Ūkis
Sausra darosi grėsminga: augalai jau pasiekę kritinę ribą
2018-06-08

Kaunas. Žemdirbiai viltingai žvalgosi į dangų, o kiekvienas kylantis tamsus debesis atrodo tarsi išganymas – galbūt jis prapliups lietumi ir palaistys trokštančią žemę. Deja, daugelyje šalies rajonų tvyro sausra, varanti į neviltį ūkių šeimininkus.

Pastebima, kad sausros išvarginti augalai stengiasi greičiau pražysti – dauguma žieminių veislių kviečių šiemet žydi gera savaite anksčiau negu įprastais metais. Dirvų paviršius nuo sausros suskeldėjęs, o tai dar labiau didina drėgmės nuostolius iš gilesnių dirvos sluoksnių.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza sako, kad Dotnuvoje 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje drėgmės yra vos 8–12 proc., tai reiškia, kad pasiekta augalų vytimo riba.

Augalams išgyventi padeda gausios rasos

„Vandens kiekis dirvoje jau yra toks mažas, kad augalai labai sunkiai jį paima. Tačiau įdomu tai, kad praėjusią savaitę, kai dienomis tvyrodavo tiesiog nepakeliamas karštis ir kepino saulė, augalai dienos metu faktiškai nevyto. Kodėl? Juos gelbėjo gausios rytinės rasos.

Palyginti didelis kontrastas tarp itin karštų dienų ir vėsių naktų temperatūrų lėmė gausių rasų formavimąsi. Ypač rasoti buvo žiemkenčių laukai – pabraidžius po tokius pasėlius ankstyvais rytais, išeidavai varvančiomis kojomis. Bet vasariniai augalai dar palyginti maži, todėl ir rasos juose būna gerokai mažiau, tad vasarojaus situacija gerokai prastesnė“, – pastebi V. Feiza.

Sausra grėsminga ir tuo, kad augalai negali pasisavinti azoto trąšų, mat jiems prieinamos tik vandenyje ištirpusios azoto formos. Taigi per sausrą augalai badauja, keičiasi jų spalva – pradeda gelsti. Augalams galima pagelbėti patręšiant per lapus, tik reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad lapai nebūtų nudeginti.

Svarbu parinkti tinkamą purškimo laiką – nepurkšti vidurdienį, kai kepina saulė. Taip pat negerai purkšti ir tada, kai ant augalų laikosi rasa, nes išpurkštas tirpalas gali nutekėti ir neduoti lauktojo poveikio.

Pasak V. Feizos, giliau, 10–20 cm dirvožemio sluoksnyje, situacija yra geresnė – drėgmės čia išlikę daugiau. Vertinant drėgmę šiame gilesniame sluoksnyje, galima konstatuoti, kad ji sumažėjusi raudonųjų dobilų, žieminių kviečių pasėliuose (matyt dėl to, kad giliau nuėjusios šių augalų šaknys jau išnaudojo drėgmę ir iš gilesnių sluoksnių), tačiau dar pakankamai drėgna gilesniuose dirvos sluoksniuose ten, kur auga cukriniai runkeliai, vasariniai rapsai ar vasariniai miežiai.

Dzūkijos laukai šaukiasi lietaus

LAMMC Perlojos bandymų stoties direktorė Rūta Česnulevičienė pastebi, kad augalus išvargino ne tik sausra, bet ir didžiulis karštis – praėjusią savaitę popietinėmis valandomis Varėnos apylinkėse pavėsyje laikėsi net 35 laipsnių temperatūra. Dirvą dar labiau džiovina ir stiprus vėjas, todėl daugelyje laukų dirvos paviršius jau pastebimai suskeldėjęs.

„Varėnos rajone balandžio mėnesį iškrito 48 mm kritulių, o gegužės mėnesį – vos 15 mm, ir tai faktiškai tik per vieną dieną: lijo gegužės 17–18 d. Tokia kritulių dozė yra grėsmingai maža“, – sako R. Česnulevičienė. Ir priduria, kad paprastai sausros varėniškius užklupdavo nuo birželio, o dabar sausa buvo jau visa gegužė.

„Net keista matyti, tačiau grikiai sudygo visai neblogai. Gražiai atrodo ir žirniai, avižos. O štai raudonųjų dobilų laukai akivaizdžiai kenčia nuo sausros. Sakyčiau, kad sunkiausia sausrą atlaikyti ekologiškai auginamiems augalams, nes jiems nėra jokių galimybių padėti. Chemizuoti ūkiai dar gali naudoti papildomus augalų maitinimus per lapus“, – sako patyrusi agronomė.

R. Česnulevičienė pastebi, kad situacija net ir tame pačiame rajone gali būti labai skirtinga, nes lietūs iškrinta lokaliai – net ir šalia esantys laukai gali būti gavę skirtingą lietaus dozę. „Kaip tyčia, daugiausia lyja ant miškų, mūsų Čepkelių raistas atrodo traukte traukia lietaus debesis, o štai pasėlius lietus aplenkia“, – ir čia suveikiantį kiaulystės dėsnį konstatuoja R. Česnulevičienė.

Molingų dirvožemių pliusai ir minusai

Šiaurinėje Lietuvoje (Joniškėlyje) paskutinį kartą palijo gegužės 23 d. (iškrito 14 mm kritulių). Kaip pastebi LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotojai Aušra Arlauskienė ir Aleksandras Velykis, priemolio ir molio dirvos (humusingos, geros struktūros) dėl didesnės sorbcinės galios ilgiau išlaiko drėgmę, todėl pasėliai kiek mažiau nukenčia nuo sausros.

Tačiau molingi dirvožemiai mažesnį drėgmės kiekį atiduoda augalams dėl didelio augalų vytimo dirvožemio drėgnumo ir labai spartaus drėgmės kilimo dirvožemio kapiliarais.

„Šiais metais dėl pasikartojančių liūtinių liūčių molingų dirvų paviršiuje susidarė pluta, kuri vėliau supleišėjo. Susidarę plyšiai, padidino drėgmės nuostolius iš gilesnių sluoksnių. Be to, dėl vasarinių augalų lėto tarpueilių uždengimo vyksta neproduktyvus drėgmės išgarinimas“, – aiškina A. Arlauskienė.

Žieminių javų ir rapsų pasėlių būklė patenkinama, nors pasėliai reti dėl išmirkimo praėjusį rudenį ir žiemą. Be to, žieminių javų krūmijimosi sąlygos praėjusį rudenį ir šių metų pavasarį buvo nepalankios. Sausi ir karšti orai paspartino javų ir rapsų brandą. Dauguma žieminių kviečių veislių žydi – apie 5–10 dienų anksčiau, palyginti su ankstesniais metais.

Meteorologinės sąlygos žydėjimo metu daug lemia, kiek susiformuos varpoje grūdų. „Neigiamos įtakos turi aukšta dirvos ir oro temperatūra, drėgmės deficitas. Tokiomis sąlygomis formuojasi sterilūs žiedai ir sutrikdomas jų apvaisinimas. Trūkstant drėgmės asimiliatų tiekimas į reproduktyvinius organus yra nepakankamas, todėl dalis grūdų varpose gali neišsivystyti.

Šiuo laikotarpiu labai svarbus augalams yra azotas, tačiau azoto trąšos teigiamai veikia tik dirvoje esant pakankamai drėgmės“, – tvirtina Joniškėklio bandymų stoties mokslininkai.

Vasarinių javų būklė prastesnė negu žieminių. Jie prastai išsikrūmiję, gelsta apatiniai lapai. Kai kurie javai pradeda plaukėti. Žirniai jau pradeda žydėti. Skirtingai nei migliniai javai, pupiniai pradeda žydėti ir megzti dar nepasiekę pilno aukščio, sausųjų medžiagų sukaupimo. Todėl pupiniams augalams labiausiai drėgmės reikia žydėjimo metu iki pirmųjų ankščių susidarymo. Vasarinių augalų suformuota nedidelė antžeminė masė lems mažesnį asimiliatų pernešimą į generatyvinius organus ir besiformuojančius grūdus. 

Didelės tragedijos kol kas dar nemato

Daugiau kaip 1 100 ha žemės dirbančios Jurbarko r. Medininkų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Parnarauskas pastebi, kad kol kas sausra didelės žalos pasėliams nepadarė, išskyrus kelis laukelius. „Vizualiai matosi, kad drėgmės trūksta, bet didelės tragedijos dar nėra. Esu pasižymėjęs, kad paskutinį kartą mūsų krašte lijo gegužės 23 d. Kai palijo, laukai atsigavo, net ten, kur pasėliai buvo prasčiau sudygę, situacija pagerėjo ir kol kas visai nebloga“, – sako V. Parnarauskas.

Nors Jurbarko r. paskutinį kartą lijo gegužės 23 d., tačiau Vitoldas Parnarauskas sako, kad kol kas sausra pasėliams didesnės žalos nepadarė

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad to paties rajono kai kuriose vietose lijo, tačiau kai kur, pvz., už miško 3–4 km atstumu nutolusiame lauke, – neiškrito nė lašo lietaus, todėl ir ten esantys pasėliai atrodo gana prastai.

Šiemet vadovavimą bendrovei iš tėčio Povilo perėmęs Vitoldas pasakoja, kad prasčiausios būklės yra po žiemos likę pasėliai, kurių ir išgyveno labai maža dalis: iš 700 ha rudenį pasėtų žieminių augalų, atsėti nereikėjo tik 200 ha. Tad ūkio struktūroje šiemet didžiąją dalį, apie 70 proc., sudaro vasarinės kultūros, nors ankstesniais metais būdavo atvirkščiai ir didžiąją dalį sudarydavo žieminiai kviečiai. Be išgyvenusių žieminių rapsų ir kviečių, bendrovė pavasarį sėjo vasarinius rapsus ir kviečius, žirnius, pirmą kartą apie 100 ha skyrė miežiams, nes pritrūko kviečių sėklos.

„Pavasarinę sėją šiemet pradėjome labai anksti, kai dauguma ūkininkų dar nesiryžo važiuoti į laukus ir rapsų sėją atidėliojo, bijodami šalnų. Manau, tai buvo teisingas sprendimas, nes dabar jau visi augalai užaugę – žydi ne tik anksti pasėti rapsai, kuriuos jau nupurškėme nuo žiedinukų, bet ir žirniai.

Dabar ardami pūdymui paliktus laukus matome, kad gilesniuose sluoksniuose drėgmės dar yra. Tad sausra, jei ji truks dar kokias dvi savaites, didesnės žalos pasėliams gal ir nepadarys, nors tenka pripažinti, kad derlius bus tikrai mažesnis“, – pripažįsta bendrovės vadovas, prisimindamas, kad, norėdami anksčiau sėti, pasidarbavo laukuose ne vienu padargu, kad šie greičiau pradžiūtų po lietingo pernykščių metų sezono.

Jau antrus metus bendrovė žieminių rapsų sėjai pasiruošia iš anksto – prieš prasidedant javapjūtei paruošia pūdymui laikytus laukus ir ten sėja. Taip taupomas laikas, kuris per javapjūtę itin brangus, be to, ir augalai pasėjami optimaliais sėjos terminais. Pasak Medininkų žemės ūkio bendrovės pirmininko, paprastai tris pusdienius rytais sėjama, o po pietų važiuojama į laukus kulti javų.

„Pavyzdžiui, pernai iš 130 ha žieminių rapsų 80 ha pasėjome pūdyme. Kas ten sėta, pasėliai gražiausi, sudygę laiku. O kur sėjome iš karto po javapjūtės, teko jų pusę pavasarį atsėti, nes iš pradžių buvo sausa, paskui daug prilijo“, – sako V. Parnarauskas. Šiemet pūdymui bendrovė paliko apie 300 ha, apie 200 ha planuoja skirti žieminiams rapsams ir, jei nereikės atsėti, žada vasarinių rapsų ateityje neauginti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(3)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Ūkininkas

    (78.61.184.164)

    Ponia Česnulevičienė gyvena troboje kur ant langų kabo nepermatomos užuolaidos, -važiuojant nuo Perlojos Merkinės link pasėliai praktiška yra žuvę, rugių aukštis30-40cm, avižos išdžiuvusios

  • ūkininkas

    (188.69.211.56)

    užtat žemė brangs.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Nematau problemos, pašarų turiu prisiruošęs netik žiemai bet ir sausroms, liūtims ir dar velniai žino kokioms negandoms. Juk visos bėdos tik Lietuvoje.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai