Verslo informacija
Fitoncidiniai augalai saugos daržoves nuo kenkėjų
2018-09-12

Klaipėda. KU mokslininkai Lietuvos ūkininkų ūkiuose atlieka eksperimentą ir dvejus metus stebės, kaip vaistiniai augalai: vaistinės balzamitos, pipirmėtės, paprastieji čiobreliai ir paprastieji raudonėliai, saugo skirtingų rūšių daržoves nuo kenkėjų.

Klaipėdos universitetas, įgyvendindamas projektą (vadovė dr. (HP) Asta Klimienė) „Aplinką tausojančių augalų apsaugos priemonių panaudojimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, dešimtyje Lietuvos ūkininkų ūkiuose atlieka eksperimentą, kurio tikslas pirmą kartą Lietuvoje demonstruoti, kaip fitoncidiniai (vaistiniai) augalai daro įtaką skirtingų rūšių daržovių apsaugai nuo kenkėjų. Laukeliai bus stebimi dvejus metus. Tuo tikslu pasiriktuose ūkiuose yra įrengti kopūstų, morkų, svogūnų bandomieji laukeliai, jie apsodinami vaistinių balzamitų (Balsamita major), pipirmėčių (Mentha piperita L.), paprastųjų čiobrelių (Thymus serpyllum) ir paprastųjų raudonėlių (Origanum vulgare L.) sodinukais.

Stebimi daržovių būklės ir derliaus kokybės skirtumai, atsparumas kenkėjams ir ligoms, daržovėms augant tarp minėtų rūšių fitoncidinių augalų. Be to, kad būtų galima visapusiškai ir objektyviai palyginti, papildomai įrengti dar du laukeliai, kur viename augančios daržovės apdorojamos įprastomis cheminėmis priemonėmis, kitame – nenaudojamos jokios augalų apsaugos priemonės (kontrolinis laukelis). Taikoma daržovių rotacija. Darbai atliekami pagal patvirtintą metodiką.

Šiuolaikinės mokslo ir technikos galimybės leidžia gerokai padidinti žemės ūkio augalų derlingumą. Ypač derlingos veislės ar kultūrų auginimas vienalyčiais masyvais ūkininkams kelia problemų valdant kenkėjų populiacijos ir augalų ligas. Naudojant tik cheminius preparatus ilgainiui kenkėjai tampa atsparūs naudojamoms medžiagoms. Pastaraisiais metais ir vartotojai per rinką spaudžia ūkininkus kuo mažiau naudoti cheminių medžiagų, prie to taip pat prisideda griežtėjantis Europos Sąjungos reguliavimas. Kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, yra ne tik ekologinių, biodinaminių, sveikuoliškų daržininkystės ūkių pagrindinė problema.

Per didelis cheminių preparatų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės saugojimu, kaip genofondo išteklių išsaugojimo garantu, kaip kokybiškos aplinkos formavimo būtinybe. Dėl antropogeninio krūvio sumažėja agroekosistemų potencialiosios galimybės. Strateginiame ekologinės žemdirbystės augalų apsaugos plane svarbiausias dėmesys skiriamas ūkinėms-organizacinėms ir agrotechninėms priemonėms.

Šiuose ūkiuose nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių galima apsisaugoti parenkant tinkamas augalų rūšis ir veisles, taikant tinkamą sėjomainą ir agrotechnikos priemones, saugant, prižiūrint ir gausinant natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukščių peryklas, prižiūrint lizdavietes, tinkamai prižiūrint pagriovius, kelkraščius, nesausinant visų ūkio pelkučių, želdinant aplinką gyvatvorėmis ir kt.), naudojant ištraukas ar nuovirus, pagamintus iš sertifikuotame ūkyje augančių fitoncidinių savybių turinčių augalų (svogūnų, česnakų, kiaulpienių, pomidorų ir kt.).

Iki šiol Lietuvoje nebuvo taikyta praktika augalų kenkėjų ir ligų kontrolei naudoti fitoncidinius augalus. Šis metodas investicijų prasme galimai yra imlesnis pradinėms investicijoms, tačiau jį galima puikiai pritaikyti ūkiuose, dirbančiuose pagal griežtesnius standartus (pvz., ekologinės žemdirbystės ūkiuose). Kai kuriose užsienio šalyse tyrimais įrodyta, kad fitoncidinių augalų skleidžiamas eterinių aliejų aromatas atbaido tokius skraidančiuosius daržo augalų kenkėjus, kaip morkines muses, morkines blakutes, kopūstinius baltukus, kopūstines muses, svogūnines muses. Taip pat turi įtakos ropojantiesiems kenkėjams, pavyzdžiui, kryžmažiedžių spragių, kopūstinių amarų, rapsinių žiedinukų populiacijų reguliavimui.

Eksperimente naudojami keturi žemiau išvardyti ir trumpai detalizuoti fitosanitariniai augalai, kurie yra pakankamai populiarūs Lietuvoje, gerai auga, nėra lepūs ir išsiskiria ryškiomis fitoncidinėmis savybėmis.

Vaistinės balzamitos – astrinių (Asteraceae) šeimos žolinis augalas, kuris buvo dažnai darželiuose auginamas19 amžiuje, tačiau dabartiniu metu yra primirštas. Augalai daugiamečiai, Lietuvoje dažniausiai užauga iki 30–50 (80) cm aukščio, kvapūs. Šakniastiebis trumpas, šakotas. Stiebai statūs, apaugę plaukeliais, mažai šakoti. Lapai lancetiniai, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai, smulkesni. Žydėti pradeda antraisiais vegetacijos metais. Žydi rugpjūčio–spalio mėnesiais. Žiedai balti, liežuviški arba šviesiai geltoni, vamzdiški, susitelkę į sudėtinius skėtinius žiedynus. Vaisiai briaunoti, 2 cm ilgio. Dauginasi atžalomis. Vaistinės balzamitos, kaip dekoratyviniai augalai, auginami darželiuose, soduose, gėlynuose. Balzamitų žolėje yra eterinio aliejaus, rauginių, mineralinių, karčiųjų medžiagų.

Pipirmėtės – taip pat daugiametis žolinis augalas, notrelinių (Lamiaceae) šeimos, būdingo specifinio kvapo, 30–90 cm aukščio, išsišakojusiu, keturbriauniu stiebu, prie kurio prisitvirtinę kotuoti, priešiniai, pailgai kiaušiniški, tamsiai žali, dantyti lapai. Žiedai susitelkę šakų ir stiebo viršūnėse į varpos pavidalo žiedynus. Vainikėlis šviesiai rausvas arba rausvai violetinis. Žydi liepos–rugsėjo mėnesį. Vaisiai – rudi riešutėliai. Tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi tik vegetatyviai – šakniastiebiais.

Paprastieji čiobreliai – 10–15 cm aukščio, daugiametis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos aromatingas, labai šakotas augalas. Stiebas plonas, gulsčias, viršutinėje dalyje apvalus arba nežymiai keturbriaunis, plaukuotas, pamate įsišaknijantis. Lapai priešiniai, 5–10 mm ilgio, linijiški, pailgi, liaukingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai susitelkę į varpas. Taurelė ryškiai dvilūpė; viršutinė lūpa tridantė, atsilenkusiais danteliais, apatinė – dviskiltė. Taurelė iš išorės plaukuota. Vainikėlis dažniausiai šviesiai purpurinis. Vaisius iš 4 tamsių riešutėlių. Riešutėliai beveik apvalūs, tamsiai rudi, apie 0,6–1 mm skersmens. Žydi birželį–liepą. Vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

Paprastieji raudonėliai – daugiametis, apie 40–50 cm aukščio, notrelinių (Lamiaceae) šeimos žolinis augalas. Stiebas stačias, beveik visai apvalus, rausvas, šakotas, plaukuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, lygiakraščiai ar smulkiai dantyti. Smulkūs rausvai violetiniai žiedai susitelkę stiebo viršūnėje į skėtiškas šluoteles. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – riešutėlis.

Visi daugiamečiai fitosanitariniai žoliniai augalai buvo sodinami į iš anksto paruoštą derlingą dirvožemį, kuriame lygiagrečiai yra auginamos daržovės: morkos, svogūnai ir kopūstai.

Parodomųjų bandymų laukeliuose daugiametės vaistažolės buvo sodinamos daigais kas 25–30 cm, vienoje eilėje. Nuėmus daržovių derlių, nupjaunama šių augalų antžeminė dalis, kerai apmulčiuojami durpėmis ir paliekami žiemoti. Kitais metais tarp jų rotaciniu principu vėl bus sodinamos daržovės.

Pažymėtina, kad visi naudojami fitoncidiniai daugiamečiai augalai intensyviai plinta šaknų atžalomis, todėl labai greitai gali pradėti stelbti kultūrinius daržo augalus, išplisti į tarpueilius. Siekiant apriboti jų nepageidaujamą išplitimą, galima šių augalų auginimo alternatyva – sodinimas vazonuose. Vazonai turi būti apie 20–25 cm skersmens, su skylutėmis dugne. Vieno metro atkarpoje įkasami 3 vazonai su pasodintomis atitinkamomis vaistažolėmis.

Vykdant projektą organizuojami ir seminarai bei dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimai. Seminarų dalyviams įteikiami pažymėjimai.

Asta KLIMIENĖ

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė

Užs. Nr. 9588

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai