Verslo informacija
Išmanus ūkininkavimas Lietuvoje įgauna pagreitį
2018-11-29

Vis daugiau Lietuvos ūkių „užsikrečia“ novatoriškais sprendimais ir vadovaujasi žemės ūkio sektoriaus pasaulinėmis tendencijomis, todėl ūkininkaujant taiko pažangius sprendimus ir nevengia naudoti naujos kartos informacinių technologijų.

Nors išmanus ūkininkavimas reikalauja nemažai investicijų, jis leidžia beveik dvigubai ir net daugiau padidinti ūkio derlingumą, nes remiasi surinktų duomenų apie dirvožemį, derlių, techniką, naminių gyvūnų sveikatą ar pasėlius analize. Moderniųjų technologijų sistemos apdoroja tokius duomenis,  ir tai leidžia ūkininkaujantiems numatyti galimas rizikas ar poreikius bei įspėja kada reikia imtis atitinkamų veiksmų. Populiarėja inovacijos, skirtos ne tik didelių ūkių derlingumui didinti, tačiau ir mažų ūkių efektyvumo skatinimui, padeda ūkiams mažinti atliekų kiekius, prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Vis daugės žaliųjų technologijų

Lietuvos rinkoje vis labiau plinta ir žaliosios technologijos, jas pamažu ima taikyti ir Lietuvos ūkininkai bei įmonės. Kad šios tendencijos vis labiau populiarės, tikina ir „Birštono mineralinių vandenų“ rinkodaros vadovė Aistė Pranckuvienė. Anot jos, žaliosios inovacijos leidžia pasiūlyti unikalius produktus rinkoje ir sprendžia ekologines problemas, mažinant bei perdirbant žaliavas.

„Žaliosios inovacijos tampa vis svarbesnės, nes vartotojams svarbios ne tik produkto savybės, bet ir jo daroma įtaka aplinkai. Galbūt Lietuvos rinkoje negalime matyti ryškios tendencijos, bet susiduriant su visuotiniu klimato atšilimu, padidėjusia pramonine veikla, tai tampa labai aktualu visoje Europoje. Lietuvos agroverslas ir ūkininkai tikrai gali pasinaudoti šiomis rinkos tendencijomis ir šalia žaliavinių produktų, tokių kaip morkos, avietės, bulvės ir pan., rinkai pasiūlyti aukštesnės pridėtinės vertės funkcinius ingredientus farmacijos, maisto pramonėje, (pvz. polifenolius, išgautus iš uogų) ar natūralius dažus maistui bei gėrimams (pvz. karotenas, išgautas iš morkų)“, – sako A. Pranckuvienė.

Didėjant žmonių kiekiui, senėjant visuomenei ir augant miestams, žmonės nori gauti produktus, kurie yra paruošti lengvam naudojimui ir tuo pačiu tausojama aplinka. A. Pranckuvienė įsitikinusi, kad funkciniai produktai, turintys sveikatinantį poveikį, su žaliosiomis inovacijomis yra patrauklūs šiandieniniam ir ateities vartotojui.

Inovatyvumas pritraukia investicijas

Įsivaizduokite ūkį, kuriame nė vienas lašas vandens ar trąšų nepanaudojamas veltui, o derlius niekuomet nėra nuostolingas. Tokiame ūkyje augalų auginimo ciklai ir ligos nustatomos gerokai iš anksto naudojant spektrinius metodus; įdiegti sensoriniai jutikliai kaupia duomenis apie dirvą ar  trąšų poreikį, o visa ši informacija atidžiai analizuojama išmaniomis programomis. Tai, tarsi, moderni gamykla, kur kiekvienas gamybos procesas yra tiksliai apskaičiuotas ir valdomas technologijų.

Remiantis „Investuok Lietuva“ duomenimis, Europos inovacijų švieslentėje Lietuva jau pralenkė kaimyninę Lenkiją, Vengriją, Slovakiją ir Ispaniją, o šių rezultatų padėjo pasiekti tai, kad šalies įmonės investavo į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą.

Pasak Mokslo ir investicijų bendrovės „Innoera Global“, padedančios ūkininkams gauti Europos sąjungos paramą bei pritraukti investicijų į agroverslą Lietuvoje, vadovės Alinos Adomaitytės, inovacijos neaplenkė ne tik Lietuvos verslo įmonių, tačiau ir ūkininkų.

„Mokslo ir technologijų inovacijos skinasi kelią ir į Lietuvos žemės ūkio sektorių, atsiranda vis daugiau ūkininkų ir bendrovių, sugebančių šias žinias pritaikyti praktikoje, turime tikrai unikalių projektų, kuriuose panaudojami naujausi skaitmeniniai sprendimai. Tai, be abejo, prisideda prie visos šalies investicinio patrauklumo didinimo“ – sako A. Adomaitytė. Jos nuomone, Lietuva turi daug potencialo pritraukti investicijoms iš Viduriniųjų rytų, Indijos, nes Lietuvos mokslo ir inovacijų pasiekimai yra lyderiaujantys pasaulyje.

Išmanūs sprendimai agroversle

Lietuvos ūkininkai jau gali pirkti ir parduoti savo užauginamą produkciją internetu. Šiandien šalies mokslininkai yra sukūrę begalę inovatyvių sprendimų, kurie gali pasitarnauti vystant modernų ūkį. Tarp tokių sukurtų naujovių – inovatyvus preparatas, leidžiantis ūkininkaujantiems spręsti vandens kokybės problemas; precizinio tręšimo technologija, kuri padeda taupyti trąšas ir jas naudoti tik esant poreikiui, ar netradicinio žemės dirbimo ir sėjos sprendimas, kai energijos sąnaudos bei neigiamas poveikis aplinkai gerokai sumažėja.

Tai, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius tampa vis labiau išmanus, sutinka ir „ART21“ bei prekinio ženklo „AgroSmart“ įkūrėjas Augustas Alešiūnas. „Neabejotinai, šiandien Lietuvos agroverslo atstovai ir ūkininkai išgirdę terminą „išmani žemdirbystė“ jau nebegūžčioja pečiais, nes moderniosios technologijos tampa neatsiejama žemės ūkio sektoriaus dalimi“, – teigė verslininkas A. Alešiūnas.

Jis džiaugiasi, kad milžinišką moderniųjų technologijų potencialą agroversle įžvelgia ir daug daugiau jaunų žmonių, o to trūko anskčiau. „Kai prieš 10-imt metų susidomėjau technologinėmis galimybėmis agroversle ir įkūriau „ART21“ bendrovę bei vysčiau „AgroSmart“ produktų šeimą, buvome vieni pirmųjų, pasiūliusių modernius sprendimus ūkininkaujantiems Lietuvoje: operatyvinę grūdų kiekio ir kokybės apskaitą stambiems grūdų supirkėjams, agronominio bei ekonominio planavimo įrankius“,  – sako A. Alešiūnas.

 Pasak mokslininkų, tarptautinių organizacijų ir valdžios atstovų, inovacijų ir moderniųjų technologijų panaudojimas žemės ūkyje gali padidinti jo našumą dvigubai ir netgi daugiau, nes leidžia mažinti ūkių sąnaudas bei apsaugo nuo rizikų, priimant investicinius sprendimus. Milžinišką  inovacijų potencialą žemės ūkio sektoriuje mato ir Europos Sąjunga, siūlanti bendrijos šalių ūkininkams dalyvauti Europos inovacijų partnerystės (EIP) programoje, kuri skatina mokslininkus bendradarbiauti su žemės ūkio atstovais, drauge sutelkiant dėmesį į įnovatyvių priemonių panaudojimą ūkininkavime.

Šalies žemės ūkis gali ne tik didinti konkurencingumą ir efektyvumą, tokiu būdu patekdamas į lyderiaujančių šalių gretas, bet ir pasiūlyti inovatyvius sprendimus užsienio rinkoms.

„Tokie išmanūs sprendimai, kaip hiperspektrinių vaizdų apdorojimas, leidžiantis nustatyti mikro ir makro elementus augaluose, dirbtinio intelekto panaudojimas, kuris padeda interpretuoti augalų stresą, skraidantys ir informaciją renkantys dronai ir dar daugelis kitų išmanių technologinių gali sudominti ir potencialius partnerius užsienio šalyse“, – teigia A. Alešiūnas.

Dar daugiau apie inovacijų ir moderniųjų technologijų tendencijas agroversle bei sėkmės istorijas bus kalbama „Agroverslo forume 2018“, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija kartu su Žemės ūkio ministerija. Vienas didžiausių Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus renginių bus skirtas agrotechnologijų (r)evoliucijai apžvelgti ir pasitikrinti, ar agroverslas pasiruošęs naujiems ateities iššūkiams. Antrą kartą organizuojamo renginio metu bus aptartos galimybės ūkininkams išnaudoti mokslo ir technologijų pasiekimus savo ūkių, verslų plėtrai bei produkcijos augimui ir kokybės gerinimui.

Pranešimus skaitys Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys, „Birštono mineralinių vandenų“ rinkodaros vadovė Aistė Pranckuvienė, Agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas.

Renginio II-oje dalyje vyks diskusija „Blockchain agroversle – madingas žodis ar reali galimybė?“, kurios metu nuomonėmis ir patirtimi dalinsis Žemės ūkio ministras, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Kripto ekonomikos organizacijos viceprezidentas, blockchain pritaikymo ir tokenizacijos ekspertas Dmitrij Radin, Agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas, Mokslo ir verslo investicijų bendrovės „Innoera Global“ vadovė Alina Adomaitytė, „Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius ir kiti.

„Agroverslo forumas 2018“ vyks lapkričio 30 d., 10 val. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete.

Lietuvos verslo konfederacija

Gudinas - mobilioji apacia

(3)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • panevezys

    konferencija buvo naudinga. Ji parode vieną iš galimų Lt žemės ūkio vystymosi krypčių. O tai, kas buvo aptariama, pirmiausia robotizacija, skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto atejimas į laukus, bei fermas, manau,- greičiau prasimuš kelią stambiuose, daugeltūkstantinių ha ūkiuose, kur agronomus keis dronai, kur kiekvieno lauko pesticidų poreikį keis planiniai purškimai. Mažės žmogaus būvimas gamyboje, daugės trąšų, pesticidų poreikis...gamta bus labiau išnaudojama ir chemizuojama. Pirmiausia tai laukia Ukrainos, Argentinos, Brazilijos ir JAV... O mūsų regione, tai jau vyksta Latvijoje, kur kelių tūkstančių ha ūkius valdo investiciniai fondai....trąšos ir pesticidai perkami ir parenkami dronų ir palydovų foto pagalba...agronomų, kurie pestidus parinkinėjo kiekvienam laukui pagal situaciją- atsisakė, pesticidai purškiami planingai, didesne norma ir dažniau...gaunasi pigiau auginti, bet ar sveikiau gamtai ir valgytojui???

  • A

    Burtininkai... Rajone į mokymus ūkininkus kvietė ART21. Atėjo net vienas vienintelis klausytojas - mokinys. Tada beliko renginį organizavusiam žmogui važinėti po rajono ūkius ir susirinkti ūkininkų valdų kodus, kad renginys atrodytų įvykęs.

  • dirbtinis intelektas

    Labiausiai man patiko "dirbtinio intelekto panaudojimas, kuris padeda interpretuoti augalų stresą" :D

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai