Kaunas. Augalų žiemojimui labai svarbi dirvožemio struktūros kokybė, todėl nederėtų kaltę dėl nuostolių versti vien gamtai. Apie pasėlių būklę pasakoja ūkininkai ir mokslininkai.

Joniškio rajone, Satkūnų seniūnijoje, ūkininkaujantis Eugenijus Butkus, besižvalgydamas į 780 ha rudenį pasėtus žieminių kviečių ir 270 ha rapsų laukus, prognozuoja, jog tokio derliaus, koks buvo pernai, tikėtis neverta. Žieminių kviečių pasėliai atrodo gražiai ir problemų ūkininkas neįžvelgia, o štai žieminių rapsų situacija nėra gera.

Pagrindinė problema, žemdirbiui kelianti daugiausia nerimo, yra pažeista augalų šaknų sistema. „Nuo šaknies atšokusi žievė. Panašiai kaip apmušalai nuo sienų. Su tokiu reiškiniu niekuomet nebuvau susidūręs, taigi negaliu pasakyti, ar augalai bus gyvybingi. Juk augalui tai kainuos papildomų jėgų“, – svarsto 25 metų patirtį turintis ūkininkas.

E. Butkus guodžiasi tuo, jog kuomet prieš kokį dešimtmetį žieminių rapsų šaknys po žiemos buvo visiškai nupuvę, pavasarį augalams užteko jėgų naujas šaknis išleisti iš šaknies kaklelio.

Ūkininkas sako, kad pasėliuose yra pažliugusių vietų, tačiau tokių laukų, kuriuos visus reikėtų iš naujo atsėti, nebus. Svarsto, jog augalams į naudą buvo laiku atlikta sėja, nes jie spėjo įsišaknyti, sutvirtėti prieš žiemą.

Gailisi sėjęs žiemkenčius

Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijos ūkininkas Vincas Leonauskas, dirbantis apie 200 ha, pernai pasėjo 50 ha žieminių kviečių. Gyvulininkyste užsiimantis ūkininkas sako, šie pirmi metai, kai tokį plotą žieminėms kultūroms skyrė – anksčiau jų kur kas mažiau augino.

Iš pradžių ūkininkas džiaugėsi laiku pasėjęs, į visus technologijos grafikus tilpęs, tačiau prisipažįsta vėliau pasigailėjęs, kad žiemkenčius sėjo.

„Iš rudens įsėtas dirvas sėmė, javai silpnai dygo, sudygusiųjų šaknys puvo. Kur sausiau buvo, dar pusiau su bėda, tačiau kitur – nieko gero. Vietom iš viso grynas laukas“, – sako V. Leonauskas. Taigi dabar sprendžiąs dilemą, kas ekonomiškai geriau: trąšomis nuskurdusius pasėlius gaivinti ar iš naujo atsėti.

Problemos prasidėjo rudenį

Kupiškio rajone, Subačiaus seniūnijoje, ūkininkaujantis ir 500 ha dirbantis Ričardas Alekna bėdoja, jog problemos dėl žieminių augalų prasidėjo dar rudenį. Mat rudeninės sėjos darbams koją pakišo gausūs krituliai ir net pusė žiemkenčiams skirtų dirvų liko žiemoti plikos. Žieminių rapsų šiemet neturi, nes taip ir nespėjo pasėti.

„Didžioji dalis žieminių kviečių atšilus orams bunda, atrodo normaliai. Gal tik ten, kur balos stovėjo, reikės atsėti“, – ūkininkas sako, jog didžiausias galvosūkis – ką reikės sėti į iš rudens likusius tuščius plotus.

„Ūkininkai šį pavasarį nežinioje – neramina žirnių paklausos perspektyvos, nes jų supirkimas stoja, javų sėkla brangi. Laimė, kad turiu savos vasarinių kviečių, miežių sėklos pasilikęs. Taip pasisekė, jog jau seniai svarsčiau, kad verta savos sėklos atsargų juodai dienai turėti, bet tik pernai pirmą kartą taip ir padariau. Sėkla gera, laiku nukulti spėjau. Kaip tik ir prisireikė, sutaupysiu nepirkdamas brangios“, – džiaugiasi R. Alekna.

Kviečiai atrodo pavargę

Lazdijų rajone, Krosnos seniūnijoje, žemę dirbančio Valdo Sujetos valdos – per 200 ha. Iš jų pusė skirta žieminėms kultūroms.

Žieminių rapsų pasėliais ūkininkas džiaugiasi, tačiau žieminiai kviečiai, anot jo, „atrodo pavargę“. Nors sėjo viską laiku, svarsto, kad greičiausiai priežastis buvusi ta, jog sėjos metu dirva buvusi šlapoka. Vis tik yra įsitikinęs, kad žiemkenčiai atsigaus, jų atsėti nereikės.

Pasisekė, kad laukiniai žvėrys pasėlių nenuniokojo, o nuo laukinių žąsų pulkų gynėsi laukuose statydamas baidykles, kurių, pasak pašnekovo, šie paukščiai vengia ir netupia.

„Dabar ruošiuosi pavasariniam tręšimui, taigi augalai dar labiau sustiprės. Pirmą kartą bandysiu skystąsias azoto trąšas, nes paprastai pavasarį naudodavau salietrą“, – sako V. Sujeta.

Stiprumo augalams suteikė savalaikė sėja

Mangirdas Krunkaitis Marijampolės savivaldybėje, Meškučių kaime, kartu su kitais šeimos nariais dirba per 400 ha: 190 ha žieminių kviečių bei 70 ha žieminių rapsų iš rudens pasėjo laiku. Svarsto, kad šis veiksnys bene didžiausios įtakos turėjęs, kad žiemkenčiai šaltąjį periodą ištvėrė gerai. Prieš keletą dienų apvažiavęs valdas rezultatais liko patenkintas – vasarojumi žiemkenčių atsėti tikrai nereikės.

„Laiku pasėti augalai išaugina stiprias šaknis ir nebijo žiemos. Tuo labiau, kad šiemet žiema nebuvo palanki – sniego, kuris duoda šilumos ir gelbsti nuo iššalimo, iškrito menkai. Manau, kad rūpesčių daugiau ir turi tie, kurie vėlavo sėti“, – svarsto pašnekovas.

Augalų būklė – dirvožemio struktūros veidrodis

„Ūkininkai dažnai mano, jog žiemkenčių būklė priklauso tik nuo žiemos sąlygų. Kai kurie visai neatkreipia dėmesio į dirvožemio savybes. Tarsi žemė, dirvožemis būtų tik nekilnojamasis turtas, o ne gyvas organizmas. Vertinant pasėlių būklę, galima sakyti, kad tie, kurie dirvožemio gerinimui skiria daug dėmesio, su nuostoliais susiduria minimaliai“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas.

Būtent prie tokių išvadų ir prieinama pavasarį vykdant pasėlių stebėjimą iš oro. Ruduo buvo tikrai sudėtingas, tačiau jei žemės dirbimo technologija buvo teisinga, augalai peržiemojo gerai. O jei viską darė atsainiai, paskubomis, kad tik pasėtų, augalai taip ir atrodo.

Pasak V. Liako, ūkininkai, kurie pakankamai dėmesio ir investicijų skiria dirvožemio gerinimui, šiemet jau antrą kartą pasėlius tręšia, o kiti teigia negalintis į šlapias dirvas įvažiuoti.

„O kai pasižiūri, tai vos kokie 2 kilometrai tuos laukus skiria. Be to, lyguma, vadinasi, dirvožemio savybės panašios. Didžioji dalis augalų peržiem nunyko būtent ten, kur vanduo net neprasiskverbia iki drenažo. Ūkininkai teisinasi, kad lietaus daug buvo. Tačiau tai reiškia, kad sugadinta dirvos struktūra. Turime daug pastangų, kad dirvožemis taip nereaguotų į lietų“, – aiškina pašnekovas.

V. Liakas sako, kad, deja, vieno patarimo, kokias žemės dirbimo technologijas taikyti viename ar kitame ūkyje, nėra. Ūkininkai ne tik vadovėlinėmis agronomijos žiniomis vadovautis turėtų, bet ir pasitelkti fantaziją, intuiciją. Nepasikliaujantieji savo nuojautomis turėtų prašyti konsultantų patarimo.

MŪ inf.