Lietuvos laukuose sėjama vis daugiau sertifikuotų sėklų
2019-03-28

Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų Lietuvoje sertifikuotų sėklų kiekis išaugo trimis kartais. Anuomet buvo sertifikuota daugiau kaip 25 tūkst. tonų, o 2018 metų derliui – daugiau kaip 81 tūkst. tonų. Šiemet prognozuojamas stabilus sertifikuotos sėklos naudojimo augimas.

Sertifikuotas sėklas ruošiančių ir Baltijos šalyse prekiaujančių žemės ūkio įmonių „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas teigia, kad Lietuvoje sertifikuotomis sėklomis apsėjama vidutiniškai apie 20 proc. laukų. Sertifikuotų sėklų naudojimo tendencijos labai geros, tačiau iki Vakarų Europos mums dar toli.

„Nors tokiomis sėklomis apsėjamų plotų procentas didėja, Vakarų Europoje matome visai kitokį skaičių – jis vidutiniškai siekia apie 50 procentų. Jei ir toliau sieksime šio regiono derlingumo lygio, turėsime naudoti vis daugiau sertifikuotos sėklos ir naujų veislių. Tad mūsų šalyje išliekanti augimo tendencija, tikėtina, ateityje tik didės“, – mano S. Augas.

„Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas

Kalbant apie pasėlių struktūrą, numatoma, kad šiemet bus mažesnis vasarinių augalų sertifikuotų sėklų poreikis, nes pasėta daug žieminių javų, rapsų ir vasarojui likę mažesni plotai. Pastarieji dveji metai buvo sudėtingesni, tačiau šiemet, sulaukus geresnių gamtos sąlygų, sertifikuotų sėklų naudojimas, anot bendrovės atstovo, turėtų augti.

Privalumai: derlingumas ir atsparumas ligoms

Nors mokslininkai ir praktikai teigia, kad sertifikuotos sėklos leidžia pasiekti didesnį derlingumą ir pasėliai būna atsparesni ligoms, daugelis ūkininkų javus vis dar sėja naudodami savo ūkiuose užaugintus grūdus. Tačiau kokybiškoms sėkloms paruošti ūkiuose nėra galimybių.

„Sertifikuotoms sėkloms paruošti reikia turėti atitinkamą ir kokybišką įrangą, kuri yra pakankamai brangi. Sertifikuotos sėklos – gerai išvalytos, frakcionuotos, kokybiškai išbeicuotos. Be to, jos ruošiamos iš kruopščiai atrinktų sėklinių pasėlių derliaus. Veislės būna pirmo ar antro atsėlio, kuris lemia genetinių savybių išsaugojimą. Visa tai daro teigiamą įtaką būsimam derliui, nes sertifikuotos sėklos pasižymi tolygesniu dygimu, yra geriau apsaugotos nuo patogenų“, – sako S. Augas ir priduria, kad rinktis reikėtų ištirtas ir vietos klimato sąlygomis patikrintas veisles.

Išlaidos sertifikuotai sėklai atsiperka

Anot S. Augo, kiekvienam ūkiui, svarstančiam apie sertifikuotų sėklų įsigijimą, reikėtų objektyviai įvertinti pastarųjų naudą konkrečiu atveju, o ne vadovautis nuogirdomis, neva jos reikalauja tik didelių investicijų.

„Pirmiausia, reikėtų įsivertinti, kokią naudą sertifikuotos sėklos atneš konkrečiam ūkiui. Tą galima labai paprastai apskaičiuoti, lyginant su kaštais, kurių prireiks sėklas paruošti savomis jėgomis. Ar turima visa kokybiškam paruošimui reikiama technika, darbo jėga? Įsivertinus galimas išlaidas, reikėtų pasidomėti ir sertifikuotų sėklų kainomis – kokia tai yra investicija į hektarą? Ir tik tuomet priimti sprendimą“, – pataria S. Augas.

Siekiant įvertinti tiek savame ūkyje ruošiamų, tiek perkamų sertifikuotų sėklų kainas, svarbu atsižvelgti ir į norimą gauti derlių. Su sertifikuotomis sėklomis apsėti pasėliai bus 10–15 proc. derlingesni, lyginant su nesertifikuotomis. Be to, daugelis ūkių pamiršta, kad, pavyzdžiui, grūdus, iš kurių ruošia sėklą, galima parduoti ir gauti pajamas, o už deklaruotus sertifikuota javų sėkla apsėtus laukus dar laukia ir valstybės parama.

„2018 metais susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus buvo 14,21 euro už hektarą arba 64 eurai sertifikuotos sėklos tonai. Tad skirtumas hektarą apsėjant savame ūkyje paruošta sėkla ir perkant sertifikuotas siekia apie 10–20 eurų. Tačiau didesnis jų derlingumas ne tik padeda visiškai padengti šį skirtumą, bet ir atneša pelną“, – sako sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Šio pavasario aktualijos

Šį pavasarį vasarojaus plotai yra daug mažesni lyginant su pernai, todėl ir tokios įtampos dėl sėklinės medžiagos, kokia tvyrojo pernai, šiemet nėra, Tiesa, jaučiama, kad rinkoje trūksta pupų ir avižų sėklos, tačiau visų kitų vasarinių augalų sėklų rinkoje yra pakankamai.

Salyklinių miežių veislė Laureatei įrašyta į „Viking Malt“ pageidaujamų veislių sąrašą

„Siūlome naują salyklinių miežių veislę Laureate, kuri įrašyta į „Viking Malt“ pageidaujamų veislių sąrašą. Iš vasarinių kvietukų galime pasiūlyti E kokybinės klasės KWSCollada ir A kokybinės klasės Wicki sėklos. Iš ankštinių javų galime pasiūlyti jau gerai užsirekomendavusius žirnius Respect. Gyvulininkystės ūkiams siūlome įvairaus ankstyvumo kukurūzų veisles ir tikrai platų pašarinių žolių asortimentą – yra iš ko pasirinkti ir specifinėms naudojimo paskirtims, ir skirtingiems dirvožemiams“, – sako „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Užsakymo nr. 9805

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai