rapsų laukas peržiemojo puikiai, gegužės viduryje jau masiškai žydėjo. Augalai vidutinio aukščio, tad neturėtų išgulti. Tikimės neblogo derliaus“, – sako Ž. Budrikis. Gerai peržiemojo ir ūkyje auginami NK Technik veislės žieminiai rapsai.

Pernai rudenį broliai pirmą kartą pasėjo 100 ha hibridinių žieminių miežių Mercurioo – dėl ankstyvo kūlimo laiko (maždaug liepos viduryje), tai turėtų būti geras žieminių rapsų priešsėlis, nes bus užtektinai laiko paruošti žemę jų sėjai.

„Miežiai mėgsta našią dirvą – kviečių žemę. Jei visos aplinkybės klostosi pozityviai, realu kulti 10 t/ha žieminių miežių derlių. Esant dabartinėms supirkimo kainoms, jau ir 8 t/ha derlius būtų rentabilus“, – komentuoja Žydrūnas. Miežių pasėlyje jau bus galima ištirti dirvą, ar nėra rapsų šaknų gumbo užkrato. Ūkininkai suprato, kad tai būtina, nes šį pavasarį ir vėl vieną keliasdešimties hektarų ploto žieminių rapsų lauką teko suarti, kai jame atsirado šaknų gumbo požymių.

Ligos simptomai išryškėja pamažu

Ar lengva pastebėti šaknų gumbo požymius rapsų lauke? Iš pradžių, ypač vyraujant palankioms augimo sąlygoms, rapsų šaknų gumbo požymiai gali būti neryškūs, o sergantys augalai beveik nesiskiria nuo sveikųjų. Tačiau, ligai progresuojant, sergantys augalai pradeda atsilikti augimo sparta, gali atrodyti, kad augalams trūksta maisto medžiagų (senesni lapai būna geltoni ar raudoni), o ant lapų atsiranda vytimo požymių.

Išrovus tokius augalus, matyti deformuotos šaknys, ant kurių yra sustorėjimų, gumbų ar išaugų. Gumbai gali skirtis dydžiu, iš pradžių jie būna balti, vėliau tampa minkšti, pilkai rudi. Antrinės infekcijos metu, veikiami dirvos mikroorganizmų ar bakterijų, šaknų sustorėjimai, išaugos ar gumbai ima pūti. Esant stipriai ligos infekcijai rudenį, žieminių rapsų augalai gali žūti net žiemos periodu.

Šaknų gumbas plinta per visą rapsų vegetaciją, tačiau atskirais augimo tarpsniais ligos požymiai ir daroma žala labai skiriasi. Pavojingiausia yra daigų tarpsniu išplitusi infekcija – pažeisti rapsų daigai vysta, nustoja augę, pradeda gelsti lapai, šaknys nesugeba pasiimti iš dirvos drėgmės ir maisto medžiagų ir dažniausiai augalai žūva. Infekcijai išplitus vėlesniais rapsų augimo tarpsniais, augalai neturi vytimo požymių, tačiau labai greitai bręsta, sėklos ankštarose būna smulkios ir susiraukšlėjusios.

Šaknų gumbą sukelia parazitinis grybas Plasmodiophora brassicae, kuris dirvoje išgyvena ilgalaikėse sporose. Sporos yra ilgaamžės, pusė ilgalaikių sporų išgyvena apie 4 metus, dalis jų išlieka gyvybingos net iki 20 metų, nesvarbu, ar auginami tame lauke rapsai, ar ne.

Štai taip atrodė sergantys rapsai vėlyvą rudenį – šaknų gumbo pažeistos šaknys negali pasiimti iš dirvos vandens ir maisto medžiagų, todėl tokie augalai pasmerkti žūti

Kaip plinta šaknų gumbas? Lauke augant bastutinių šeimos augalams, dirvoje atsiranda jų šaknų išskyrų. Suaktyvintos ilgalaikės sporos pradeda vystytis ir iš jų išsiskiria pirminės zoosporos. Judėdamos žiuželiais jos pasiekia rapsų šakniaplaukius ir prisitvirtina prie jų, vėliau įsiskverbia į ląstelių sieneles ir sudaro plazmodžius šakniaplaukių viduje. Po kelių dienų plazmodis suskyla ir išsivysto zoosporangės, kurios išsiveržia iš augalo šeimininko. Įvyksta pirminė infekcija. Iš zoosporangių išbyra 4–16 antrinių zoosporų, kurios judėdamos patenka į gretimų augalų šaknis. Kiekviena zoospora vėl išsivysto į plazmodžius, kurie išskiria augalo hormonus, skatinančius ląstelių padidėjimą iki 20 kartų.

Antrinės infekcijos metu iš plazmodžių susidaro milijoninis kiekis ilgalaikių sporų, kurios pasklinda dirvoje. Ilgalaikės sporos, nors ir nėra oru plintančios, tačiau gali iš vieno lauko pasklisti į kitą su vėju ar vandeniu, taip pat sporos gali būti perneštos iš lauko į lauką su žemės ūkio technika ir padargais.

Užkrato kiekį mažina tinkama sėjomaina

Šaknų gumbo infekcija ypač pavojinga, kai sutampa pagrindiniai veiksniai: šilta dirva, didelė dirvožemio drėgmė ir dirvos rūgštumas (pH mažesnis kaip 6,5). Taikant 4–5 metų sėjomainą, iš dalies galima sumažinti ligos užkratą dirvoje. Ligai išplitus, kad būtų kuo labiau sumažintas grybo sporų kiekis dirvoje, rapsų ir kitų bastutinių šeimos augalų tame lauke rekomenduojama neauginti 10–15 metų.

„Netgi ir renkantis šaknų gumbui atsparias rapsų veisles, nėra garantijos, kad augalai visai nesirgs šaknų gumbu. Susidarius ligai plisti palankioms sąlygoms, požymiai gali pasireikšti, tačiau tai būtų sezono pabaigoje, gumbeliai ant šaknų susiformuotų maži ir tai tikrai nesunaikintų derliaus, – paaiškina A. Čepelė. – Norint apsisaugoti nuo gumbo, būtina laikytis sėjomainos. Be to, labai svarbu naikinti kryžmažiedes piktžoles net auginant javus, nes po jų dažniausiai sėjami rapsai. Kryžmažiedės piktžolės taip pat yra gumbo platintojos“.

Manoma, kad, atsiradus rinkoje šaknų gumbui atsparioms rapsų veislėms, ši liga bus suvaldyta ir galimų nuostolių augintojai išvengs. Juk panaši baimė kažkada buvo kilusi dėl grėsmingos cukrinių runkelių ligos rizomanijos, tačiau problema visiškai išspręsta sukūrus rizomanijai atsparias veisles.

Plotai, kuriuose buvo įsėti gumbui neatsparios veislės rapsai, pavasarį buvo tušti – augalai neišgyveno

Rapsų šaknų gumbo profilaktika

• Naikinti kryžmažiedes piktžoles visuose pasėliuose

• Stengtis, kad rapsai negrįžtų į tą patį lauką anksčiau kaip kas 4–5 metai

• Auginti daugiau ankštinių augalų

• Kalkinti rūgščius dirvožemius

• Atlikti dirvožemio tyrimus

• Sėjant rapsus į laukus, kur buvo nustatytas šaknų gumbas, pasirinkti atsparias veisles


Užsakymo Nr. 9511

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai